- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- ATP-3-354/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal N. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 40-IL-17372-(11.1), kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nesant N. S. ir G. M. veikose administracinio teisės pažeidimo sudėties, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu N. S. buvo pripažinta kalta ir nubausta 28 eurų bauda dėl to, kad ji 2016 m. gegužės 27 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dehermetizavus dešinei priekinio rato padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, t. y. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi N. S. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo tenkintas iš dalies ir minėtas nutarimas panaikintas, bylą grąžinant institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.
3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 35 straipsnis, 250 straipsnio 7 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi N. S. atstovės advokatės A. G. skundas tenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas panaikintas bylą grąžinant institucijai papildomam bylos aplinkybių, nurodytų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje, ištyrimui. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skyriaus atstovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 19 d. nutarimu administracinės bylos teisena nutraukta, nes suėjo nutarimo skirti administracinę nuobaudą senaties terminai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi N. S. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 19 d. nutarimo tenkintas ir minėtas nutarimas panaikintas bylą gražinant institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 40-IL-17372-(11.1) buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nesant N. S. ir G. M. veikose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
8. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarimu N. S. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo tenkintas iš dalies ir minėtas nutarimas panaikintas, nusprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu N. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarimą, panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir, vadovaujantis 2018 m gruodžio 3 d. pateiktu skundu, išnagrinėti ar pavesti išnagrinėti bylą nešališkai institucijai dėl visapusiško, detalaus ir teisingo eismo įvykio ištyrimo, kalto asmens nustatymo, kas gali turėti didelės reikšmės žalos dėl kilusių padarinių kompensavimui, ir tik tuomet nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.
9.1. Skunde apeliantė nurodo, kad su šiuo Šiaulių apylinkės teismo nutarimu nesutinka, nes teisingai, detaliai ir išsamiai išnagrinėti bylą prašo ne dėl to, kad būtų skirta administracinė nuobauda, o todėl, kad teisingas eismo įvykio faktinių aplinkybių ir kaltininko nustatymas apeliantei yra reikšmingas dėl pagrįsto padarytos žalos kompensavimo civilinio proceso tvarka. Apeliantė sutinka, kad 2,5 metų besitęsiantis procesas administracinėje byloje yra labai ilgas, tačiau pabrėžia, kad šis procesas taip ilgai tęsėsi tik dėl to, kad policijos tyrėjai atkakliai nepaisė anksčiau buvusių teismų nurodymų ir išaiškinimų, didžioji dalis laiko praėjo bylinėjantis teismuose tik siekiant bylą nutraukti, o ne teisingai nustatyti jos aplinkybes. Skunde pažymima, kad dėl kiekvieno neatsakyto klausimo apeliantė turėjo papildomai kreiptis į teismą, todėl jai susidarė įspūdis, kad institucija, padedant ekspertams, sąmoningai ir tyčia darė viską, kad nebūtų paneigta jos kaltė. Atkreipiamas dėmesys, jog tai, kad byloje yra pagrįstų abejonių, konstatavo ir ankstesni teismai, grąžindami bylą tirti iš naujo, nors jau tuomet buvo suėję senaties terminai.
9.2. Be to, skunde nurodoma, jog tiek apylinkės, tiek apygardos teismai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu, kuriame konstatuota, jog tais atvejais, kai byla nutraukiama dėl senaties termino, teismas turi pareigą pasisakyti dėl asmens kaltumo įrodymų, taip pat aukštesnės instancijos teismas sprendė, kad netiriant iš esmės nagrinėjamo įvykio aplinkybių suėjus administracinės atsakomybės senaties terminui, gali būti sukliudyta nustatyti aplinkybes, teisiškai reikšmingas ne tik administracinėje byloje, taip pat gali pakenkti asmenų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, teisėtiems interesams. Apeliantės vertinimu, nepaisydamas šių išaiškinimų, Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutarimu nutraukė bylą dėl senaties, neleisdamas iš esmės išsiaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių, kai tai padaryti buvo reali galimybė.
9.3. Apeliantės manymu, buvo pažeistos jos konstitucinės teisės į teisingą teismo procesą, nes tik aplinkybių išsiaiškinimas iš esmės ir tik tuomet bylos nutraukimas dėl senaties būtų suteikęs realų, o ne teorinį pagrindą ginti savo teises civiliniame teisme. Pabrėžiama, kad būtent šio teismo metu ir buvo galimybė iki galo įvykdyti dar 2017 m. gegužės 27 d. teismo nutartyje išdėstytus reikalingus atlikti papildomo tyrimo veiksmus, kurių atlikti nebuvo galimybės dėl antro eismo įvykio dalyvio G. M. nedalyvavimo teismuose ir policijos apklausose. Apeliantė abejoja viso policijos tyrimo skaidrumu, nes G. M. pirmą kartą į teismą atvyko tuomet, kai ankstesnio teismo posėdžio metu buvo aiškiai parodyta teisėjo pozicija, kad bylos aplinkybės nebus nagrinėjamos, vadinasi, kas vyksta konkrečiu metu, jis yra gerai informuotas; nuo pat pradžių, tyrėjui M. T. pradėjus tyrimą, apeliantė jautė netiesioginį spaudimą sutikti su abipuse kalte, jai buvo teigiama, kad antras eismo įvykio dalyvis į apklausas negalės atvykti, nes yra iš kito miesto, kelis kartus buvo akcentuojama, kad ekspertizės atlikimas trunka labai ilgai ir gali tęstis iki metų; toliau viskas vyko dar keisčiau – nuo ekspertize nustatytos padangos dehermetizacijos, neapžiūrėjus ne tik pačios padangos, bet neturint nė vienos jos nuotraukos, iki netikrų pranešimų dėl užminuoto teismo pastato ir dėl to nukeliamo teismo posėdžio. Teigiama, kad tokiomis aplinkybėmis nutraukiant bylą dėl senaties, neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų klausimų, susidaro įspūdis, kad įstatymas naudojamas vien saviems tikslams siekti, kad institucija gali piktnaudžiauti savo padėtimi, netirti bylų iš esmės arba tirti neteisingai, nes, kaip 2019 m. sausio 22 d. nutarime akcentuoja Šiaulių apylinkės teismas, ikiteisminio tyrimo metu suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui iš viso nėra jokio pagrindo manyti, kad asmenys padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, o policijos įstaiga nėra teisingumą vykdantis subjektas, kad, kaip teismas, galėtų asmenis visiškai reabilituoti dėl nagrinėtino įvykio suėjus senaties terminui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarimą ir netenkinti N. S. apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
11. Apeliacinis skundas atmetamas.
12. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
12.1. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Taigi, ATPK 35 straipsnio 4 dalyje yra numatytas naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Sprendžiant, ar iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo nėra pasibaigęs ATPK 35 straipsnio 4 dalyje numatytas dvejų metų naikinamasis terminas, svarbu tai, kada buvo padarytas asmeniui inkriminuotas konkretus administracinis teisės pažeidimas
12.2. Iš nurodytų ATPK nuostatų matyti, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N16-1491/2007, N575-2679/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-52-2014, 2AT-23-303/2015, 2AT-47-895/2016).
12.3. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis, kurio dalyviai buvo N. S. ir G. M., įvyko 2016 m. gegužės 27 d. (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1–2). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ATPK 35 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis senaties terminas suėjo 2018 m. gegužės 27 d., todėl nėra jokio teisinio pagrindo toliau tęsti administracinį procesą, nes šis procesas turėjo būti nutrauktas policijai įstaigai, o ne teismui, priimant nutarimą jau po 2018 m. gegužės 27 d. Nors N. S. teigia, kad procesas ilgai užtruko ne dėl jos kaltės, o dėl atlikusios tyrimą institucijos veiksmų ir užsitęsusio bylinėjimosi teismuose, tačiau, kaip minėta anksčiau, priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi, todėl apeliantės argumentai dėl atlikusios tyrimą institucijos veiksmų ir ilgo bylinėjimosi teismuose atmestini kaip nepagrįsti. Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad šiuo atveju suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui dar tyrimą atliekant policijai, t. y. iš esmės ikiteisminio administracinės bylos tyrimo stadijoje, policijos įstaigai nėra jokio teisinio pagrindo toliau tęsti bylos tyrimą ir spręsti dėl asmens kaltumo padarius administracinį teisės pažeidimą, nes pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą policijos įstaigai nutraukus administracinę teiseną iš viso nėra pagrindo daryti išvados, kad asmenys šiuo atveju padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atkreiptinas N. S. dėmesys į tai, kad administracinės teisenos užbaigimas tuo pagrindu, jog suėjo administracinės atsakomybės senaties terminas, užkerta kelią tik administracinės teisenos tęsimui, tačiau neužkerta N. S. galimybės savo teises dėl jai padarytos žalos kompensavimo ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka, kurio metu, priešingai nei mano apeliantė, galima nustatyti įvykusio įvykio aplinkybes, atsakingus dėl sukeltos žalos padarymo asmenis ir reikalauti žalos atlyginimo.
12.4. Taigi apygardos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 straipsnio 7 punktas), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą ir N. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.