Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja D. NavickienėBaudžiamoji byla Nr. 1A–49-106/2010Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1, 2.1.2.12, 2.1.4.5.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. sausio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

gynėjams advokatams Danguolei Žilinskienei, Vaclovui Janušauskui, Monikai Motiejauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. R., L. S. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 30 MGL dydžio (3900Lt) bauda.

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 30 MGL dydžio (3900Lt) bauda.

D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 30 MGL dydžio (3900Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 42 str. 4 d., 63 str. 1, 3, 9 d., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvė apribojimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bei dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir 30 MGL (3900 litų) bauda.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R., L. S., D. J. nuteisti už tai, kad jie 2008 m. gruodžio 14 d., apie 21 val. 15 min., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje „Maxima LT“ UAB prekybos centre, esančiame Žemaitės al. 29, Kretingoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, įžūliais veiksmais pasireiškusiais neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, necenzūrinių žodžių vartojimu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, pasiėmę parduotuvėje ir praplėšę miltų pakelį, barstė miltus parduotuvėje ant grindų bei ant mėsos skyriuje esančių maisto produktų, išplūdo necenzūriniais žodžiais kasininkę L. V., pamainos viršininkę R. G. bei apsaugos darbuotoją A. K., taip pat jie prie daiktų saugojimo kamerų gėrė alkoholinius gėrimus, o L. S. pasikėsino išlaužti pečiais „Maxima LT“ UAB parduotuvės duris ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl paskirtos bausmės atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.

Apeliantai padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.).

K. R. anksčiau teistas, tačiau bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. L. S. anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą. D. J. anksčiau teistas vieną kartą, tačiau nusikaltimą padarė būdamas neteistu. Visi trys nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, todėl teismas tinkamai nustatė jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Taip pat nustatytos jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jie nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Visi nuteistieji yra pakankamai jauno amžiaus, atsiprašė dėl padaryto nusikaltimo. L. S. dirba, D. J. mokosi, registruotas darbo biržoje, K. R. niekur nedirba.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nustatytas jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingai parinko bausmės rūšį. BK 47 str. 3 d. 2 p. numato baudą iki 100 MGL dydžio, todėl apeliantams nustatytas dydis yra žymiai mažesnis už šios bausmės vidurkį, neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, todėl nelaikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės apeliantams yra aiškiai per griežtos.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras prašė teismo skirti kaltinamiesiems 15 MGL dydžio baudas, tačiau toks prokuroro prašymas neįpareigoja teismo neperžengti prokuroro siūlomos bausmės maksimumo. Baudžiamosios bylos nagrinėjamos teisme vadovaujantis rungtyniškumo principu, todėl prokuroras byloje yra valstybinį kaltinimą palaikantis pareigūnas, viena iš proceso šalių, kuri turi teisę siūlyti bausmės rūšį ir jos dydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos bausmės, tačiau, skirdamas bausmę, privalo vadovautis Baudžiamojo įstatymo numatytų bausmės skyrimo reikalavimų.

Dėl teisės į gynybą

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismas nenurodė kviesti gynėją, todėl klausimo dėl gynėjo paskyrimo neišsprendė, tokiu būdu neužtikrino apeliantų teisės į gynybą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d., BPK 44 str. 8 d., 50 str., 233 str. 4 d. nuostatas.

BPK 10 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą, kuri jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė laisvai pasirinkti gynybos būdą, tai yra gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti kaltinamasis turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Iš 2009-09-18 nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 172) matyti, kad bylos parengimo nagrinėti teisiamajam posėdžiui metu, kuris vyko rašytinio proceso tvarka, gynėjai nebuvo paskirti. Byloje yra raštas, kuris prieš bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme buvo išsiųstas visiems apeliantams, kuriame nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas byloje nėra būtinas ir gynėjas nėra paskirtas, paaiškinta kur kreiptis, jei pageidaujama turėti gynėją ( t. 1, b. l. 173). BPK 50 str. 3 d. ( 2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1493 redakcija) nurodyta, kad jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 str. ar privalomas kitais įstatymo numatytais atvejais, išaiškinama įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarka. Ši tvarka, kaip matosi iš minėto rašto buvo išaiškinta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistiesiems taip pat buvo išaiškintos teisės turėti gynėją, apeliantai gynėjų atsisakė ( Teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolai, Protokolai dėl gynėjo atsisakymo, t. 1, b. l. 40, 41, 46, 47, 49, 50, 56, 57, 62, 63, 78,79, 84,85, 87, 88, 94, 95, 100, 101, 117, 118, 123, 124, 126, 127, 132, 133).

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamiesiems buvo išaiškintos teisės turėti gynėją. Kaltinamieji šią teisę suprato, nurodė, kad gynėjas jiems nereikalingas (t. 1, b. l. 198). Kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji neprašė užtikrinti gynėjo dalyvavimą, o gynėjo dalyvavimas konkrečiu atveju nėra būtinas, todėl teismas pagrįstai gynėjo nekvietė ir nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo suvaržyta apeliantų teisė į gynybą ar teisė turėti gynėją.

Visi trys apeliantai viso proceso metu buvo laisvėje, jų teisė laisvai pasirinkti gynėją jiems nebuvo varžoma ar ribojama, sąlygų būtinam gynėjo dalyvavimui, kaip to reikalauja BPK 51 str. nuostatos, taip pat nebuvo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos BPK 44 str. 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d., BPK 233 str. 4 d. nuostatos. Apeliantų teisės turėti gynėją bei galimybė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų nebuvo atimtos ar suvaržytos. Atitinkamai nėra pagrindo vertinti apeliaciniuose skunduose nurodytų teiginių kaip apylinkės teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinius skundus nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų K. R., L. S. ir D. J. apeliacinius skundus atmesti.