Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei D. Š. dėl nuosavybės teisių gynimo .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškinio dalies reikalavimo atsisakymo.

9. Nustatyta, kad A. B. ir D. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1971 metais - (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-01-20 išrašo duomenimis A. B. ½ ginčo objekto dalį įsigijo 1971 m. lapkričio 3 d. pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kita gyvenamojo namo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 1990 m. sausio 18 d. priklauso atsakovei D. Š. pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbams atlikti 1997-10-10 A. B. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2001- 07-16 D. Š. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini).

12. 1998 m. birželio 30 d. D. Š. kreipėsi į Valstybinę statybos inspekciją, nurodydama, kad vykdant rekonstrukciją ir ieškovei išmūrijus antrą aukštą bei uždengus stogą, praktiškai neužtaisė sujungimų su jos dalies stogu, dėl ko lietui lyjant per pirmo aukšto lubas vanduo teka per visus šlaitų plokščių sujungimus. 1998 m. rugpjūčio 13 raštu Inspekcija įpareigojo A. B. pašalinti nukrypimus nuo techninių sąlygų: stogo dangą sutvarkyti iki 1998 m. rugpjūčio 30 d.

13. 2009 m. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau - TPSVPD) apžiūrėjus namų valdą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad pradėti statybos darbai nebaigti ir nevykdomi. Bendrasavininkė D. Š. buvo įpareigota iki 2009-08-14 nuvesti lietaus vandenį lietvamzdžiais nuo jai priklausančios rekonstruojamos gyvenamojo namo stogo dalies pagal suderintą projektą ir išduotą statybos leidimą.

14. TPSVPD atlikus pakartotinį patikrinimą, 2009-08-26 atsakovei buvo pateiktas raštas Nr. 11-1267 „Dėl pareigūnų teisėtų nurodymų ir įpareigojimų nevykdymo“, kuriame nurodoma, kad 2009-07-15 reikalavimas, susitvarkyti lietaus nuotekų surinkimą nuo atsakovei priklausančios gyvenamojo namo stogo dalies ir naujai pastatyto priestato stogo nepažeidžiant bendrasavininkės A. B. teisių, neįvykdytas.

15. 2009-12-15 A. B. TPSVPD raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad atsakovė iki 2009-08-14 buvo įpareigota nuvesti lietaus vandenį lietvamzdžiais pagal suderintą projektą ir išduotą leidimą. Atsakovė raštu kviečiama atvykti į TPSVPD dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, neatvyksta, kvietimų piktybiškai nnnnepriima.neima.

16. Pakartotinai 2009-11-09 reikalavimas ir kvietimas raštu Nr. 4-2208 išsiųstas į pažeidėjos darbovietę. Reikalavimas iki 2009-11-19 neįvykdytas, todėl atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-8 ir perduotas teismui priimti nutarimą pagal ATPK 1894 straipsnį.

17. 2009 m. gruodžio 23 raštu Statybos inspekcija atsakovę informavo, kad statomo priestato kampuose turi būti pastatyti šulinėliai iš keramikinių vamzdžių, iš jų vanduo nuvedamas į lietaus kanalizacijos šulinius miesto tinkle, kaip suprojektuota 1995 m. architekto P. B. rekonstrukcijos projekte taip pat šiame rašte nurodoma, kad 2001-07-16 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) neteko galios 2006-07-16, todėl atsakovė privalo atlikti statinio konservavimo darbus, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 5 priedo 8.1, 8.2 punktais.

18. 2010 m. balandžio 30 d. statybos inspekcijos pažymoje apie statinio rekonstravimą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pažymos išdavimo metu gyvenamojo namo rekonstrukcijos baigtumas yra 89 procentai.

19. 2015 metų lapkričio mėnesį A. B. Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovadai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog bandant atlikti gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo remonto darbus, atsakovė neleido dirbti darbininkams ir išvarė juos iš kiemo. 2015 m. lapkričio 26 d. priimtas Kauno AVPK Centro PK nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodoma, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) bendrauta su D. Š., kuri nurodė, kad kategoriškai prieštarauja, jog meistrai eitų į jos kiemą ir dėtų kopėčias ant jos stogo. Pati ji remonto medinėje sienoje nedarys. Apžiūrėjus namo stogą buvo pastebėta, kad stogo danga „šiferis“ yra dėta labai senai, nuo saulės ir drėgmės stipriai paveikta.

20. 2019 m. rugpjūčio 1 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimu informavo, kad išmoka ieškovei draudimo išmoką už 2019 m. liepos 22 d. įvykį, per kurį buvo aplietas gyvenamasis namas ir pažymėjo, kad tokio pobūdžio žalos (vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas) atlyginamos 1-ą kartą per 4 metus. Nurodė, kad „išanalizavus surinktą medžiagą nustatyta, kad pastato II-o aukšto sienų konstrukcijos apgadinimai yra sąlygoti ilgalaikio vandens prasiskverbimo pro pastato išorinius atitvarus.“

21. R. M., dirbantis pagal verslo liudijimą, parengė komercinius pasiūlymus remonto darbams atlikti, tačiau šaukimo į teismo posėdį įteikti jam nepavyko.

22. Dr. A. B. atliko statinio ekspertizę ir 2019 m. rugsėjo 16 d. parengė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės tikslas- nustatyti pastate adresu (duomenys neskelbtini), sienų drėkimo priežastį. Apžiūrėjęs gyvenamojo namo buto Nr. 1 stogą, ekspertas konstatavo, kad stogas yra dengtas asbocementinio šiferio lakštais, stogo lietvamzdžiai nėra įrengti. Stogas įrengtas dalinai virš nešildomos pastogės. Stogo danga pasenusi, vietomis sutrūkusi. Esami apskardinimai yra pažeisti korozijos. Gyvenamojo namo buto Nr. 2 stogas dengtas skarda, lietvamzdžiai įrengti ir nuvesti į lietaus kanalizaciją gatvėje. Drėkstanti buto Nr. 2, stogo bendras vaizdas ir nuolydis, latako bendras vaizdas, pastogės sienos ir apskardinimo bendras vaizdas, lietvamzdžio vaizdas iš gatvės pusės užfiksuota fotofiksacijoje (ekspertizės akto 4-12 l.).2019 m. liepos 26 d. apžiūrėjus pastatą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad buto Nr. 2 patalpose dėl drėgmės yra pažeistos sienos ir lubos (susidariusios pūslės ir dėmės). Buto Nr. 1 lietvamzdžiai yra sumontuoti netinkamai arba jų nėra, lietaus vanduo teka per pastato Buto Nr. 2 sienas ir patenka į buto Nr. 2 rūsio patalpas. Bute Nr. 2 stogo medinė konstrukcija yra permirkusi, dėl pastovios drėgmės vietomis konstrukcija supuvo. Buto Nr. 2 pastogės siena dėl ruberoido susidėvėjimo yra atvira atmosferiniam poveikiui (lietui, vėjui). Ekspertas priėjo išvadų, kad buto Nr. 1 stogo konstrukcija, lietvamzdžiai neatitinka esminių reikalavimų, todėl pastato Nr. 2 konstrukcijos pažeidžiamos drėgmės. Nustatyta, kad lietaus vanduo į buto Nr. 2 patalpas patenka per nesandarų buto Nr. 1 stogą ir lietvamzdžius, dėl šios priežasties buto Nr. 2 drėksta išorinių sienų konstrukcijos. Pagal esamą statinio būklę siekiant pašalinti trūkumus būtina sutvarkyti/pakeisti buto Nr. 1 stogo dangą ir lietvamzdžius, kad užtikrinti esminius statinio reikalavimus.

23. Teismo posėdyje dr. A. B. palaikė parengtą išvadą bei paaiškino, kad pirmą kartą pastatą apžiūrėjo dar 2018 m. bei patvirtino, kad vanduo į ieškovės butą prasiskverbia ten, kur susijungia siena ir stogo konstrukcija. Išvados 4 psl. esančioje nuotraukoje matyti viršuje nupjauta gegnės dalis- toje vietoje po gegne kaupiasi vanduo ir drėksta siena, būtent po tuo sujungimu. Apskardinimai seni, skardos surūdijusios. Apžiūrėjus pastatą nesimatė požymių, kad vanduo kaupiasi nuo viršutinės sienos dalies. Reikalinga pakeisti tą dalį stogo dangos, kur yra nuolydis link ieškovės buto, pakeisti apskardinimus, pakeisti lietvamzdžius. Ekspertas paaiškino, jog tam, kad bute nesikauptų drėgmė, be susidėvėjusios stogo dangos pakeitimo, užsakovė turėtų: 1) sutvarkyti sieną iš išorės, 2) lataką tarp sienos ir stogo, 3) tada sutvarkyti atsakovės skardą virš to latako, 4) įrengti lietvamzdį nuo sujungimo vietos. Eksperto vertinimu, nėra galimybės šių remonto darbų atlikti iš pastato vidaus, atsakovė turėtų įleisti prie tos vietos susitvarkyti.

24. 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovė D. Š. davė rašytinį sutikimą bendraturtei A. B. tvarkyti namo stogą. Sutikime taip pat nurodyta, kad „<...> įvykus bet kokiam incidentui, ar man patyrus materialinių nuostolių, atsako ir juos padengia bendraturtė A. B.: dėl remonto darbų privalo įspėti iš anksto“.

25. Ieškovė atliko stogo, sienos ir lietvamzdžių remonto darbus, kurių kainą grindžia pastato nuotraukomis iki statybos darbų atlikimo ir po jų, rangovo R. R. išduota PVM sąskaita faktūra 600 Eur sumai už atliktus darbus, pakvitavimu už lietvamzdžio įrengimą 56 Eur sumai, UAB „Statau pats“ sąskaitomis bendrai 306 Eur sumai (2020-10-12 DOK-119734).

Dėl išlaidų remonto darbams priteisimo

26. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nurodė, kad ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 str. nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).

27. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

28. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

29. Ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti ½ dalį sumos už atliktus gyvenamojo namo stogo, sienos apskardinimo ir lietvamzdžių remonto darbus. Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti (Statybos įstatymo 2 str. 19 d.).

30. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad į ieškovės naudojamo gyvenamojo namo dalį skverbiasi vanduo, jos turtui yra daroma žala. Tą patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ turto sugadinimo aktas, ekspertizės aktas. Iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad drėgmė į ieškovės patalpas skverbiasi dėl susidėvėjusios stogo dangos bei latako tarp sienos ir stogo bei lietvamzdžių, kuriuos būtina pakeisti ar įrengti naujus. Taigi, ieškovės atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. kovo 9 d. reglamente (ES) Nr. 305/2011 (OL 2011 L 88, p. 13) bei Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo ir priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Ieškovės atliktų statybos darbų metu galiojusi Reglamento redakcija prie pagrindinių reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, numatė pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinius, tarp jų- laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita); <...> liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas; atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis <...>. Reglamento VII skyriaus pirmajame skirsnyje yra apibrėžti gyvenamųjų namų privalomieji reikalavimai, kurių visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (84.1 p.); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad: patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (84.2.1 p.); nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (84.2.3 p.). Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (85 p.). Reglamento 86 punkte nurodyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (86.1 p.).

31. Iš ekspertizės išvados nustatyta, kad esama namo būklė neatitinka keturių (iš šešių) esminių statinio reikalavimų: 1) STR2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas“, t. y., daroma žala kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos); 2) STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, t. y., pažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir kyla grėsmė žmonių sveikatai dėl statinio konstrukcijų ir statinių vidaus drėgmės; 3) STR2.01.01 (4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „naudojimo sauga“, t. y., statinį naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos; dėl susidariusios drėgmės galimi elektros sužalojimai; 4) STR2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, t. y., naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą. Dėl drėgmės konstrukcijos praranda savo šilumines savybes.

32. Akivaizdu, kad gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų, kurios pagal CK 4.82 straipsnį patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise- stogo ir sienos būklė neatitiko aukščiau išvardintų privalomųjų gyvenamojo namo reikalavimų, šį faktą konstatavo ekspertas dr. A.B., todėl ieškovė, gavusi atsakovės sutikimą, pagrįstai ėmėsi vykdyti statybos darbus gyvenamojo namo pagrindinėms konstrukcijoms atnaujinti bei lietvamzdžiams tinkamai įrengti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti <...>. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Šalims gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės ½ dalį išlaidų, patirtų pastato stogo ir sienos atnaujinimo darbams yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės patirtas išlaidas pagrindžia į bylą pateikti įrodymai (pakvitavimas, sąskaitos- faktūros). Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių mažesnių išlaidų dydį. Teismas neturi pagrindo ieškovės patirtų išlaidų vertinti kaip nepagrįstų ar pernelyg didelių. Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus dėl to, kad atsakovė neprivalo atlyginti sienos apskardinimo išlaidų. Išorinė namo siena yra priskiriama pagrindinėms namo konstrukcijoms (CK 4.82 str. 1 d.). Ieškovė paaiškino, kad ginčo objektu esanti siena pagal atsakovės parengtą rekonstrukcijos projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, tuo atveju, jei atsakovė būtų įgyvendinusi minėtą projektą, būtų buvusi vidine gyvenamojo namo siena. Savo naudojamos dalies gyvenamojo namo rekonstrukciją įgyvendinusi ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad savo naudojamos namo dalies rekonstrukciją atliks ir projektą parengusi bei statybos leidimą gavusi bei jį viešame registre išviešinusi atsakovė, tačiau jai šios savo teisės nerealizavus, ginčo objektu esanti siena liko išorine, t. y. tapo viena iš pagrindinių namo konstrukcijų, kurios išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas patalpų savininkai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Atsakovei nerealizavus statybos leidimo, ir dėl šios priežasties ieškovės pastatytai sienai likus išorine, ji kaip bendrojo naudojimo objektas, neatitiko aukščiau nurodytų privalomųjų reikalavimų, nes neužtikrino pagrindinės funkcinės paskirties – užtikrinti minimalius šilumos praradimus ir saugoti gyvenamąjį namą nuo kritulių ir kitų gamtinių veiksnių (sniego, lietaus ar vėjo)(CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškinyje inicijuotas ginčas yra dėl bendraturčiams priklausančio gyvenamojo namo remonto išlaidų. Šį teisinį santykį –bendraturčių teises ir pareigas reglamentuoja CK 4.76 straipsnio ir kt. nuostatos. Minėtoje normoje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismo vertinimu, ieškovės atlikti bendrųjų konstrukcijų gyvenamojo namo stogo bei sienos ir lietvamzdžių defektų šalinimo darbai, kurie būtini pašalinant drėgmės padarytas progresuojančias deformacijas siekiant sustabdyti tolimesnį drėgmės patekimą į gyvenamąsias patalpas, aukščiau išdėstytų teisės normų bei argumentų pagrindu turi būti atlyginami proporcingai šalių daliai bendrojoje nuosavybėje. Įvertinant tai, kad ieškovė atliko bendrųjų namo konstrukcijų remontą, atsakovės pasyvų elgesį, į tai, kad ji pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius bendromis lėšomis atlikti namo bendrųjų konstrukcijų būtinąjį remontą, į tai, kad nepateikta įrodymų apie atsakovės realius ketinimus atlikti statybos darbus, ieškovės patirtų bei pakvitavime ir sąskaitose nurodytų išlaidų ½ dalis- 533 Eur priteistina iš atsakovės (CK 4.76 straipsnis).

34. Kiti šalių argumentai ir atsikirtimai, atsakovei davus sutikimą atlikti statybos darbus bei ieškovei atsisakius savo pirmojo ieškinio reikalavimo, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36. Ieškovei 2019 m. rugsėjo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), todėl iš atsakovės valstybei priteistina 250,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat 12 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

37. Ieškovė turėjo 200 Eur išlaidų ekspertizės parengimui, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 10,57 Eur, todėl tenkinus patikslintą ieškinį iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos 10,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

39. Atsakovės atstovė advokatė N. G. 2020 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymu į teismo sąskaitą už atsakovę yra įmokėjusi 200 Eur užstatą už liudytojų atvykimą. Į posėdį atvyko tik vienas liudytojas, jis išlaidų apmokėti neprašė, todėl sumokėtas užstatas grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo leisti ieškovei atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir lietvamzdžių remonto darbus be bendrasavininkės D. Š. sutikimo bei dėl 134,25 Eur nuostolių atlyginimo ir dėl šių reikalavimų civilinę bylą nutraukti.

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 533 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus) išlaidų už stogo ir lietvamzdžių remonto darbus bei 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų už ekspertizę.

Priteisti valstybei iš D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,58 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 58 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio ir 10,57 Eur (dešimties eurų 57 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630, kitų bylinėjimosi išlaidų – 5660.

Įpareigoti Kauno apylinkės teismo buhalteriją grąžinti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) užstatą už liudytojų iškvietimą, sumokėtą į teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1182 jį sumokėjusiam asmeniui- N. G., sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.