Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam R. S., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šakių r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1. Šakių r. apylinkės teismo 1994-09-13, pagal LR BK 90 str. 3 d., 16 str. 2 d., 91 str. 2 d., 146str. 2 d., 42 str.; 2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo1995-05-16 pagal LR BK 146 str. 3 d.; 3. Šakių r. apylinkės teismo 2001-03-19 pagal LR BK 225 str. 1 d.; 4. Šakių r. apylinkės teismo 2002-12-06 pagal LR BK 271 str. 3 d.; 5. Šakių r. apylinkės teismo 2003-02-24 pagal LR BK 227 str.; 6. Jurbarko r. apylinkės teismo 2006-06-21 pagal LR BK 286 str.; 7. Šakių r. apylinkės teismo 2012-10-26 LR BK 140 str. 1 d. (baudžiamuoju įsakymu); 8. Šakių r. apylinkės teismo 2013-10-31 LR BK 140 str. 2 d. (baudžiamuoju įsakymu) 60 parų areštas; administracine tvarka baustas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. 2015-07-15 apie 02.30val. vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r. keliu Kaunas – Zapyškis - Šakiai ir važiuodamas nuo Šakių link Kauno ties 30 km. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės nesuvaldė nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį, kurį nulaužė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas keleivis R. S., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Kaltinamasis Ž. B. teisme kaltu prisipažino, labai gailisi, nurodė, kad reikėjo važiuoti, kaimynas paskolino automobilį ir važiavo kartu su juo, per neatidumą padarė autoįvykį, vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, atsiprašė nukentėjusiojo, prašo teismo baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju, pasižada ateityje nenusikalsti.

Nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad buvo pavargęs, todėl pats negalėjo vairuoti automobilio, davė jį vairuoti kaltinamajam, nežinojo, kad pastarasis neturi teisės vairuoti, pretenzijų nereiškia, atleido kaltinamajam. Civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. B. padaryta nusikalstama veikos be jo prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- Ž. B., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad 2015-07-15 apie 02.30 val. nakties atėjo pas pažįstamą R. S. į namus (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo jog jis turi automobilį, todėl norėjo, kad jis jį pavežtų į Kauną. Kadangi buvo naktis, jis sakė, kad yra pavargęs todėl tikrai neveš, tuomet Ž. B. jam pasiūlė, kad automobilį gali vairuoti jis, o R. S. galės miegoti. Taip ir sutarė. R. S. atsisėdo šalia Ž. B., t.y. priekyje ant keleivio sėdynės. Ar buvo užsisegę saugos diržus – neprisimena. Žino, kad važiavo keliu Kaunas – Zapyškis - Šakiai, link Kauno. Buvo naktis, todėl Ž. B. greičiausia primigo ir tik atsigavo, kai jau buvo įvykęs eismo įvykis. Matė, kad jo vairuojamas automobilis Mitsubishi Galant, valst. numerio nežino, visas sugadintas, ant stogo buvo nulaužtas medis, matomai jis su automobiliu į jį trenkėsi. Matė, kad įvykio vietoje buvo medikai, kurie jį išvežė į Kauno klinikas. Praėjus kelioms dienoms iš pačio Rimanto sužinojo, kad jis, iš karto po eismo įvykio, buvo išvežtas į Šakių ligoninę. Kiek žino medikus iškvietė pravažiuojantis žmogus. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, jo padaryti nenorėjo. Vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Apie tai, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, jis jo niekada neturėjo, R. S. nieko nesakė (b.l.76-77).

- Nukentėjusiojo R. S. parodymais, kurie yra tapatūs įtariamojo Ž. B. parodymams. Taip pat parodė, kad eismo įvykio metu patyrė sužalojimą, tačiau Ž. B. atžvilgiu civilinio ieškinio nereiškia ir jam pretenzijų neturi (b.l. 34-35).

- Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2218/15(02), kurioje nurodyta, kad R. S. krūtinės kairės pusės sumušimas su kairės pusės I-o šonkaulio lūžiu priekinėje dalyje padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimas dėl šonkaulio lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l.40-41).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek Ž. B. padaryti KET 14, 127 punktų pažeidimai, kurio padariniai – nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinis ryšys tarp Ž. B. KET 14, 127 punktų pažeidimų ir kilusių pasekmių. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ž. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 38 str. taikymo.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms joje išvardytoms būtinoms sąlygoms.

Teismo vertinimu, kaltinamasis atitinka tris aukščiau išvardintas BK 38 str. sąlygas, tačiau nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, taip pat asmenines kaltinamojo savybes, kad jis aštuonis kartus teistas, teistumas neišnykęs, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padaryta veika nebuvo atsitiktinė, nulemta susidariusių aplinkybių, nes ir anksčiau Ž. B. buvo teistas ne vieną, o net aštuonis kartus, baustas administracine tvarka, tai parodo jo požiūrį į bendro gyvenimo taisyklių nepaisymą, polinkį nusikalsti. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas netaiko BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų kaltinamajam.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam Ž. B. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis padarė nesunkų neatsargų nusikaltimų. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – šį nusikaltimą padarė būdamas aštuonis kartus teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, psichikos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti pakanka sankcijoje numatytos bausmės rūšies baudos, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2015-09-30 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3734, kurioje nurodyta, kad advokatė Ramutė Budrytė teikė antrinę teisinę pagalbą Ž. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto Ž. B.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

Ž. B., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti bausmę – 12 (dvylikos) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 8 (aštuonių) MGL, t.y. 304 EUR (trijų šimtų keturių eurų) baudą.

Įpareigoti Ž. B. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti Ž. B., kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai, vykdomąjį dokumentą išsiunčiant antstoliui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš Ž. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.