Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-24 · Administracinė byla Nr. I-7510-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
I-7510-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01394-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
+ Administracinė byla Nr. I-7510-426/2015
Proceso Nr. 3-61-3-01394-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K) buvo atvežtas 2015-02-06 ir su dar vienu asmeniu buvo uždarytas į karantino kamerą Nr. 119, kurioje buvo laikomas iki 2015-02-10. Karantino kameros nepritaikytos ilgesniam asmenų laikymui. Kamera Nr. 119 yra tik 6 m², joje dar yra du dviaukščiai gultai, staliukas, kriauklė ir tualetas. Pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, kurio storis nesiekė 3 cm, ir antklodė. Kameroje buvo tik 13 oC, todėl buvo priverstas miegoti apsirengęs, tačiau vis tiek buvo šalta. Naktinis apšvietimas buvo itin stiprus, dėl to galėjo gulėti tik ant vieno šono. Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė nežmoniškas kančias, tai atsiliepė sveikatai, kadangi pareiškėjas serga venų tromboze. Vienos valandos pasivaikščiojimo neužtenka, kadangi jam išsivysčiusi plaučių embolija. Kameroje stalas stovi šalia tualeto, tualetas be durų.

Pareiškėjas į teismo posėdyje, remdamasis iš esmės analogiškais argumentais, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–11). Nurodo, kad pareiškėjo buvo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-02-06 iki 2015-02-09 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Sprendžiant R. A. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo R. A. teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, jam 2015-02-06 atvykus į Lukiškių TI-K, jis su dar vienu asmeniu buvo uždarytas į karantino kamerą Nr. 119, kurios plotas tik 6 m² ir kuri nepritaikyta ilgesniam asmenų laikymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. A. 2015-02-06 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-02-07 iki 2015-02-08 buvo laikomas kameroje Nr. 119, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-02-09 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², kurioje buvo 6 asmenys.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m².

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 4 paras. Bylos medžiaga patvirtina, kad jam būnat Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie tai, kokio tipo patalpose buvo laikomas pareiškėjas, nėra.

Pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 119 dar yra du dviaukščiai gultai, staliukas, kriauklė ir tualetas.

Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo išduotas čiužinys, kurio storis nesiekė 3 cm ir antklodė. Kameroje buvo tik 13 oC, todėl buvo priverstas miegoti apsirengęs, tačiau vis tiek buvo šalta. Naktinis apšvietimas buvo itin stiprus, dėl to galėjo gulėti tik ant vieno šono.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pateiktoje 2015-03-18 pažymoje Nr. 24-1646, nurodyta, kad dėl kamerų Nr. 119 ir 400 į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą kreiptasi nebuvo, todėl patikrinimo aktų nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl netinkamo patalynės komplekto, temperatūros, apšvietimo, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų dėl jo nurodytų pažeidimų su skundais kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas įstaigas, šiuos pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo neužtenka, kadangi jam išsivysčiusi plaučių embolija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 11 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Nepilnamečiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiūros specialistui rekomendavus, sudaromos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą.

Pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, kad jam buvo sudaryta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti. Pažymėtina, kad specialistui rekomendavus, 2 kartus per dieną po vieną valandą pasivaikščioti turi galimybę ligoniai. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistą dėl rekomendacijos prailginti pasivaikščiojimo laiką ar, kad tokia rekomendacija pareiškėjo atžvilgiu būtų priimta, nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl pasivaikščiojimo laiko atmestinas.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje stalas stovi šalia tualeto, tualetas be durų.

Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-03-18 pažymos Nr. 24-1646 matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 119 ir 400 tualeto įrengimas atitinka Taisyklių 14.5 punkte nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja baldų kamerose išdėstymo.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai užtikrino pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, todėl konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų nėra pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė nežmoniškas kančias, tai atsiliepė sveikatai, kadangi pareiškėjas serga venų tromboze.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K jam būtų neužtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti padariniai kilo ne dėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas labai trumpą laikotarpį.

Nenustačius civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė