- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- 1-181-876/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52043-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui A. A.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-06 04 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., 2014-07-01 išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro Kauno APT savivaldybių probacijos skyriaus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2016-11-04, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, savo žmoną A. G. keikė įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, tampė už rūbų, tyčia stūmė į verandoje pakabintą medinę lentyną, sumušdamas galvos kairę pusę, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta kaltu ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad jam tada dėl alkoholio pasimaišė protas. Jo sutuoktinė į namus neįsileido, todėl užvirė kraujas ir prasidėjo barnis. Nurodė, kad atsimena viską kas įvyko. Kadangi sutuoktinė neįleido jo į namus, jis pasakė, kad trauktųsi į šoną, paėmė už drabužių, pasuko ir neišėjo gražiai. Nurodė, kad pakabinamos lentynos verandoje nėra, ten stovi šaldytuvas, kampas, spintelė ir spinta. Dėl veiksmų pripažįsta, kad paėmė ir pastūmė. Nurodė, kad keikėsi abudu. Ji ant jo šaukė, o jis ant jos. Pažymėjo, kad sutuoktinė nebent į spintą galėjo susimušti, tačiau nematė, kad jos galva būtų sumušta. Kai pastūmė paskui į kiemą išėjo, kad nebūtų konflikto. Patvirtino, kad prisipažįsta, jog buvo tokie veiksmai, kokie parašyti kaltinime. Nurodė, kad taip nebūna dažnai. Sutuoktinė nekenčia kai girtas grįžta, o po darbo dažnai išgeria. Patvirtino, kad anksčiau buvo teistas už tą patį. Tada buvau pasimokęs. Blaiviam tokių minčių nekyla. O nuo alkoholio pasidaro agresyvus. Nurodė, kad kai nevartoja alkoholio, jokio piktumo nėra ir viskas šeimoje gražu. Šiuo metu bendrauja su žmona, padarė išvadas, kad daugiau nevartos alkoholio. Nurodė, kad važiuos į Kauną gydytis nuo alkoholizmo. Nurodė, kad apie 30 metų kartu gyvena. Konfliktai ir piktumas kyla, kai pamato, kad jis išgėręs, jeigu tik pamato girtą tai ir prasideda ginčai. Nurodė, kad per savaitę du kartus išgeria.
Nukentėjusioji A. G. teismo posdėžio metu nurodė, kad vyras R. G. grįžo apie antrą valandą. Kai grįžo, jau girdėjo, kad buvo konfliktas prie autobuso su kažkuo. Parėjo ir kaip visą laiką pradėjo ant jos šaukti necenzūriniais žodžiais, nes buvo labai girtas, apsižodžiavo. Išeidama į lauką užrakino duris, bet jis liko verandoje. Išeinant jis jai pasakė kelis žodžius negražius. Nekreipė į tai dėmesio. Kai grįžo buvo užrakintos verandos durys, ji neįėjo į verandą. Pasakė, kad atrakintų duris. Paskui pamatė, kad jis nuėjo ir atrakino duris. Kai įėjo, jis jai užstojo kelią. Ji jį pastūmė, tada jis jai griebė už drabužių ir pasuko, o jai kojos užkliuvo už spintelės ir pargriuvo. Susiėmė už galvos, o jis atšoko nuo jos, kad jau čia kažkas negerai. Ji paskui išbėgo į lauką ir pasakė jam, kad bus negerai, kad jai taip daro. Jis iš paskos išbėgo, pradėjo jai vėl smūgiuoti, tačiau išvengė smūgių. Pabėgo nuo jo toliau ir dukrą išsikvietė. Atvažiavo dukra, ji pasakė, kad reikia važiuoti pasiimti sūnaus iš darželio, nes jau beveik 17 val. buvo. Paskui grįžo kartu su dukra. Jis jau buvo išsiėmęs duris, įėjęs į vidų. Viduje prie anūko normaliai elgėsi, bet jie nuėjo į sūnaus kambarį. Dar paskui jis atbėgęs visus necenzūriniais žodžiais išvadino, bet jie pas jį nėjo. Grįžo sūnus iš darbo, pradėjo ant jo pulti, paskui atsigulė ir nurimo. Ji tada nuėjo į negyvenamą kambarį, praleido ten naktį. Kitą dieną apie 12 val. vyras grįžo iš Sintautų. Ji užsirakino duris, neįleido jo, tada jis pradėjo „koliotis“ ant sūnaus ir tą dieną, sūnus iškvietė policiją. Nurodė, kad nesikreipė į medikus, bet skaudėjo kelias dienas. Patvirtino, kad R. G. alų beveik kasdien geria, bet koduotis žada. Šiuo metu yra užsiregistravęs į priklausomybės ligų centrą. Jos atsiprašė. Nurodė, kad jeigu jis pasižada nevartoti alkoholio, ji jam atleistų. Nurodė, kad jai jo gaila kaip žmogaus, nes dėl visko kaltas alkoholis. Nurodė, kad nemano, jog jis taikėsi ją sužaloti, tiesiog taip gavosi, tačiau mano, kad specialiai netrenkė.
Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tada buvo vakaras, ji dirbo ir jai mama paskambino, kad tėvas girtas namie ir paprašė atvažiuoti. Ji išsiprašė iš darbo ir nuvažiavo. Rado ją kieme verkiančią. Verandoje grojo muzika. Buvo durys užrakintos, jų neįsileido. Paskui jos vėliau nuvažiavo į Šakius pasiimti jos vaiko, nes jau reikėjo po darželio jį pasiimti. Grįžo atgal, muzika nebegrojo, durys buvo užrakintos. Mamai pareikalavus, tėvas atrakino, bet jis jau buvo įėjęs į vidų. Mama buvo jį užrakinusi verandoje, kad neįeitų į vidų. Kai grįžo, durys buvo iškabintos iš staktos, rado jį virtuvėje. Tada nuėjo į brolio kambarį, mama skundėsi, kad skauda smilkinį, kad trenkė į lentyną su galva. Nurodė, kad būna dažni konfliktai, tačiau smurto nedažnai būdavo, bet necenzūriniais žodžiais dažnai vadindavo. Viso to problema yra alkoholis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. G. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga:
- tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kuriame nurodyta, kad 2016-11-04, apie 16.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio R. G., gim. (duomenys neskelbtini), keikdamas įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, tampydamas už rūbų, stumdamas į verandoje pakabintą medinę lentyną, savo žmoną A. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko šiai buvo sutrenktas kairės pusės smilkinys ir taip A. G. buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 9-10);
- nukentėjusiosios A. G. parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2016-11-04, apie 14:00 val., buvo savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Vaikų namuose nebuvo. Iš darbo grįžo sutuoktinis R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Namuose pradėjo be jokios priežasties kelti triukšmą, t. y. spardyti duris, koneveikti ją, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Patyrė psichologinį smurtą, nes beveik dvi valandas R. G. jai vaikščiojo visur iš paskos, nuolat gąsdindamas, koneveikdamas, grasindamas susidorojimu. Tuo pačiu, jis visą tą laiką vartojo alų ir toliau svaiginosi. Apie 16.00 val., ji atėjo iš kiemo į namo verandą, bandė pro sutuoktinį praeiti, liepė jam pasitraukti ir ranka nusistūmė jį nuo durų, nes šis nenorėjo jos įsileisti į namo vidų. Tada jis staiga rankomis griebė jai už striukės atlapų ir stipriai ją suko, dėl ko ji galva atsitrenkė į kabojusią medinė lentyną ir susitrenkė kairį smilkinį ir dėl ko jautė fizinį skausmą, tačiau stipriau sužalota nebuvo, medikų pagalbos vėliau neprireikė. Taip pat tuo pačiu metu užkliuvo koja už verandoje stovėjusio fotelio ir griuvo ant žemės. R. G. smurtaujama prieš ją nebe pirmą kartą, tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau ne visais atvejais kreipėsi į policiją. Ji yra įbauginta ir morališkai palūžusi. Jis daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, todėl ji puikiai žino, ką jis gali padaryti jai būdamas neblaivus. Po 2016-11-04 patirto smilkinio sumušimo, skausmą jaučia ir šiandien, jis šiek tiek patinęs (b. l. 14-15);
- blaivumo testas Nr. 2604, kuriuo nustatyta, kad 2016-11-05 12.37 val. R. G. buvo neblaivus – 3,08 promilės (b. l. 20);
- liudytojo E. G. parodymai, kuriuose nurodyta, kad kai dar buvo visai mažas, tėvas jau tada smurtavo prieš mamą ir fiziškai ir psichologiškai. Mušdavo mažą jį ir brolį, mamą. Jie kartais nesuprasdavo, už ką tėvas juos muša. Jo tėvas vartojo alkoholį ir anksčiau. Jau kokie 10 metų tėvas prieš jį rankos nekelia, nes bijo, taip pat kai jis būna namuose, tėvas nemuša ir mamos. Mama tikrai labai bijo būti su tėvu, jie kalbėjo ir apie mamos ir tėvo skyrybas, tačiau mama pasakė, kad tėvas jos vis tiek ramybėje nepaliks (b. l. 26);
- liudytojos I. G. parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2016-11-04, apie 16:20 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino mama A. G., kuri verkdama pasakė, kad neturi namų, ji paklausė, kas nutiko. Mama atsakė, kad tėvas, vyras R. G., namuose kelia triukšmą, smurtauja. Tada ji nieko nelaukusi nuvažiavo į jų namus, Sintautų k., Sintautų sen., Šakių r. sav., ir ten rado apsiverkusią mamą, stovinčią kieme. Mama paaiškino, kad tėvas girtas namuose triukšmauja, užsirakinęs namų duris, jos neįsileidžia, ją keikia, įžeidinėja, ją stūmė į verandoje buvusią lentyną, dėl ko mamai buvo sutrenktas kairys smilkinys ir ji tada pastebėjo, kad mamos kairys smilkinys yra paraudęs ir patinęs, ji dejavo, kad jai skauda. Tėvas R. G. prieš savo žmoną, jos mamą smurtauja tiek fiziškai, tiek psichologiškai nebe pirmą kartą, nors mama ne visada kreipdavosi į policiją. Tėvas piktnaudžiauja alkoholiu daug metų, dėl to ir kelia ranką prieš mamą, nes išgėręs būna agresyvus, ypač pastaruoju metu (b. l. 30-31);
- 2016-11-10 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad I. G. pateikė jai priklausantį telefoną “Samsung S3”, iš kurio apžiūros metu (b. l. 35) į skaitmeninę laikmeną buvo iškelti trys vaizdo garso įrašai, kuriuose įrašytas vyro balsas, kuris keikiasi necenzūriniais žodžiais. Balsas galimai R. G. (b. l. 33-34).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. G. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį bei nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas arba buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas šiam faktui konstatuoti remiasi byloje esančiais įrodymais. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis – veika padaryta artimam giminaičiui arba šeimos nariui. A. G. yra kaltinamojo R. G. sutuoktinė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors posėdžio metu prokuroras nurodė, kad kaltinamasis nėra visiškai kritiškas savo veiksmams, nes duodamas parodymus nurodė, kad nenorėjo jos sužaloti, neigė, kad toje vietoje buvo pakabinama lentyna, į kurią trenkėsi A. G., tačiau teismas laiko, kad R. G. iš esmės pripažino jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė įvykio aplinkybės, kas sudarė galimybę greitai ištirti įvykį, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, tad pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis R. G. gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra suaugęs, darbingo amžiaus, 2013-06-04 teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio1 dalį, administracine tvarka baustas, oficialiai nedirbantis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą vartojo smurtą prieš savo sutuoktinę, po to kai buvo nuteistas už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sutuoktinės sveikatą savo elgesio nepakeitė, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamajam R. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirti laisvės apribojimo bausmę, per laisvės apribojimo terminą uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-22 pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui S. M. teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. G., sudaro 34,74 Eur.
Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-11-05 iki 2016-11-07, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, per laisvės apribojimo terminą uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipnsiu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, per laisvės apribojimo terminą uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, kurias sudaro 34,74 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš R. G., nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.