- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- II-46-899/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01124-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto G. G. 2015 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 40N-26910101-15 panaikinimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vadas H. P. 2015 m. vasario 7 d. G. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 148 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad G. V. 2015 m. vasario 7 d. apie 16.31 val. Šiaulių rajone, kelio Šiauliai – Palanga (kelio su skiriamąja juosta dešinė pusė) 6 – ajame kilometre vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priskiriamas N-1 kategorijai, važiavo aukščiausios kategorijos keliu A11 nesimokėjęs kelių naudotojo mokesčio ir ant transporto priemonės stiklo nebuvo priklijuotos galiojančios vinjetės pagrindinės dalies. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 p. reikalavimus (3-4 b. l.).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresnysis specialistas G. G. 2015 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą Nr. 40N-26910101-15, pagal kurį G. V. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta 260 Eur bauda (5 b. l.).
2015 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas G. V. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde (38-39 b. l.) pareiškėjas paaiškino, kad paskutinė transporto priemonės buvimo vieta, iš kurios ji pajudėjo prieš neva padarant pažeidimą, yra ne deklaruota vairuotojo gyvenamoji vieta, o S., Šiaulių r. Važiuojant į S,, aplinkybių, jog reikės važiuoti mokamu keliu, nežinojo, tai išaiškėjo gerokai vėliau, kai draugė pasakė kad jai skubiai reikia vykti į Klaipėdą. Pajudėjo iš S, ir vyko link kelio Šiauliai - Palanga, bet jų nusivylimui vietos (-ų), kur galėtų susimokėti kelių mokestį ir įsigyti vinjetę, nebuvo. Mano, kad pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, tinkamai neišnagrinėjo visų aplinkybių, neišsiaiškino paskutinės realios transporto priemonės buvimo vietos, iš kurios transporto priemonė pajudėjo prieš neva vairuotojui pažeidžiant nutarime minimo teisės akto reikalavimus. Be to, pareigūnai G. G. ir H. P., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nevertino realios galimybės nebuvimo susimokėti kelių mokestį bei įsigyti vinjetę atkarpoje nuo transporto priemonės paskutinės buvimo vietos, iš kurios ji pajudėjo, iki neva padaryto pažeidimo vietos. Atkarpoje nuo S, iki neva padaryto pažeidimo vietos. Pareigūnas visiškai nevertino fakto, kad pajudėjęs iš S, pirmiausiai vyko į artimiausią esančią degalinę susimokėti kelių mokestį, o degalinę pasiekti įmanoma tik jau įvažiavus ir važiuojant apmokestintu keliu. Taipogi visiškai neatsižvelgė į neva padaryto pažeidimo datą ir laiką bei kelių vinjetės išsipirkimo laiką.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras su G. V. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime į skundą (49 b. l.) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2007, Nr. 37-1382, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 6 punkte nustatyta, kad „Transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar fizinio ar juridinio asmens buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, kurioje platinamos vinjetės, vykstant pasirinktu maršrutu. Pasibaigus vinjetės galiojimo laikui, vinjetės pagrindinė dalis turi būti nuimta nuo priekinio stiklo“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2007, Nr. 37-1382, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 7 punkte nustatyta, kad „Transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), įsigiję pažymėtą vinjetę bei ją užpildę ir pagrindinę vinjetės dalį priklijavę prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip reikalaujama naudojimosi instrukcijoje, turi teisę važiuoti aukščiausiosios kategorijos keliais“, šiuo atveju - Šiauliai-Palanga. G. V. yra registruotas Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), automobilis „Peugeot Boxer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis K. S., taip pat registruotas Šiauliuose(duomenys neskelbtini). Vairuotojas aiškino, kad važiuoja iš S, k., Šiaulių r., tačiau pareigūnui nustatyti, iš kur jis važiuoja, nebuvo galimybės. Šiaulių apskrities VPK KPB nuomone, G. V., nors ir važiavo iš Šiaulių r., S. (pasak jo), privalėjo įsigyti vinjetę ne K. degalinėje, bet artimesnėje, t. y. UAB „A.“, vinjetėjėmis prekiaujančioje degalinėje (kelyje Šiauliai – Palanga, 3 kilometre, K. k., Šiaulių r.).
Teismo posėdyje G. V. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nutarimas priimtas neteisėtai, nes tuo metu, kuomet stabdė, nebuvo privažiavę jokios degalinės. Artimiausioje vietoje turėjo nusukti į šoną, kad netrukdyti kitiems eismo. Nusuko į šoną, sustojo kelio Šiauliai - Palanga plente. Automobilis „Peugeot Boxer“, kurį vairavo, priskiriamas N1 kategorijai, kelias A11. Automobilio savininkė K. S.. Važiavo iš S. į Klaipėdą. Nuo S. iki tos vietos nebuvo jokios degalinės. Nuo S. 12-13 km. Ten yra keli kaimai, bet nėra kur įsigyti vinjetės. Į Klaipėdą vyko krovinio. Tuo keliu važiuoja dažnai, jo A11 statusą žinojo. Kelių naudotojo mokesčio nesumokėjo, nes nebuvo galimybės kur sumokėti. Mokestį sumokėti galėtų tik degalinėje „A.“, esančioje šalia kelio, ir tolimesnė degalinė T., bet jį pradėjo stabdyti neprivažiavus degalinės. Kitu maršrutu iki degalinės nuvažiuoti galima, bet reikia važiuoti kitu maršrutu ir išeina didelis lankas, apie 20 km. Jei būtų daręs lanką, galimybė įsigyti vinjetę ankščiau būtų buvusi. Pareigūnams sakė, kad važiuoja iš S. į Klaipėdą ir važiuoja įsigyti vinjetę. Sutinka, kad važiuojant visame kelyje reikia mokėti. Nemano, kad turėjo daryti lanką, nes jam nėra patogu važiuoti ir papildomos išlaidos. Važiavo asmeniniais tikslais. Kitos galimybės sumokėti mokestį nebuvo. Automobiliu kartais pats naudojasi. Jį pasiskolino S.. Buvo atvykęs pas draugą su autobusu. Kadangi reikėjo skubiai vykti į Klaipėdą, paprašė, kad jį atvarytų. Jam reikėjo skubiai vykti į Klaipėdą asmeniniais tikslais. Draugė neturėjo ką veikti ir palaikė jam kompaniją. Automobilis laikomas T. gatvėje. Pareigūnai stabdė jį prieš lanką. Važiavo artimesniu maršrutu.
Liudytoja K. S. teisme parodė, kad G. V. - jos sugyventinis, su juo sutaria gerai. Mano, kad neteisėtai surašytas protokolas ir neteisėtai paskirta bauda. Pažeidimo nebuvo, nes vyko įsigyti mokesčio. Gyvena (duomenys neskelbtini)k., Šiaulių rajone, G. V. - taip pat. Buvo S. kaime. Automobilis „Peugeot Boxer“ registruotas jos vardu. Automobilis iš vakaro buvo paliktas prie motinos namų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Į S. vyko detalių automobiliui, nes ten yra automobilių detalių parduotuvė. Nežino kokios detalės reikėjo. Šiauliuose taip pat yra autodetalių parduotuvių, bet žiūri į kainas. G. V. nuėjo pažiūrėti detalės, pati liko automobilyje. Iš S. skubiai reikėjo važiuoti į Klaipėdą, todėl važiavo iki artimiausios degalinės, kad įsigyti kelių naudotojo mokestį. Į S. vyko automobiliu „Peugoet Boxer“.
Liudytojas H. P. teisme parodė, kad G. V. - nepažįstamas asmuo. Gali būti, kad vasario 7 d. jam surašė protokolą. Jei važiavo keliu Šiauliai – Palanga, asmuo turi turėti būti sumokėjęs kelių naudotojo mokestį. Iš S. važiuodamas link Palangos asmuo turi pirmiausiai patekti į kelią A12, Joniškio pusę. Pažeidimas buvo jei surašytas protokolas. Kelių naudotojo mokesčiu asmuo turi pasirūpinti iš anksto. Mokesčio gali būti nemokėjęs jeigu kerta sieną ir nėra kur sumokėti, tuomet važiuoja iki pirmo punkto. Pamena, kad sustabdė mėlyną automobilį prie „S. s.“. Degalinė „A.“ yra šalia. Negalėjo būti, kad jį stabdė iš galo. Važiuodami jį pralenkė ir pastebėjo, kad nėra kelių mokesčio lipduko. Įvažiuojant į kelią A11, A18, turi būti lipdukas, nes taip važiuojant iš bet kur galima pasakyti, kad įvažiavo į kelią ir važiuoja iki pirmos degalinės. Nėra reikšmės iš kur asmuo važiuoja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).
Pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d. transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, priežiūros tvarką ir dydžius, neviršydama šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, nustato Vyriausybė. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant tokiomis transporto priemonėmis dydį, neviršydamos šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, ir mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato savivaldybių tarybos.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 p. numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), įsigiję pažymėtą vinjetę bei ją užpildę ir pagrindinę vinjetės dalį priklijavę prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip reikalaujama naudojimosi instrukcijoje, turi teisę važiuoti šiais aukščiausiosios kategorijos keliais: ... <...>... A11 Šiauliai–Palanga (2,65–146,41 km).
ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M₂ ir N₁ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio - užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų.
Nors G. V. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 148 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis, be to, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. G. V. pripažįsta, kad 2015 m. vasario 7 d. apie 16.31 val. Šiaulių rajone, kelio Šiauliai – Palanga (kelio su skiriamąja juosta dešinė pusė) 6 – ajame kilometre vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priskiriamas N-1 kategorijai, važiavo aukščiausios kategorijos keliu A11 nesimokėjęs kelių naudotojo mokesčio, tačiau mano, kad nėra kaltas pagal jam inkriminuojamą pažeidimą, nes kelių naudotojo mokestį būtų sumokėjęs užsukęs į artimiausią degalinę pakeliui į Klaipėdą. Teismo nuomone, tokia asmens pozicija jo nekaltumo neįrodo. Vairuotojas, žinodamas, kad jo automobilis priskiriamas N-1 kategorijai, žinodamas kad turi važiuoti aukščiausios kategorijos keliu (kaip šiuo atveju – A11), turi iš anksto pasirūpinti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimu. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjas iš anksto nepasirūpino kelių naudotojo mokesčio sumokėjimu, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ATPK buvo patrauktas visiškai pagrįstai. Tai, kad vairuotojui dėl kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo reikėtų važiuoti tolimesniu maršrutu ar būtų kitų papildomų išlaidų, nėra tos aplinkybės, kurios pateisintų teisės aktų, nurodytų pažeidimo protokole, nesilaikymą. Fiksuotą pažeidimą nagrinėtinu atveju įrodo liudytojo H. P. teisme duoti parodymai, šio asmens rašytas tarnybinis pranešimas. Esminių pažeidimų teisenoje nenustatyta. Tokiu būdu konstatuotina, kad G. V. pagrįstai buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 148 str. 1 d. nuostatas.
G. V. paskirta sankcijoje numatyta 260 Eur dydžio bauda (sankcijoje numatytos baudos vidurkis) nėra laikytina per griežta. Juolab, kad iš pažymos apie teistumą matyti, kad G. V. KET pažeidimus daro sistemingai (7-37 b. l.). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. kovo 6 d. nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str., teisėjas
nutarė:
G. V. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto G. G. 2015 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 40N-26910101-15, kuriuo G. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 260 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.