Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. A., jo atstovui advokatui E.Rusinui, nedalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą Administracinės komisijos prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. skundą dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2010-02-05 apie11.25 val. Vilniaus g., Grigiškėse (ties „Emsi“ degaline) nesilaikė LR Kelių transporto kodekso 8 str. 1 d. ir 2 d. 1 ir 2 punktų, 18 str. 4 d. reikalavimų turėdamas licenciją vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi (lic. Nr. (duomenys neskelbtini)), vežė ne iš anksto sudarytą keleivių grupę, neturinčios bendro kelionės tikslo, už sutartą atlygį, iš teritorijos, kuri ribojasi su Vilniaus autobusų stotimi, neturėjo keleivių vežimo lapo, keleivių vežimo sutarties, ir už tai, kad jis 2010-03-19 apie 12.00 – 14.33 val. Vilniuje, Geležinkelio gt., kuri ribojasi su Vilniaus autobuso stotimi prie parduotuvės „IKI“ už 15 lt. atlygį rinko ir vežė ne iš anksto sudarytą keleivių grupę, neturinčią bendro kelionės tikslo, tuo pažeidė LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1170 4 p. ir LR Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d. ir 18 str. 4 d. reikalavimus.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas naikintinas.

Pareiškėjas nubaustas už veikų, numatytų ATPK 172 str. 1 d., 142¹¹ str. 1 d. padarymą.

Byloje nustatyta, kad UAB „Delita“ vairuotoju dirbantis R. A. 2010-02-05 ir 2010 m. kovo 19 d. rinko į automobilį keleivius vežti į Kauną, nesudaręs keleivių vežimo sutarties bei neužpildęs keleivių vežimo lapo. Byloje taip pat nustatyta, kad keleivius R. A. rinko iš teritorijų, kurios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-519 priskiriama teritorijoms, iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes (b.l. 29-30).

Teismo posėdžio metu liudytojų E. A., D. Š., R. B., A. D. parodymais nustatyta, kad jiems buvo nustatyta užduotis tikrinti mikroautobusus, pasirinktinai sustabdžius pareiškėjo vairuojamą mikroautobusą ir jį patikrinus keleiviai teigė, kad jie važiuoja nuo autobusų stoties į Kauną už sutartą atlygį.

ATPK 172 str. straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 litų. ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrą ūkinę ar komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju R. A. kaltinamas Kelių transporto kodekso, reglamentuojančio ir keleivių vežimo organizavimą bei vykdymą, 18 straipsnio 4 dalies ir 8 str. 2 d. pažeidimu. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis nustato draudimą rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Vadovaujantis 18 straipsnio 4 dalimi, šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos. Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d. nustato kokiais atvejais reikalinga keleiviams vežti licencija (leidimas).

Pagal LR ATPK 172 str. 1d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nubaustas dėl LR kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. pažeidimo, t.y. jog neturėjo keleivių vežimo sutarties ir keleivių vežimo lapų bei pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Kaip matyti iš LR Kelių transporto kodekso 18 str. 4 dalies turinio, ši norma yra skirta išimtinai užsakomiesiems reisams. Kaip nustatyta byloje esančia rašytine medžiaga atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdo užsakomųjų reisų, ir neturi tam leidimo, o užsiima taksi veikla. LR kelių transporto Kodekso 18 str. 1 d. kategoriškai nurodyta, jog Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. 1997-04-15 dienos įsakymu Nr. 130 patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės reglamentuoja reguliariųjų ir užsakomųjų vežimų veiklą, o Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės,- taksi veiklą. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 3.12 p. nurodyta, kokius dokumentus privalo turėti užsakomųjų reisų ekipažai,- „(...) keleivių grupės vežimo sutartį, keleivių vežimo lapą(...)". Kaip matyti iš nutarimo aprašomosios dalies, institucija nurodytų dokumentų, kuriuos privalo turėti tik užsakomųjų reisų licencijas turintys ekipažai, reikalauja iš ne užsakomųjų reisų, o taksi licenciją turinčio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Toks reikalavimas yra nepagrįstas.

LR Konstitucinis Teismas 2008-03-05 dienos nutarime dėl LR kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. atitikimo LR Konstitucijai taip pat aiškiai konstatavo, jog šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos taikomos tik užsakomųjų reisų vežėjams. O įmonė, kurioje dirba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi ne užsakomųjų, o taksi veiklos licenciją, kurios, savo ruožtu, yra dvi visiškai skirtingos licencijos, išduodamos skirtingose įstaigose.

ATPK 142¹¹ str. 1d. numato administracinę atsakomybę už ne iš anksto sudarytos ir (ar) neturinčios bendro kelionės tikslo keleivių grupės rinkimą ar vežimą arba keleivių grupės vežimą nepateikus iš anksto sudarytos keleivių vežimo sutarties ir (ar) keleivių vežimo lapo ar pateikus neužpildytus dokumentus – užtraukia baudą vairuotojui nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. ATPK 142¹¹ str. 1d. skirtas ir užtraukia atsakomybę tik dėl keleivių vežimo užsakomaisiais reisais tvarkos pažeidimų, todėl analogiškai pasisakytina ir dėl LR ATPK 142¹¹ str. 1 d., kurios dispozicijoje aiškiai nurodyta, jog ši sudėtis taikoma išimtinai užsakomųjų reisų vairuotojams bei vadovams, o įmonė, kurioje dirba pareiškėjas, užsiima taksi veikla.

Teisės principas reikalauja, kad asmuo būti traukiamas atsakomybėn tik dėl tų taisyklių nevykdymo, kurios jam privalomos.

Taip pat skiriant administracinę nuobaudą padaryti procesiniai pažeidimai. LR ATPK 33 str. 1 d. nurodyta, jog „kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai". Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu surašyto nuarimo, administracinės nuobaudos nėra individualiai identifikuotos, neaišku už kokį teisės pažeidimą kokia nuobauda buvo skiriama, o rezoliucinėje dalyje nurodyta tik bendra 1000 Lt bauda. Tokiu būdu, nuobaudą paskyręs subjektas pažeidė nuobaudų skyrimo taisykles, o taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į tinkamą gynybą, kadangi nesant tiksliai suformuluotiems kaltinimams bei atitinkamoms sankcijoms už savarankiškus pažeidimus, nėra galimybės tinkamai realizuoti teisės į gynybą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

ATP protokole turi būti nurodyta pažeidimo vieta, laikas, pažeidimo esmė, kodekso straipsnis , jo dalis ar kitas numatantis už šį pažeidimą teisės aktas, kuriuo reikalavimus pažeidė asmuo (ATPK 260 str. 1 d.).

Taigi institucija priėmusi nutarimą Administracinė komisija prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos išnagrinėjo administracinę bylą neapibrėžto kaltinimo ribose. Tačiau toks sprendimas žeidžia asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teises, o būtent teisę į gynybą. Kiekvienas asmuo traukiamas atsakomybėn turi žinoti kuo yra kaltinimas ir turėti galimybę apsiginti, suprasti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, o teismas vertina, kad padaryti pažeidimai yra esminiai ir teismas jų negali pašalinti.

Taip, kaip jau analizuota aukščiau skiriant administracinę nuobaudą pažeistos nuobaudų skyrimo taisykles.

Kaltinimo abstraktumas esminis procesinės teisės pažeidimas, suponuojantis institucijos nutarimo naikinimą ir bylos grąžinimą institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinės komisijos prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2010-04-01 nutarimą, kuriuo R. A. paskirta administracinė nuobauda – 1000 lt. bauda už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 172 str. 1d. ,ATPK 142¹¹ str. 1d. padarymą panaikinti ir bylą grąžinti Administracinei komisijai prie Jonavos rajono savivaldybės tarybos nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.