- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- A15.-621-1129/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00308-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. L.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., jo atstovui advokatui D. Ž.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2021 m. sausio 28 d., 08.30 val. Kaune, ties Darbo g. 6 vairavo transporto priemonę - automobilį „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, neatsižvelgė į vairuojamos transporto priemonės ypatumus, slidžią kelio dangą, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į pakeliamo užtvaro valdymo skydą, kuris dar atsitrenkė į kiemo vartus. Vairuotojas apie sukeltą įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Eismo įvykio metu sugadintas pakeliamas užtvaras ir vartai, padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, tokiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, punktų reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija V. L. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2021 m. sausio 28 d. važiavo pagal nurodytas jam koordinates į iškrovimą. Turėjo sukti į kairę, bet ten buvo tvora, todėl jam iš tos teritorijos reikėjo išvažiuoti. Pradėjo važiuoti atbulas ir vilkiko priekaba pradėjo slysti. Sustojo, buvo trys provėžos, pabandė nukreipti vilkiką į kitas provėžas, teiravosi žmonių, ar įmanoma kur nors apsisukti. Slidžiu keliu ten apsisukti galimybės nebuvo, todėl pro vartus išvažiavo atbulas. Jei būtų pastebėjęs, kad kažkas įvyko, tikrai būtų sustojęs ir nevažiavęs. Dėl paties įvykio taip pat turi abejonių, kadangi jei būna vartai, tai jie paprastai būna uždaryti, be to, ant puspriekabės nėra jokių žymių. Sustojęs prie tvoros nepajuto jokio kontakto ar garso, o sustoti jam pavyko atsirėmus į sniego krūvą. Buvo atsidaręs langą, kad geriau matytų vaizdą per veidrodėlį, tačiau niekas iš aplinkinių jam nesakė, kad jis būtų kažką kliudęs. Jokių pretenzijų ar ieškinių iš nukentėjusiųjų šiuo metu nėra gavęs nei jis pats, nei jo darbdavys. Taip pat nurodė, kad netekus vairuotojo pažymėjimo būtų katastrofa – jis dirba vairuotoju, taigi netektų darbo, o visa šeima laikosi iš jo pajamų, yra paimta būsto paskola. Jo vairavimo stažas yra apie 40 metų, o vairuotoju dirba 10 metų.
Byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2021 m. vasario 8 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-3); 2021 m. vasario 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 n. Sausio 28 d., apie 08.30 val. Kaune, Darbo g. 6 automobilis „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į teritorijos pakeliamą užtvarą, kuris virsdamas apgadino ir vartus, nustatyta, kad įvykį sukėlęs asmuo – V. L., kuris tiek raštiškai, tiek paskambinęs telefonu teigė, kad kontakto su pakeliamu užtvaru nepajuto ir nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau stebint vaizdo įrašą, paaiškėjo kitos aplinkybės, t. y. vairuotojas įvažiavęs į teritoriją, pradeda judėti atbuline eiga link išvažiavimo, kur ir įvažiavo, puspriekabės galinė dešinė pusė atsitrenkia į pakeliamo užtvaro valdymo bloką, tada vairuotojas pavažiuoja į priekį, išlipa iš automobilio kabinos ir nubėga žiūrėti link išvažiavimo, vaizdo įraše matyti, kaip vairuotojas, supratęs ir pamatęs į ką atsitrenkė, kalbasi su privažiavusiu kitos transporto priemonės vairuotoju, po pokalbio vairuotojas vėl tęsia važiavimą atbulomis, sėkmingai išvažiuoja, nekliudydamas užtvaro, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasitraukė, eismo įvykio deklaracijos nesupildė, eismo įvykio metu padaryta 1846,46 eurų žala (b. l. 5); elektroninio susirašinėjimo duomenys (b. l. 6-14); V. L. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad š. m. sausio 28 d., važiavo vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune pagal nurodytas koordinates į iškrovimą, į važiavus į kiemą paaiškėjo,. Kad ne tas įvažiavimas, supratęs, kad apsisukti nepavyks, važiavo atbuline eiga, buvo slidu, prisnigta, nevalyta, kad būtų ką kliudęs, nepastebėjo, jei būtų pastebėjęs, būtų susisiekęs su kiemo šeimininkais ir apie tai juos informavęs (b. l. 9); defektinis aktas-sąmata, iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu buvo padaryta 1 846,46 eurų žala (b. l. 15); informacijos apie V. L. paieškos rezultatai (b. l. 16-18); asmens duomenys (b. l. 19-20); duomenys apie transporto priemonės draudimą (b. l. 21); VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad transporto priemonės Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB „Vlantana“, puspriekabės „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - UAB (duomenys neskelbtini), savininkas – AB (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23); duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) (b. l. 24); CD laikmena (b. l. 26); išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 27-28); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas, iš kurių matyti, kad V. L. vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, bauda sumokėta (b. l. 29-32), prašymas-paaiškinimas (b. l. 34-45), advokato orderis (b. l. 46), V. L. charakterizuojanti medžiaga (b. l. 47, 50, 64-67), V. L. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 48, 49), darbo sutartis (b. l. 51-53), pažyma (b. l. 54), išrašų iš tachografo kopijos (b. l. 55-57), nuotraukos (b. l. 58, 59), pažymėjimo kopija (b. l. 60), darbuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 61), santuokos liudijimo kopija (b. l. 62), gimimo liudijimo kopija (b. l. 63), gydymo stacionare istorijos išrašas (b. l. 68), kita V. L. atstovo pateikta rašytinė medžiaga (b. l. 69-75).
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinę atsakomybę. Šio administracinio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Įvertinus visus surinktus įrodymus daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad V. L. konkrečioje situacijoje suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, ir turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos, t. y. nenustatyta, kad jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo tyčinis.
Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad V. L. vairavo didelių gabaritų ir pakrautą kroviniu transporto priemonę, kuri sveria apie 38 tonas. V. L. teigė nepajutęs ir negirdėjęs, kad būtų kažką kliudęs, manė, kad važiuodamas atbulas atsirėmė į sniego pusnį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 26) matyti, kad V. L. vairuojamas vilkikas nedideliu greičiu juda atbulas ir atsiremia į pakeliamo užtvaro valdymo skydą, tačiau, teismo nuomone, vairuotojas iš tiesų galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog atsirėmė į šalia buvusią sniego pusnį. Nors V. L. vėliau pavažiuoja į priekį, išlipa iš vilkiko ir nuėjęs iš šono bando įvertinti išvažiavimo galimybes, tačiau matyti, kad prie pakeliamo užtvaro jis nenueina, jo apgadinimų neapžiūri, o tiesiog stovi greta vilkiko šono už maždaug 20 metrų. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad pakeliamas užtvaras vizualiai buvo apgadintas nežymiai (palinkęs į vartų pusę, aplinkui matyti aptrupėjusios nedidelės plastmasės atplaišos), todėl vairuotojas objektyviai galėjo apgadinimų ir nepastebėti. Be to, iš filmuotos vaizdo medžiagos nematyti jokių aplinkybių, kurios patvirtintų neįprastą vairuotojo elgesį po kontakto, pvz., sustojimą, transporto priemonės bei įvykio vietos apžiūrėjimą ir itin greitą nuvažiavimą iš eismo įvykio vietos, įvykio pėdsakų slėpimą ar pan., kas rodytų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų suvokęs, jog kliudė kitą objektą ir padarė jam žalos. Šiuo atveju V. L. sustoja, nuo vilkiko priekio nueina prie kito krovininio automobilio vairuotojo, kaip jis pats nurodė posėdžio metu, paklausti ar įmanoma iš teritorijos išvažiuoti kitu keliu, kas rodo, kad jis nesiekė iš eismo įvykio pasišalinti kuo skubiau. V. L. vairavo darbdaviui priklausantį krovininį automobilį, kuris yra draustas, techniškai tvarkingas, taip pat V. L. turi didelį (38 metų) vairavimo stažą, vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini) dirba beveik 10 metų (b. l. 51-53), Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja, kas leidžia teismui spręsti, jog jis iš tiesų galėjo nesuprasti, kad kliudė šalia išvažiavimo buvusį pakeliamą užtvarą. Tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu V. L. nurodė, kad jei būtų suvokęs padaręs žalos, neabejotinai būtų sustojęs ir apie eismo įvykį pranešęs policijai ar nukentėjusiajam. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, darbo dieną, įvykio vietoje buvo kitų žmonių, todėl V. L. suvokiant, jog jis sukėlė eismo įvykį, neteisėtai pasišalinti supratus, jog padarė kitam asmeniui žalos, tokiomis aplinkybėmis nebuvo logiško pagrindo. Iš 2021 m. kovo 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) pažymos taip pat matyti, kad 2021 m. sausio 28 d., 4.50 val. darbuotojui V. L., kuris dirba vairuotojo-ekspeditoriaus-šaltkalvio pareigose, buvo pamatuotas blaivumas, paskirtas vilkikas ir maršrutas, jis pradėdamas darbą ir baigęs jį buvo blaivus, taip pat jam grįžus ir apžiūrėjus vilkiką nebuvo pastebėta jokių apgadinimų (b. l. 54). Šios aplinkybės patvirtina teismo manymą, kad V. L. neturėjo pagrindo ir motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau galėjo tą padaryti sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius V. L. veiksmuose ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, t. y., nenustačius jo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, administracinio nusižengimo bylos teisena dėl šio administracinio nusižengimo V. L. atžvilgiu nutrauktina.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. L. 2021 m. sausio 28 d., 08.30 val. Kaune, ties Darbo g. 6, vairavo transporto priemonę - automobilį „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neatsižvelgė į vairuojamos transporto priemonės ypatumus, slidžią kelio dangą, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į pakeliamo užtvaro valdymo skydą, kuris dar atsitrenkė į kiemo vartus, ir taip pakeliamą užtvarą ir vartus apgadino, tokiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. L. vieną kartą baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindamas V. L. asmenybę teismas pažymi, jog V. L. vairavimo stažas 38 m., nusižengimo padarymo metu jis turėjo vieną administracinę nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje (nustatyto greičio viršijimas), nuobauda už šį pažeidimą įvykdyta (bauda sumokėta 2020 m. gegužės 14 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant V. L. administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje, nustatant vidutinį jos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) eurų baudą.
Administracinio nusižengimo teiseną V. L. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, padarytoje veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:21128310857.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.