Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir E. G. ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisių į likviduoto juridinio asmens turtą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai J. G. ir E. G. pareiškė ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisių į likviduoto juridinio asmens turtą pripažinimo, kuriuo prašo pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teises į šį likviduotos UAB „STELA“ turtą: butą/patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį Volvo, VIN numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2006, valst. numeris (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas J. G. nuo 2020 m. sausio 23 d. buvo vienintelis UAB „STELA“ akcininkas. Juridinių asmenų registro tvarkytojo valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ sprendimu UAB „STELA“ buvo likviduota, ir iš juridinių asmenų registro išregistruota 2025 m. sausio 27 d. Likvidavus įmonę, liko nepaskirstytas įmonės turėtas turtas – butas ir lengvasis automobilis. Kadangi akcijos buvo įsigytos santuokoje su E. G., jos sudaro bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ir sutuoktinė taip pat turi teisę į likusį bendrovės turtą, todėl ieškinys reiškiamas abejų sutuoktinių vardu.

Atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tokios akcininko teisės realizavimo procedūra nėra reglamentuota, ši teisė įgyvendinama teismo sprendimu. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus ieškinio patenkinimui. Kartu atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju VĮ Turto bankas byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir neatliko jokių kaltų veiksmų, dėl kurių byla buvo inicijuota. Priešingai, ieškovui, kaip minėtos bendrovės akcininkui, laiku ir tinkamai inicijavus UAB „STELA“ likvidavimo bei turto paskirstymo (perdavimo) procedūras, šios bylos nebūtų. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Atsakovė VMI prie FM pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, jog neturi informacijos apie turtą, į kurį ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises, dėl ieškovų nurodyto automobilio veiksmų nevykdė. UAB „STELA“ fondų biudžetams neskolinga. VMI prie FM nurodė neprieštaraujanti, kad po UAB „STELA“ išregistravimo likęs turtas būtų pripažintas ieškovų asmenine nuosavybe, jeigu byloje bus nustatyta, kad nėra kitų bendrovės kreditorių bei dalyvių, turinčių turtinių reikalavimų. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškovų prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog šiuo atveju VMI prie FM byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir neatliko jokių kaltų veiksmų dėl kurių byla buvo inicijuota, bei bylinėjimosi išlaidų atsiradimas nebuvo kažkokiu būdu nulemtas būtent atsakovų veiksmų. Atsakovė prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka taip pat įteikiant jiems teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Bylos šalys neprašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys iš esmės tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 1991 m. vasario 8 d. buvo įsteigta UAB „STELA“, jos vadovu paskirtas J. G.. Nuo 2020 m. sausio 23 d. bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu yra ieškovas J. G.. Nuo 1966 m. sausio 29 d. J. G. yra santuokoje su E. G.. Minėtos įmonės vardu registruotas ieškinyje nurodomas turtas - butas/patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvasis automobilis Volvo, VIN numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2006, valst. numeris (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas (toliau – ir JAR tvarkytojas) 2024 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą inicijuoti UAB „STELA“ likvidavimą ir 2024 m. sausio 25 d. Juridinių asmenų registre įregistravo šio juridinio asmens teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka JAR tvarkytojui nebuvo pateiktas teismo sprendimas, kuriuo būtų atšauktas inicijuojamas bendrovės likvidavimas, todėl JAR tvarkytojas 2025 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir 2025 m. sausio 27 d. įregistravo UAB „STELA“ teisinį statusą „likviduojamas“. Dabartinis įmonės teisinis statusas – „išregistruotas“.

Ieškovai sudarė santuoką 1966 m. sausio 29 d., todėl ieškovo įsigytos akcijos sudaro bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, ieškovai prašo pripažinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teises į po UAB „STELA“ likvidavimo likusį bendrovės turtą – butą/patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį Volvo, VIN numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2006, valst. numeris (duomenys neskelbtini), ir tokia teise naudojasi pagrįstai.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė gali būti likviduojama CK nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Juridinio asmens likvidavimo pagrindai įtvirtinti CK 2.106 straipsnyje. Įprastai juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių (CK 2.108 straipsnio 1 dalis), kuriam pereina juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos bei juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo (CK 2.110 straipsnio 1, 2 dalys). Likviduojant juridinį asmenį CK 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka tenkinami juridinio asmens kreditorių reikalavimai. ABĮ 73 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis CK nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliajai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais (ABĮ 73 straipsnio 15 dalis).

Byloje nustatyta, kad UAB „STELA“ likviduota supaprastinta tvarka – Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Tokio likvidavimo procedūrą reglamentuoja CK 2.70 straipsnis. Pagrindinis likvidavimo supaprastinta tvarka skirtumas nuo kitų CK 2.106 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens likvidavimo pagrindų yra tas, kad, likviduojant juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo. Šiuo atveju Juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Kadangi registro tvarkytojas neturi duomenų apie juridinio asmens turtą ir skolas, įprastai likvidatoriaus atliekami veiksmai – kreditorių reikalavimų tenkinimas ir likusio turto paskirstymas – likviduojant juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva neatliekami.

Šiuo metu galiojančiais įstatymais nereglamentuojamas klausimas dėl likviduotos ir išregistruotos supaprastinta tvarka (Registro tvarkytojui inicijavus įmonės likvidavimą) įmonės vardu registruoto turto perėmimo. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl likviduotam ir išregistruotam supaprastinta tvarka juridiniam asmeniui priklausančio turto, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022).

Taigi, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, likvidavus ir išregistravus įmonę supaprastinta tvarka, likęs įmonės turtas turi būti perduotas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Nagrinėjamu atveju, 2025 m. sausio 28 d. išregistruojant UAB „STELA“ iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro įmonę ją likvidavus Registro tvarkytojo iniciatyva, bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu buvo ieškovas J. G.. Akcininkų teisė gauti likviduojamai įmonei priklausantį turtą, minėta, numatyta ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl yra pagrindas ieškovui, kaip buvusiam UAB „STELA“ akcininkui, kartu su jo sutuoktine ieškove E. G. pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teises į likviduotos ir išregistruotos supaprastinta tvarka bendrovės UAB „STELA“ vardu likusį turtą – butą ir lengvąjį automobilį.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų ieškinį šioje dalyje tenkinti ir pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teises į UAB „STELA“ vardu likusį turtą - butą/patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį Volvo, VIN numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2006, valst. numeris (duomenys neskelbtini).

Ieškovai, be kita ko, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be kita ko, svarbu atsižvelgti į tai, kad, nors klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva likęs turtas, nėra reglamentuotas, atskiro teisinio reglamentavimo nebuvimas neužkerta kelio juridinio asmens dalyviams kreiptis į teismą dėl likviduoto juridinio asmens turto priteisimo. Tačiau pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl po bendrovės išregistravimo likusio turto priteisimo iš esmės nėra (atsakovės šiam ieškovų reikalavimui neprieštaravo). Taip pat byloje nenustatyta atsakovių, kurios byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu, kaltės (kaltų veiksmų) nei dėl proceso pradėjimo, nei dėl veiksmų procese. Teismo nuomone, privalu atsižvelgti ir į sąlygas, buvusias bendrovės likvidavimo ir jos išregistravimo pagrindu – įmonės vadovo pareigos teikti privalomas metines finansines ataskaitas nevykdymas. T. y. toks kreipimąsis į teismas iš esmės yra sąlygotas nuo paties ieškovo valios priklausiusių veiksnių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į šalių elgesį procese, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į teisingumo ir protingumo principą, teismas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovų prašymo priteisti iš atsakovių VĮ Turto banko ir VMI patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkina.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų J. G. ir E. G. ieškinį iš esmės tenkinti.

Pripažinti ieškovams J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į likviduotai uždarajai akcinei bendrovei „STELA“, juridinio asmens kodas 120340068, priklausiusį turtą - butą/patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį Volvo, VIN numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2006, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.