Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties, kuria netenkintas A. D. skundas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos žurnalistų etikos inspektorės Z. Z. 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. V6N-2(V6P-2), kuriuo A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁹ str. 2 d., jam paskiriant 4000 litų baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, jis 2011 m. rugsėjo 3 d. parengė ir laikraštyje (duomenys neskelbtini) paskelbė publikaciją (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), 2011-09-03, Nr. 31/344), kurioje siejant su nusikalstamomis veikomis (mažamečio asmens tvirkinimas ir seksualinis prievartavimas) paskelbė nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusiosios nepilnametės asmens duomenis – jos amžių, vardo pirmąją raidę, pavardę, motinos vardo pirmąją raidę, pavardę, tėvo vardo pirmąją raidę, pavardę („<...> V. N. dukra nebuvo prievartaujama analiniu būdu <...> 8 metų mergaitė <...>“, „<...> pirmas O. N. vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų <...>“, „<...> mergaitės tėvas D. N. <...>“); o publikacijoje paskleistų duomenų pakanka nepilnametės asmens tapatybei nustatyti. Teisme nustatyta, kad publikacijoje neigiamai atsiliepiant apie mergaitės motiną („Nors byloje yra pakankamai duomenų, kad motina bendrininkavo tvirkinant ir seksualiai prievartaujant abi mergaites, tačiau apklausiant vaiką, motinai buvo leista dalyvauti apklausoje.“); be to paskelbiant privačią (medicininę) informaciją apie mergaitę (o „Kaip matyti iš byloje esančios 2009-11-03 specialisto išvados, joje teigiama, jog mergaitės išmatų nelaikymas gali būti (teoriškai) susijęs su vidurių užkietėjimu ar neuropsichiniais faktoriais, kurie nedetalizuojami <...> specialisto išvadoje konstatuojama, jog mergaitės mergystės plėvė nepažeista <...>.“), pateikiant šiuos duomenis apie nepilnametę, žeminamas jos orumas ir (ar) pažeidžiami jos interesai. Šioje publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 6 staipsnio 1 ir 3 punktuose numatytus kriterijus. Ši informacija 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo paskelbta ir laikraščio (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. D. pažeidė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus (reikalavimus), o atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 214¹⁹ straipsnio 2 dalyje.

Skunde taip pat teigiama, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 str. 1 d. numato, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis, o Z. Z. nepateikė jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) numeriai buvo siūlomi ar rodomi nepilnamečiams. Be to, pareiškėjas nurodė, jog minėtos išspausdintos nuotraukos nebuvo smurtinės, kadangi Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tuomet, kai nuotraukos buvo išspausdintos jau buvo viešai paskelbusi, kad minėtas asmuo nebuvo nužudytas. A. D. mini, kad nors ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 str. 1 d. yra nustatytas reikalavimas, kad neigiamą poveikį daranti informacija gali būti skelbiama kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams, tačiau realiai viešojoje erdvėje, konkrečiai internete, šios nuostatos nėra įgyvendinamos. Be to, žurnalistų etikos inspektorės protokole, buvo teigiama, kad pateiktos nuotraukos priskirtinos ribojamos, tačiau ne draudžiamos informacijos, kategorijai, todėl turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme numatyta išimtis, kuri teigia, kad skleisti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją galima kai yra viešasis interesas ją skelbti.

Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad jam paskirta nuobauda yra neadekvati ir turėtų būti atsižvelgiama į jo turtinę padėtį, kadangi jis įmonėje dirba puse etapo, honorarinio atlyginimo gauna apie 1000 litų, bei turi mokėti paskolą bankui ir išlaikyti du mažamečius vaikus.

Be to, teigiama, kad pareiškėjas neteisingai teigia, kad inspektorė nepateikė jokių įrodymų, kad išspausdintos nuotraukos buvo nepilnamečiams siūlomos ir rodomos. Pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1121 patvirtinto Neigiamą poveikį nepilnamečių vystimuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos apraše numatytų reikalavimų: minėtos nuotraukos buvo spausdinamos laikraščio (duomenys neskelbtini) viršelyje, taip pat paviešinus nuotraukas interneto svetainėje nebuvo įdiegtos techninės priemonės, ribojančios tokios informacijos skleidimą nepilnamečiams. Pabrėžiama, kad nėra pagrindo minėtas nuotraukas priskirti prie smurtinio pobūdžio informacijos, tačiau teigiama, jog nuotraukos buvo priskirtos neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai pagal Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. numatytą kriterijų (kai stambiu planu rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo apelianto skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos žurnalistų etikos inspektorės 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimo, laikėsi įstatymuose numatytų reikalavimų bei ištyręs bylos aplinkybes, patikrinęs surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai pripažino A. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁹ str. 2 d.

Apeliantas savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad jo veiksmai neturėtų būti laikomi administraciniu teisės pažeidimu, arba jam paskirta bauda turėtų būti sumažinta. Tokia A. D. iškelta versija vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmetama.

Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nustatyta, jog A. D. publikacijoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 16-22 d. Nr. 26/339; (duomenys neskelbtini) 2011-07-13) paskelbta informacija (mirusio žmogaus kūno (galvos) nuotraukos) priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai - atitinka Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą kriterijų, kai stambiu planu rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti. Šiuo nagrinėjamu atveju, toks mirusio žmogaus kūno (galvos) rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas asmens tapatybei nustatyti.

Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog laikraštyje (duomenys neskelbtini) ir jo interneto tinklapyje esančioje publikacijoje (duomenys neskelbtini), siejant su nusikalstamomis veikomis, buvo paskelbti nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusios nepilnametės asmens duomenys - jos amžius, vardo pirmoji raidė, pavardė, motinos vardo pirmoji raidė, pavardė, tėvo vardo pirmoji raidė, pavardė. Šioje publikacijoje šių paskleistų duomenų visumos visiškai pakako šios nepilnametės asmens tapatybei nustatyti. Taip pat pažymima, kad minėtoje publikacijoje neigiamai atsiliepiant apie mergaitės motiną („Nors byloje yra pakankamai duomenų, kad motina bendrininkavo tvirkinant ir seksualiai prievartaujant abi mergaites, tačiau apklausiant vaiką, motinai buvo leista dalyvauti apklausoje.“), paskelbiant privačią (medicininę) informaciją apie mergaitę („Kaip matyti iš byloje esančios 2009-11-03 specialisto išvados, joje teigiama, jog mergaitės išmatų nelaikymas gali būti (teoriškai) susijęs su vidurių užkietėjimu ar neuropsichiniais faktoriais, kurie nedetalizuojami <...> specialisto išvadoje konstatuojama, jog mergaitės mergystės plėvė nepažeista <...>.“), pateikiant šiuos duomenis apie nepilnametę, žeminamas jos orumas ir (ar) pažeidžiami jos interesai.

Taigi, A. D., parengdamas ir paskelbdamas aukščiau aptartas publikacijas, nesilaikė Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., 6 str. 1 p. ir 3 p., 7 str. 1 d. nustatytų kriterijų, reikalavimų, reglamentuojančių ribojamos neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos skleidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 str. draudžiama yra neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją tiesiogiai skleisti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. A. D. nepagrįstai teigia, kad žurnalistų etikos inspektorė turėjo pateikti įrodymų, kad informacija buvo nepilnamečiams siūloma, perleidžiama ar kitaip leista ja naudotis. Kaip pagrįstai teigiama apylinkės teismo priimtoje nutartyje, neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams. Šiame įstatyme įtvirtintą neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos skleidimo ribojimą sukonkretina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1121 patvirtintas Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Tai, kad apeliantas asmeniškai neskleidė minėtos informacijos nepilnamečiams neturi reikšmės, kadangi jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) leidžiamo laikraščio direktorius ir redaktorius, buvo atsakingas už leidinio platinimą. Be to, pabrėžtina, kad informacijos prieinamumas buvo didesnis ir dėl tos aplinkybės, kad nuotraukos buvo išspausdintos pirmajame leidinio puslapyje. A. D., taip pat pateikdamas minėtą informaciją UAB (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje, nesiėmė minėtame straipsnyje numatytų techninės apsaugos priemonių, kurios sudarytų sąlygas atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams ir taip pažeidė minėto aprašo nuostatas.

Apelianto argumentas jog žurnalistų etikos inspektorė galėjo pradėti tyrimą tik gavusi suinteresuoto asmens skundą, yra nepagrįstas. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. teigiama, jog žurnalistų etikos inspektorius rūpinasi šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu ir prižiūri, kaip jų laikomasi. Inspektorius, įgyvendindamas šią funkciją, turi teisę atlikti tyrimą savo iniciatyva, jei yra įtariama, kad buvo padarytas įstatymo pažeidimas. Taip pat inspektoriaus kompetenciją numato Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas, kurio 50 str. 2 d. 1 p., numato, kad inspektorius turi teisę, turėdamas informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose (pareiškimuose), įstatymo nustatyta tvarka savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Todėl šiuo atveju Z. Z. nepadarė įstatymo pažeidimo ir teisėtai iniciavo tyrimą.

Taip pat atmestinas A. D. argumentas, kad įstatymas gina gyvus žmones, o nėra duomenų apie tai, kad nepilnametė, apie kurią buvo paviešinti asmens duomenys, yra gyva. Asmens mirtis nėra preziumuojama ir yra patvirtinama, kai įstatymų nustatyta tvarka yra išduodamas mirties liudijimas, taip pat asmuo gali būti paskelbtas mirusiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.31 str. numatyta tvarka. Kadangi nėra jokių duomenų, kad nepilnametė būtų mirusi, bei ji nebuvo paskelbta mirusia, šis apelianto argumentas neturi jokio teisinio pagrindo.

A. D. teigia, kad dėl paskleistų asmeninių duomenų apie nepilnametę, turi būti taikoma išimtis, numatyta Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 2 d. 6 p. (įstatymų nustatytais atvejais būtina užkirsti kelią nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba būtina jas tirti). Visgi minėtas įstatymas nenumato tokios išimties, kai yra skelbiami asmeniniai nepilnamečio asmens duomenys. Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 str. yra įtvirtinta specialioji norma, kuri numato, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, kai siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę, bei kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai. Kadangi konkrečiu atveju buvo paskelbti asmens duomenys apie nepilnametę prieš kurią galėjo būti padaryti nusikalstami veiksmai, bei pateiktų duomenų pakako šios asmens tapatybės nustatymui (buvo nurodyti nepilnametės amžius, vardo pirmoji raidė, pavardė, motinos vardo pirmoji raidė, pavardė, tėvo vardo pirmoji raidė, pavardė), teigtina, kad tokia informacija negalėjo būti viešinama. Taip pat pabrėžtina, kad paviešinta informacija apie nepilnametę buvo žeminanti jos orumą, kadangi buvo atskleistos jos privataus gyvenimo detalės, specialisto išvadose pateikti duomenys apie jos fizinę būklę.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad paviešintos nuotraukos yra ne smurtinės, kadangi Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tuomet, kai nuotraukos buvo išspausdintos jau buvo viešai paskelbusi, kad minėtas asmuo nebuvo nužudytas. Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. nuostata teigia, kad neigiamą poveikį darančiai informacijai priskiriama kai stambiu planu rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti. Todėl, vertinant pažeidėjo veiksmus pagal ATPK 214¹⁹ str., nėra reikšmingos mirties aplinkybės ir tai, ar mirtis buvo smurtinė, ar ne. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad stambiu planu buvo parodytas mirusio žmogaus kūnas ir kad toks rodymas nebuvo reikalingas asmens tapatybei nustatyti.

Apeliantas taip pat teigia, kad paviešintos nuotraukos yra ne draudžiama, o ribojama informacija, todėl turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. numatyta išimtis (yra viešasis interesas skelbti informaciją). Tačiau šiame straipsnyje yra numatyta ne pareiga, o teisė taikyti šias išimtis, taigi žurnalistų etikos inspektorė neprivalėjo taikyti šios išimties, jei ištyrusi visas alinkybes, nepadarė išvados, kad tai padaryti būtina.

Taigi, byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. D. parengdamas ir paskelbdamas aptartas publikacijas, nesilaikė Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., 6 str. 1 p. ir 3 p., 7 str. 1 d. nustatytų reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁹ str. 2 d.

Taip pat pažymima, kad pažeidėjui skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad tai buvo ne pirmas A. D. administracinis teisės pažeidimas ir jis jau buvo baustas už pažeidimą numatytą ATPK 214¹⁹ str. 1 d., ir įstatymo numatytam terminui nepraėjus pareiškėjas pažeidimą padarė pakartotinai, be to, buvo įvertintos kitos reikšmingos nuobaudos skyrimui aplinkybės, protingumo ir teisingumo principai. Paskirta nuobauda yra mažesnė nei vidutinio dydžio bauda, numatyta įstatymo sankcijoje, todėl ją vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad A. D. nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo nurodytas skunde aplinkybes apie apelianto materialinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą ir apelianto A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.