Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-350/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2017-09-07Panevėžio apygardos teismas
  2. T-74-847/2017Nutartis · 2017-11-06Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-814-434/2019Nutartis · 2019-07-03Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-07
Bylos Nr.
1A-181-350/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45717-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
M. S., Ž. N.
Nukentėjusysis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 A-181-350/2017
Baudžiamojo proceso Nr. 1-01-1-45717-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.6.1.2.1; 1.2.26.2; 2.4.6.5.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2017 m. rugsėjo 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Danutės Švitinienės ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,gynėjams advokatams E. N., M. V. K.,nuteistajam M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. N. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) – laisvės aėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios paradžia skaičiuojama nuo Ž. N. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 8 punkto, 9 punkto ir 4 dalies pagrindu atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su nukentėjusiąja V. T..

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 12 d. ( 14 dienų).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. N. ir M. S. nuteisti už tai, kad jie 2016-09-26, apie 15 val., veikdami bendrininkų grupėje, B. r., V. mieste, Ž. aikštėje, apgaulės būdu - pažadėdami V. T. parvežti į namus B. r., L. k. pas motiną, Ž. N. paliepus sėstis į M. S. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio priklausomybė nenustatyta, įsisodindami nepilnametę V. T., gim. (duomenys neskelbtini) , į automobilį, automobilyje Ž. N. pagrasinus nuskusti jai plaukus, prieš jos valią nusiveždami V. T. į B. r., L. k. esančią negyvenamą sodybą, panaudodami nukentėjusios atžvilgiu psichinę prievartą, reikalaudami, kad nukentėjusioji nusirengtų nuogai ir grasindami, kad reikalavimui nepaklusus ji turės čiulpti lytinį organą bei jai bus blogai, V. T. bandant pabėgti įšokant į vandenį ir kurį laiką būnant vandenyje, laukdami, kol nukentėjusioji dėl šalčio pati išlips iš vandens, sukeldami pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir sveikatai, jai išlipus iš vandens, priversdami ją nuogai nusirengti, Ž. N. ją nuogą filmuojant telefonu, viešoje vietoje, piktybiškai tyčiodamiesi iš nukentėjusiosios, demonstratyviai, ciniškai žemindami jos orumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei neteisėtai, panaudodami psichinį smurtą, apie 1 val. 30 min. laiko, atėmė laisvę nukentėjusiajai V. T..

Šalies argumentai

2. Iš esmės analogiškais apeliacinių skundų argumentais nuteistieji Ž. N. ir M. S. skundžia apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti juos išteisinamą nuosprendį.

2.1 Apeliantai cituoja skundžiamą nuosprendį, nurodo teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, BK ir BPK normas bei nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados dėl jų kaltės grindžiamos prielaidomis ir spėjimais, nes teismas nevertino įrodymų visumos, neatsižvelgė, kad teisme tiek tariama nukentėjusioji V. T., tiek jos motina R. T. pirminius parodymus pakeitė ir tvirtino, kad apeliantai buvo nepagrįstai apkalbėti.

2.2 R. T. nurodė, kad apie įvykio aplinkybes sužinojo iš dukros, kuri įvykio dieną grįžusi į namus šlapais drabužiais papasakojo, kad apeliantų apgaule buvo nuvežta į B. rajone esančią negyvenamą sodybą, kur naudojant psichine prievartą jai buvo nurodyta nusirengti, nukentėjusiai įšokus į tvenkinį apeliantai laukė, kol ji sušalusi išlips, išlipusiai liepė rengtis nuogai, o nukentėjusiai paklusus ją filmavo ir iš jos tyčiojosi. Ji neigė, kad proceso metu jos buvo prašoma keisti parodymus nuteistiesiems naudinga linkme.

2.3 Proceso metu V. T. paaiškindama parodymų pakeitimo motyvus nurodė, kad nuteistuosius apkalbėjo bijodama, kad jos atžvilgiu nebūtų tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl jos pačios neteisėtų veiksmų – viešoje erdvėje išplatintų draugės – S. U. nuotraukų, tikėdamasi, kad S. U., kuri yra apeliantų pažįstama, atsiims pareiškimą.

2.4 Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nei vienas iš byloje apklaustų nepilnamečių liudytojų apeliantų nepažįsta, tačiau duodant parodymus apie įvykio aplinkybes tiesiogiai minėjo jų pavardes, nors prieš tai jokie atpažinimai iš fotonuotraukų ar „gyvai“, nebuvo atliekami, liudytojai teisme negalėjo paaiškinti, iš kur sužinojo apeliantų pavardes.

2.5 Apeliantai neneigia, kad kaltinime nurodytu metu buvo susitikę su nukentėjusiąja ir kalbėjosi apie jos netinkamą poelgį S. U. atžvilgiu, tačiau kategoriškai neigia, jog į įvykio vietą nukentėjusią vežė prievarta, ar atliko kaltinime nurodytus veiksmus, todėl prašo panaikinti jų atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

5. Analogiškais apeliaciniais skundais abu nuteistieji iš esmės ginčija pirmos instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei veikų kvalifikavimą nurodydami, kad nuosprendyje išdėstytos išvados dėl jų kaltės grindžiamos prielaidomis ir spėjimais, nevertinant įrodymų visumos, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatomis, byloje esančių faktinių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva – būtent teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įvertina įrodymus, t.y. teisėtai gautus duomenis, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti.

6. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį priėmė remdamasis teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiąją, liudytojus, tyrė rašytinius įrodymus ir savo sprendimą pagrindė visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, o ne pavieniais įrodymais, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

7. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantai nuteisti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami apgaulę nukentėjusios V. T. atžvilgiu įviliojo ją į automobilį, prieš jos valią nuvežė ją į negyvenamą sodybą, kur, panaudojus psichinę prievartą privertė ją nuogai nusirengti, po ko Ž. N. ją nuogą filmuojant telefonu viešoje vietoje tyčiojosi ir žemino nukentėjusios orumą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei neteisėtai, panaudodami psichinį smurtą nukentėjusiajai V. T. atėmė laisvę.

8. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, ikiteisminis tyrimas dėl apeliantams inkriminuotų nusikalstamų veikų pradėtas pagal R. T. pareiškimą jai nurodant, kad į namus grįžusi nepilnametė dukra V. T. pasakė, kad D. N. ir M. S. ją nuvežę į nuošalią vietą reikalavo nusirengti nuogai, grasindami, kad priešingu atveju jai reiks čiulpti jų lytinius organus, dukrai paklusus ir nusirengus ją filmavo.

8.1 Tikslinant įvykio aplinkybes apklausiama liudytoja R. T. papildė, kad dukra grįžo namo šlapiais rūbais, apsiverkusi, sakė, kad norėdama pabėgti nuo D. N. ir M. S. apsirengusi įšoko į tvenkinį, tačiau sušalusi išlipo iš vandens ir įvykdė jų reikalavimą nusirengti, po ko buvo filmuojama. Vėlesnės ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytoja R. T. parodė, kad dukra pareiškė norą netęsti tyrimo dėl jos atžvilgiu atliktų veiksmų paaiškindama, kad jai įvykis nebėra toks reikšmingas, viską nori greičiau pamiršti ir džiaugiasi, kad nebuvo išžaginta ( T 1, b.l. 99-100, 109-110). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme liudytoja nurodė, kad apie įvykio aplinkybes žino iš dukros, paskutiniu metu dukra jai pasakojo, kad Ž. N. ir M. S. prie tvenkinio jai nusirengti neliepė, nuogos nefotografavo, į vandenį ji šoko norėdama juos pagąsdinti.

9. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, taip pat ir nukentėjusiosios V. T. nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, parodymais, kuriuos ji davė parodymų patikrinimo vietoje metu smulkiai atkartodama įvykių seką ir aplinkybes, bei tokius pat parodymus akistatoje su M. S. metu. Šių apklausų metu V. T. nuosekliai parodė, kad Ž. N. ir M. S., prieš jai įsėdant į jų automobilį teigė, kad visi važiuos aiškintis pas jos motiną dėl jos (V. T.) veiksmų D. N. dukters S. U. atžvilgiu, todėl ji lipo į jų automobilį, nes kartu į automobilį sėdosi ir D. N., žadėdama vykti kartu, tačiau pakeliui pastaroji išlipo iš automobilio prie savo namų, o ji buvo nuvežta prie negyvenamoje sodyboje esančio prūdo, kur jai liepė rengtis nuogai grasindami, jog priešingu atveju bus priversta čiulpti jų lytinius organus. Dėl to ji, ketindama pabėgti, šoko į vandenį, tačiau po kiek laiko išlipo iš vandens, nusirengė, o Ž. N. telefonu ją filmavo, fotografavo ir tik po to leido jai eiti namo.

9.1 Netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais apie nagrinėjamą įvykį nėra jokio pagrindo todėl, kad jos parodymai visų aukščiau išvardintų procesinių veiksmų metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, nukentėjusioji nurodė priežąstį, dėl ko su ja taip buvo elgiamąsi – nes ji telefonu buvo nufotografavusi Ž. N. dukterėčią S. U. duše nuogą ir jos nuotrauką parodė keliems draugams. Apeliantų poelgį nukentėjusioji suprato kaip kerštą už jos pačios elgesį S. U. atžvilgiu. S. U. nuotrauka, dėl kurios ir kilo konfliktas, pateikta prie baudžiamosios bylos ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tarp jų kilusius priešiškus santykius ( T. 2 b.l. 120). Apeliantai neneigė žinoję šį faktą ir kalbėję su nukentėjusia dėl jos elgesio, tačiau kategoriškai neigia atlikę neteisėtus veiksmus V. N. atžvilgiu teigdami, jog buvo V. T. apkalbėti.

9.2 Nors V. T. nagrinėjant bylą apylinkės teisme savo pirminius parodymus pakeitė, teigė, kad su nuteistaisiais į negyvenamą sodybą vyko savo noru, į automobilį įlipo neverčiama, važiuojant D. N. ir M. S. su ja kalbėjo gražiuoju, aiškino, kad ji nufotografuodama S. U. pasielgė blogai, sodyboje į tvenkinį šoko norėdama pagąsdinti D. N. ir M. S., o nusirengti jai niekas neliepė. Tačiau tokie jos parodymai neįtikinami ir nelogiški, nes aplinkybę, kad į automobilį ji lipo ne savo noru, o apgauta Ž. N., šiam nurodžius, kad dėl jos elgesio važiuos aiškintis pas jos motiną, patvirtina liudytojų V. J., B. V., L. V. parodymai. Minėtos liudytojos parodė, kad kitą dieną iš V. T. sužinojo, kad ji buvo nuvežta prie vandens telkinio, grasinant, kad nepaklusus jų reikalavimui nusirengti bus priversta čiulpti jų lytinius organus, dėl ko V. T. pakluso, o jai nusirengus ji buvo filmuojama telefonu. B. V. teigimu pasakodama šias aplinkybes V. T. buvo sukrėsta. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad V. T. pas motiną, kaip jai buvo nurodoma nuteistųjų, nuvežta nebuvo, priešingai, apeliantams jos atžvilgiu atlikus kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus namo ji grįžo pėsčiomis.

9.3 Kad nukentėjusioji apeliantams palankia linkme pirminius parodymus pakeitė ne savo iniciatyva, patvirtina ir nukentėjusios motinos R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad po procesinio veiksmo – 2016 m. spalio 7 d. atliktos akistatos tarp M. S. ir V. T., kurios metu nukentėjusioji patvirtino savo pirminius parodymus apie nuteistųjų neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, atlikimo, 2016 m. spalio 25 d. vakare ji ( R. T. ) sulaukė nepažįstamo vyriškio skambučio, nurodant dukrai pakeisti parodymus, kitaip „dukrai visą gyvenimą geriau nebus“. Šiuos jos parodymus patvirtina telefoninių skambučių išklotinės iš kurių matyti, kad minimą dieną į R. T. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) , skambučio trukmė 84 sekundės (T. 2 b.l. 155).

10. BK 146 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę panaudodamas smurtą <...>.

10.1 Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad žmogų prieš jo valią perkelia į kitą vietą arba laiko jį esamoje, ir to kaltininkas norint. Taigi, šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią.

10.2 Nagrinėjamu atveju jau anksčiau aptartų aplinkybių visuma įrodo, jog nukentėjusioji į nuteistųjų automobilį pateko ne savo noru o panaudojus apgaulę – jai nurodant, kad visi vyks aiškintis pas jos motiną, nes kitokiu atveju V. T. į automobilį nelipo. Be to, nuvykus į negyvenamą sodybą, ji prie vandens telkinio nuteistųjų buvo laikoma prieš jos valią tol, kol, taip pat prieš nukentėjusiosios valią, nuteistiesiems panaudojus jos atžvilgiu psichinį smurtą – grasinant, kad priešingu atveju jai teks čiulpti lytinį organą, nuteistieji nepasiekė savo tikslo – nukentėjusioji įvykdė apeliantų reikalavimą nusirengti nuogai ir Ž. N. ją nuogą nufotografavo. Be to, įvykio vietoje iš nukentėjusios buvo paimtas ir mobiliojo ryšio telefonas, kad ji negalėtų susisiekti ir bendrauti su pašaliniais asmenimis, ką patvirtino ir liudytoja B. V., teikdama, kad V. T. išvykus su apeliantais, ji su ja telefonu nebegalėjo susisiekti. Vietoje, kur buvo nuvežta nukentėjusioji V. T. prieš jos valią nuteistųjų buvo laikoma apie pusantros valandos, todėl visi šie Ž. N. ir M. S. veiksmai apima nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimo požymius. Dėl to jie pagal minimą straipsnį nuteisti visiškai pagrįstai.

11. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. N. ir M. S. taip pat nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nurodant, kad jie neteisėtai atėmę laisvę V. T., nuvežę ją į negyvenamą sodybą ir naudodami psichinį smurtą privertė nusirengti nukentėjusiąją nuogai, po ko ją filmavo, tokiu būdu viešoje vietoje, piktybiškai tyčiodamiesi iš nukentėjusiosios, demonstratyviai, ciniškai žemindami jos orumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

11.1 Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau turima omenyje įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., pagal kurią apeliantai nuteisti skundžiamu nuosprendžiu) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Minėto straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai ir kiekvienu iš jų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

11.2 Visuomenė rimtis gali būti sutrikdoma prieš asmenį viešoje vietoje panaudojus smurtą, dėl ko aplinkiniai pasijunta pažeminti, šokiruoti ar pan., taip pat visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015 kt.).

11.3 Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Svarbu, kad paminėti veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, t.y. ten, kur yra ar bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

11.4 Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad apeliantai kaltinime nurodytoje vietoje – negyvenamos sodybos teritorijoje nukentėjusios V. T. atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus - naudodami psichinį smurtą privertė nusirengti nuogai, po ko ją filmavo, dėl ko ji buvo pažeminta, jautė gėdą, o vėliau baimę, kad jos nuotraukos nebūtų paviešintos, tačiau tokie duomenys nepatvirtina, kad dėl nuteistųjų veiksmų būtų kilęs realus pavojus aplinkiniams ar aplinkai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, veiksmas vyko šalia negyvenamos sodybos, į kurią patekimas apsunkintas, nes įvažiavimas užtvertas metaliniu užtvaru. Svarbu ir tai, kad be pačios nukentėjusios V. T. ir nuteistųjų daugiau asmenų, buvusių įvykio vietoje nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kad įvykio metu ten jų galėjo būti, t.y. nenustatyti nukentėję pašaliniai asmenys, kurie būtų buvę šokiruoti ar neigiamai reagavę į nuteistųjų veiksmus. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą.

11.5 Esminė aplinkybė yra ir ta, kad, kaip jau buvo paminėta, norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokia, jog jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numano, kad dėl jo veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir tokių pasekmių nori. Šiuo gi atveju akivaizdu, kad apeliantai siekė ne sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį, ar demonstruoti nepagarbą aplinkai, o sprendė asmeninio pobūdžio konfliktą, norėjo pamokyti nukentėjusiąją V. T. dėl jos netinkamo elgesio – turėjo asmeninių paskatų. Tokiu būdu konstatuojama, kad nors įvykio metu nuteistieji nukentėjusios V. T. atžvilgiu elgėsi ciniškai ir įžūliai, tačiau jų veiksmai neperžengė privataus konflikto ribų ir jų veiksmais viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta. Taigi, neatsirado BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos padariniai – visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyti.

12. Minėta, kad psichinio smurto panaudojimas laikomo nelaisvėje asmens atžvilgiu yra sudėtinė nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą apeliantai nuteisti pagrįstai, dalis, kas, kolegijos vertinimu, apima visus apeliantų įvykdytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ją laikant nelaisvėje, tame tarpe ir reikalavimą jai nusirengti ir jos nuogos fotografavimą.

13. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veiką ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendžio dalis Ž. N. ir M. S. nuteisimo pagal šį straipsnį naikinama (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje Ž. N. ir M. S. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – Ž. N. ir M. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Ž. N. ir M. S. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GaputisDanutė Švitinienė Donatas Jatužis