Kauno apylinkės teismo sprendimas

- atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,3000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame stovinčius gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, pažymėtą 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, pažymėtą indeksu 5G1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę, rūkyklą, stoginę, tvorą, skysto kuro rezervuarą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40–42);

- priteisti jai – ieškovei A. J. – 1/8 dalį 0,3000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių (šulinio, lauko tualeto, kiemo aikštelės, rūkyklos, stoginės, tvoros, skysto kuro rezervuaro), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovei G. D.;

- priteisti iš jos – ieškovės A. J. – atsakovei G. D. 2687,50 Eur dydžio kompensaciją;

- priteisti iš atsakovės G. D. ieškovei A. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

- nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią:

· atsakovė G. D. naudojasi šiomis gyvenamojo namo dalimis: patalpa, pažymėta plane „1–5“ (kambariu; 14,91 kv. m), ir bendro naudojimosi patalpa, pažymėta plane „1–10“ (virtuve; 9,79 kv. m);

· ieškovė A. J. ir atsakovė R. D. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo dalimis: patalpa, pažymėta plane „1–1“ (koridoriumi; 8,22 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–2“ (kambariu; 21,47 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–3“ (sandėliu; 5,88 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–4“ (holu; 15,04 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–6“ (kambariu; 21,47 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–7“ (veranda; 4,19 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–8“ (koridoriumi; 4,36 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–9“ (koridoriumi; 2,73 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–10“ (virtuve; 9,79 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–11“ (sandėliu; 1,22 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–12“ (spinta; 0,45 kv. m), ir patalpa, pažymėta plane „1–13“ (kambariu; 18,21 kv. m);

- priteisti visas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš ieškovės A. J. ir atsakovės R. D..

Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnis ir 140 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės G. D. priešieškinio reikalavimo atsakovei R. D. dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis), todėl priimtinas, o civilinės bylos dalis būtent dėl šio reikalavimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovės A. J. ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į atsakovės G. D. priešieškinį grindžiami šiais ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovės A. J. atstovas advokato padėjėjas M. V. L.:

- ieškovei A. J. ir atsakovei G. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3000 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei A. J. priklauso 7/8 dalys nurodytų nekilnojamųjų daiktų, o atsakovei G. D. – tik 1/8 dalis. Nurodyto nekilnojamojo turto valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Ieškovė A. J., būdama didžiausios dalies nurodyto turto savininke ir negalėdama pilna apimtimi disponuoti jai priklausančiu turtu, t. y. ketindama, tačiau negalėdama parduoti šio jai nereikalingo turto, kreipėsi į teismą prašydama atidalinti bendrąją nuosavybę priteisiant ieškovei A. J. atsakovės G. D. 1/8 dalį žemės sklypo ir jame esančių statinių, atsakovei iš ieškovės priteisiant kompensaciją – 2687,50 Eur, – vadovaujantis nekilnojamojo turto teismo ekspertės G. B. parengta konsultacine išvada (1 t., b. l. 6–57): šalių nekilnojamojo turto – 0,3000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 128,08 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu, 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52,00 kv. m užstatyto ploto ūkiniu pastatu, 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20,00 kv. m užstatyto ploto garažu, 5G1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais inžineriniais statiniais (šuliniu, lauko tualetu, kiemo aikštele, rūkykla, stogine, tvora, skysto kuro rezervuaru), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), – rinkos vertė ekspertinio tyrimo atlikimo dieną (2018 m. kovo 30 d.) yra 21500,00 Eur, o atsakovei G. D. nuosavybės teise priklausančios nurodyto nekilnojamojo turto 1/8 dalies vertė yra 2687,50 Eur. Manytina, kad toks nuosavybės atidalinimo būdas nagrinėjamu atveju yra pats protingiausias, teisingiausias ir sąžiningiausias, kadangi jis mažiausiai varžys bendrasavininkių teises. Be to, šiuo būdu pasibaigus bendrajai nuosavybei ateityje bus išvengta ginčių ir nesutarimų, šalys gaus didžiausią įmanomą ekonominę naudą;

- šalių nurodyta bendroji nuosavybė atidalintina ieškovės A. J. prašomu būdu dėl šių priežasčių: atsakovei G. D. priklauso tik 1/8 nurodyto nekilnojamojo turto dalis, kuri yra per maža, kad sklype būtų galima suformuoti atskirus nuosavybės teisės objektus ir kad juos būtų galima patogiai, nepažeidžiant kito savininko interesų, naudoti ir valdyti; iki šiol atsakovė G. D. nesinaudojo jai priklausančia turto dalimi, netvarko ir neišlaiko jai tenkančio turto dalies, neprisideda prie turto išsaugojimo, nemoka turto draudimo, nepadengia jai tenkančios komunalinių mokesčių išlaidų dalies; pažymėtina, kad atsakovė G. D. turi daug sveikatos problemų, yra visiškai nedarbinga, sunkiai vaikšto, t. y. jos sveikatos būklė objektyviai trukdo jai prižiūrėti ir tvarkyti seną gyvenamąjį namą ir/ ar prie jo esantį žemės sklypą, o jeigu ji jai tenkančios turto dalies neprižiūri, tai pažeidžia ieškovės A. J. teises ir teisėtus interesus; ieškovės A. J. ir atsakovės G. D. santykiai yra priešiški, nors jos yra seserys, tačiau visiškai nebendrauja, nuolat pykstasi, nepalaiko jokių ryšių ir santykių. Tokiu atveju, nurodyto turto neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės arba atidalinus paskiriant šalims konkrečias turto dalis, egzistuos didelė tikimybė, jog ir ateityje tarp šalių kils konfliktai, susiję su turto priežiūra ir naudojimu, gali būti grasinama turto neprižiūrėti, leisti juo naudotis asocialiems asmenims, jį sunaikinti ar panašiai. Be to, turto priklausymas keliems asmenims ženkliai mažina jo vertę, apsunkina galimybes pilna apimtimi turtu disponuoti, atsiranda įvairūs papildomi nepatogumai (pavyzdžiui, reikia gauti kito bendrasavininkio sutikimą norint turtą remontuoti, statyti, griauti ir panašiai). Atsižvelgus į visą tai, įvertinant atsakovei G. D. priklausančio turto dalies dydį, blogus šalių tarpusavio santykius, taip pat tai, kad atsakovė jai priklausančia turto dalimi nesinaudoja, ieškovės A. J. prašomas atidalinimo būdas labiausia atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus;

- bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Įgyvendinus šią bendraturčio kaip savininko teisę, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė ir atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturčio nuosavybę visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-159/ 2009 ir kitos);

- atsakovė G. D. pareikštu priešieškiniu prašo nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką jos prašomu būtu, kai tuo tarpu ieškovė A. J. pareikštu ieškiniu prašo pabaigti šalių bendrąją dalinę nuosavybę atidalinant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-354/ 2005, 2006 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-85/ 2006, 2009 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-21/ 2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-235/ 2014). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą, todėl akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po atidalijimo tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Teismų praktika dėl prioriteto teikimo atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui aiškinama ne tik tuo, kad palengvėja turto priežiūra, nes nebelieka prievolės su turtu susijusių klausimų spręsti bendraturčių sutarimu, bet ir sudaromos sąlygos išvengti šalių tarpusavio konfliktų, nesutarimų ir kitų galimų neigiamų bendrosios nuosavybės padarinių, pavyzdžiui, teisminių ginčų dėl nuosavybės ateityje ir panašiai. Pažymėtina, kad šalys yra konfliktiškos, jos daug metų tarpusavyje nebendrauja, o kai dar bendravo, tai nuolatos pykosi ir konfliktavo. Turto neatidalinus ieškovės A. J. prašomu būdu arba nustačius atsakovės G. D. prašomą naudojimosi turtu tvarką, neabejotinai tarp šalių kils nauji konfliktai ne tik susiję su turto priežiūra ir naudojimu, bet ir asmeniniai, sąlygoti tarpusavio priešiškumo;

- atsakovės G. D. prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka iš esmės pažeidžia ieškovės A. J. teises ir teisėtus interesus. Nėra ginčo, kad atsakovei G. D. priklauso tik 1/8 ginčo turto, kas sudaro 16,01 kv. m gyvenamojo namo bendro ploto ir tik 9,52 kv. m naudingojo ploto (76,2 kv. m/ 8). Įvertinus atsakovės G. D. turimos nuosavybės dalį, yra akivaizdu, kad ginčo name nėra tokio dydžio naudingojo ploto patalpos, kuri galėtų būti priskirta atsakovei (natūralu, kad 9,16 kv. m ploto virtuvės patalpos priskyrimas atsakovei iš esmės pažeistų ieškovės A. J. teises, nes jai, esančiai didžiosios dalies turto savininke, tektų pernelyg dideli kaštai įsirengti naują virtuvę). Todėl bet kokios didesnės patalpos priskyrimas naudotis atsakovei pažeistų ieškovės teises, nes iš jos būtų atimta dalis nuosavybės. Kita vertus, patenkinus atsakovės G. D. priešieškinį ir leidus jai naudotis dalimi turto bendrosios dalinės nuosavybės teise, ji nepagrįstai įgytų teisę naudotis ženkliai didesne turto dalimi, negu jai realiai priklauso, o tuo pačiu nepagrįstai suvaržytų ieškovės A. J. teises. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje situacijoje nėra galimas bendrosios nuosavybės atidalinimas atsakovei priteisiant konkrečią patalpą ginčo name, kadangi tokia patalpa negalėtų funkcionuoti kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Joje praktiškai nebūtų įmanoma įvesti atskiro vandentiekio ir nuotekų tinklų, atskirti šildymo sistemos, elektros instaliacijos su individualiais apskaitos prietaisais, arba jeigu ir būtų įmanoma, tai kainuotų ypatingai brangiai. Todėl toks atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdas būtų neracionalus ir vienintelė galimybė teisingai išspręsti ginčą yra atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės A. J. prašomu būdu;

- tai, kad atsakovė G. D. jai priklausančia nuosavybe nesinaudojo ir nesinaudoja šiuo metu, kad neprisidėjo ir neprisideda prie jos išlaikymo ir priežiūros, rodo, jog atsakovės priešieškinis yra pareikštas ne siekiant nuosavybės teisių gynybos, o tik tikslu apsunkinti ieškovės A. J. teisių realizavimą ir užvilkinti procesą. Jeigu atsakovė G. D. iš tikrųjų norėtų apsigyventi individualiame name ar bute, esančiame pirmame aukšte, ji tai būtų galėjusi padaryti pardavusi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (tame tarpe ir 1/8 dalį nenaudotino ginčo turto) ir už gautus pinigus įsigyti jai patinkantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau vėlgi ji to ne tik nepadarė, bet dar gi atsisako gauti kompensaciją už realiai nenaudojamą ir nepanaudojamą turto dalį. Vadinasi, dabartinės gyvenimo sąlygos atsakovę G. D. visiškai tenkina, o jos priešieškinio argumentai, kad ji norėtų persikraustyti gyventi į ginčo namą, nes tai neva palengvintų jos buitį, yra išgalvoti. Juk akivaizdu, kad gyvenimas bute kelia daug mažiau rūpesčių, negu gyvenimas name. Bute nereikia rūpintis namo ir aplinkos priežiūra, šildymu ir panašiai. Be to, pažymėtina, kad atsakovei G. D. priklauso 3 kambarių butas, 58,71 kv. m bendro ploto, todėl šioje situacijoje apskritai yra nelogiška kalbėti apie atsakovės norą persikelti gyventi į 14,91 kv. m ploto kambarį name.

Atsakovės G. D. atsikirtimai į ieškovės A. J. ieškinį ir priešieškinio reikalavimai grindžiami šiais atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovė G. D. ir jos atstovas advokatas R. L..

Atsakovė G. D. nesutinka su ieškovės A. J. prašomu bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimu, kadangi atsakovė norėtų gyventi viename iš gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio 1/8 dalis priklauso atsakovei nuosavybės teise, kambarių. Atsakovė G. D. nuo 2014 metų yra pripažinta neįgalia, jai nustatytas tik 15,00 proc. darbingumas, ji serga išsėtine skleroze, dėl ko beveik nevaikšto. Šiuo metu atsakovė G. D. gyvena daugiabučio trečiame aukšte esančiame bute, kas labai apsunkina atsakovės gyvenimą, nes ji turi nuolat prašyti kitų asmenų pagalbos išnešti ją į lauką ir parnešti. Atsakovė G. D. norėtų persikraustyti gyventi į nurodytą gyvenamąjį namą (jos vaikystės namus), kurio bendras plotas yra 128,08 kv. m. Taigi atsakovei G. D. priklauso 16,01 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75, 4.81 ir 4.93 straipsniais, norėtų, kad teismas nustatytų jos siūlomą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, t. y. tai, kad atsakovė G. D. naudotųsi šiomis gyvenamojo namo dalimis: patalpa, pažymėta plane „1–5“ (kambariu; 14,91 kv. m), ir bendro naudojimosi patalpa, pažymėta plane „1–10“ (virtuve; 9,79 kv. m), o ieškovė A. J. – šiomis gyvenamojo namo dalimis: patalpa, pažymėta plane „1–1“ (koridoriumi; 8,22 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–2“ (kambariu; 21,47 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–3“ (sandėliu; 5,88 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–4“ (holu; 15,04 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–6“ (kambariu; 21,47 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–7“ (veranda; 4,19 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–8“ (koridoriumi; 4,36 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–9“ (koridoriumi; 2,73 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–10“ (virtuve; 9,79 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–11“ (sandėliu; 1,22 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–12“ (spinta; 0,45 kv. m), ir patalpa, pažymėta plane „1–13“ (kambariu; 18,21 kv. m). Pažymėtina, kad nustačius tokią bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atsakovei G. D. tektų pasidaryti įėjimą, pro kurį ji galėtų patekti į jai priskirtą pastato dalį. Šis įėjimas galėtų būti per patalpą, plane pažymėtą „1–5“. Atsakovė G. D. įsipareigoja savo lėšomis pasidaryti įėjimą. Į bendro naudojimo patalpą, pažymėtą plane „1–10“, atsakovė pateks per jau esantį bendro naudojimo įėjimą. Papildomo įėjimo daryti nereikia. Atsakovės G. D. nuomone jos prašomą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra parengta atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė G. D. nesutinka su ieškovės prašymu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,3000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę, rūkyklą, stoginę, tvorą, skysto kuro rezervuarą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė nenori, kad būtų atidalintas žemės sklypas, nes jos įsitikinimu, tokiu būdu būtų suvaržyta jos teisė naudotis žemės sklypu, laisvai judėti kieme, tai pat atsakovė nesutinka, kad būtų atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinis pastatas, garažas ir kiti inžineriniai statiniai, kadangi, atsakovei gyvenant name, visi šie pastatai bus reikalingi tvarkantis buityje ir tenkinant atsakovės asmeninius poreikius. Šie statiniai, nustačius atsakovės prašomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, liktų bendraturčių bendro naudojimosi patalpomis.