Kauno apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo Š. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus nurodydama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) yra VMI skolininkė, mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. liepos 26 d. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, buvo taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto). Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Išanalizavus iš finansinių įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 26 d. (mokestinės nepriemokos susidarymo dienos) iki 2024 m. spalio 13 d., Bendrovės turimose sąskaitose vyko lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.630¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo:

2024 m. liepos 29 d. – 3 463,44 Eur;

2024 m. liepos 29 d. – 5 000 Eur;

2024 m. liepos 29 d. – 1 169,55 Eur;

2024 m. liepos 29 d. – 130,45 Eur;

2024 m. liepos 30 d. – 3 906,99 Eur;

2024 m. liepos 30 d. – 6 580,96 Eur.

Bendrovės vadovas Š. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad Š. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarką.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-10-1225/2025 (A6.-1031-1225/2024) pagal pareiškėjos VMI pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Š. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Š. B. atstovas advokatas S. B. pateikė rašytinius paaiškinimus. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kyla tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimus pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK reikalavimus.

Atstovas pažymi ir tai, kad priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir nekaltumo prezumpcijos principu, kurią paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju VMI neįrodė Š. B. kaltės ir padaryto pažeidimo. Vien faktas, kad Š. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, savaime nepatvirtina, kad yra padarytas ANK 120 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas. VMI pareiškime nurodyta, kad pažeidimas padarytas dėl mokėjimų (duomenys neskelbtini), tačiau Š. B. šių mokėjimų neatliko, kredito unija pati nurašė lėšas, kaip kredito dengimą, nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų. Įmonė ar jos vadovas nepadarė ir negalėjo padaryti jokios įtakos šių nurašymų vykdymui. Kadangi VMI įrodymais nepagrindė pareiškime nurodytų argumentų, administracinio nusižengimo byla Š. B. turi būti nutraukta.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuoti. Gauti prašymai bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgus į paminėta ir vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas, Š. B. trauktinas administracinėn atsakomybėn.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Šioje byloje VMI pateiktais duomenimis nustatyta, kad Š. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. Bendrovės mokestinę prievolę VMI (gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis), kurios įvykdymo terminas suėjęs, 2024 m. liepos 29 d. sudarė 16 373,18 Eur, o 2024 m. liepos 30 d. – 14 545 Eur (pridėtinės vertės mokestis). Šiuo laikotarpiu, t. y. 2024 m. liepos 29, 30 dienomis, iš bendrovės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais: 2024 m. liepos 29 d. atlikti 3 463,44 Eur ir 5 000 Eur pervedimai AB „(duomenys neskelbtini)“ ir fiziniam asmeniui (T. K.), taip pat 1 169,55 Eur ir 130,45 Eur pervedimai (duomenys neskelbtini) (kredito pradelstų įmokų dengimui); 2024 m. liepos 30 d. atlikti mokėjimai 3 906,99 Eur ir 6 580,96 Eur (duomenys neskelbtini) (kredito pradelstų įmokų dengimui).

Iš Luminor bank AS Lietuvos skyrius sąskaitos operacijų išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 13 d., šio laikotarpio pradžios likutis sąskaitoje buvo 0,01 Eur, laikotarpio pabaigoje – 0,01 Eur, tačiau į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautos įplaukos, iš viso – 37 700 Eur. Iš to paties banko sąskaitos, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad laikotarpio pradžioje 2024 m. birželio 1 d. likutis sąskaitoje buvo 0,00 Eur, laikotarpio pabaigoje 2024 m. spalio 13 d. likutis sąskaitoje buvo 0,00 Eur, tačiau buvo gautos įplaukos, kurių bendra suma 14 000 Eur. Atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo atliekami mokėjimai (duomenys neskelbtini), likutis 2024 m. spalio 14 d. buvo 24 209,34 Eur, šiai sąskaitai taikomas 24216,83 Eur užšaldymas (nuo 2024 m. spalio 14 d.), tačiau nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. iš šios sąskaitos buvo atliekami mokėjimai, taip pat gautos įplaukos, kurių bendra suma 12 168,08 Eur.

Taigi Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką (įsiskolinimą) VMI, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais. Kaip matyti iš informacijos apie Bendrovės atliktus mokėjimus, 2024 m. liepos 29, 30 dienomis iš Bendrovės banko sąskaitų buvo atliktos 6 pinigų pervedimo operacijos, kurių bendra suma 20 250,95 Eur, kai atliekant mokėjimus 2024 m. liepos 29 d. (9 763,44 Eur bendra suma) nepriemoka buvo 16 373,18 Eur, o 2024 m. liepos 30 d. (10 487,95 Eur bendra suma) – 14 545 Eur. Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad tikrinamu laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 13 d. Bendrovė gavo pajamas, tačiau įvertinus tai, kad susidariusios mokestinės nepriemokos VMI, atliekant išieškojimo veiksmus, išieškoti iš Bendrovės nepavyko, Luminor bank AS Lietuvos skyriuje Bendrovės turimose sąskaitose tikrinto laikotarpio pabaigoje pinigų likučiai buvo atitinkamai 0,01 Eur ir 0,00 Eur, t. y. visos Bendrovės gautos pajamos buvo panaudotos, mokestinės nepriemokos VMI susidarymo metu Bendrovė jau turėjo pradelsusi Bendrovei suteiktų kreditų įmokas, darytina išvada, kad pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti Bendrovė neturėjo. Taigi Bendrovė, kurios vadovas yra Š. B., turėjo užtikrinti, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos privalomos mokėjimų eiliškumo tvarkos, kuria siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Kreditoriai, kuriems 2024 m. liepos 29, 30 dienomis buvo atliekami mokėjimai, bendrovei jau turint mokestinę nepriemoką VMI, pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, yra priskiriami žemesnės eilės kreditoriams, todėl atliekant šiuos mokėjimus, buvo nesilaikoma įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, pirmenybę teikiant kitiems, žemesnėje eilėje esantiems, kreditoriams.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta ir asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Rašytiniuose Š. B. atstovo paaiškinimuose nėra ginčijamos VMI nurodytos ir šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad 2024 m. liepos 29, 30 dienomis atliktų mokėjimų metu, Bendrovė jau turėjo mokestinę nepriemoką (įsiskolinimą) VMI ir apie tai Bendrovės vadovui buvo žinoma. Kaip minėta, Š. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra nuo 2015 m. lapkričio 12 d., todėl jam turėjo būti žinomos su vadovaujamos Bendrovės vykdoma veikla susijusios aplinkybės, tarp jų ir aplinkybės dėl Bendrovės finansinės padėties, pradelstų mokėjimų ir turimų įsipareigojimų kreditoriams, įsipareigojimų jiems vykdymo terminų ir tvarkos. Jokių priežasčių, kodėl mokėjimai Bendrovės kreditoriams buvo atliekami nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, Š. B. (jo atstovas) nenurodė. Susidarius Bendrovės mokestinei nepriemokai, kuri nuo 2024 m. liepos 26 d. buvo jau 16 373,18 Eur, Š. B., kaip juridinio asmens vadovas, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsiskolinimas VMI būtų mažinamas, į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo nesikreipė ir toliau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad kreditorių interesų tenkinimo eilę Š. B. pažeidė tyčia – žinodamas apie Bendrovės turimą nepriemoką VMI, suvokdamas, kad dėl kitiems kreditoriams atliktų mokėjimų nebus galima atsisakyti su aukštesnės eilės kreditoriumi – VMI, pažeidė šio kreditoriaus teises. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo Š. B. veikoje yra nustatyti ir įrodyti.

Aplinkybė, kad mokėjimai (duomenys neskelbtini) buvo atlikti automatiškai, šiam kreditoriui iš Bendrovės banko sąskaitos nuskaičiuojant atitinkamas pinigų sumas, Š. B. veikos teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nešalina. Juridinis asmuo naudojasi savo teisėmis ir vykdo pareigas per atstovaujantį fizinį asmenį. Šiuo atveju Š. B., būdamas juridinio asmens vadovu ir žinodamas, kad Bendrovė laiku nesumoka įmokų už turimus įsipareigojimus (Bendrovei suteiktus kreditus), dėl to kreditorius nuo Bendrovės banko sąskaitos automatiškai nuskaičiuoja pinigus pradelstų kredito įmokų dengimui, šios situacijos niekaip nesprendė, todėl tai, kad jis pats aktyviais veiksmais neatliko mokėjimų (duomenys neskelbtini) (pats neformavo, nepatvirtino pavedimų), nepaneigia pirmiau padarytos išvados dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyt nusižengimo požymių buvimo jo veikoje.

Pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau turėdama mokestinę prievolę VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė kitiems žemesnės eilės kreditoriams, taip pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Teismo vertinimu, Š. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra mokesčių mokėtoja, vadovu, privalėjo, be kita ko, laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Minėtų reikalavimų nesilaikymas Š. B. užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kaip juridinio asmens vadovui.

Nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. VMI pareiškime prašoma Š. B. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį atitinkančią baudą – 2 200 Eur.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Š. B. pažeidimo fakto nepripažino, dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Taip pat nėra ir Š. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Š. B. administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą, transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimą, kitus pažeidimus), tačiau už ANK 120 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą nebaustas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, Š. B. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą Š. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-10-1225/2025.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.