Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusios S. G. apeliacinius skundus del Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., nesant nusikaltimo sudeties.

A. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. tuo, kad venge pareigos pagal teismo sprendima moketi lešas vaikui išlaikyti, t.y. tuo, kad pagal 2000-05-02 Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo sprendima privaledamas moketi alimentus G. K. naudai sunaus I. G., gim. 1987-06-05, išlaikymui po ¼ dydžio visu rušiu uždarbio (pajamu), bet ne mažiau 1 MGL kas menesi iki pastarojo pilnametystes, pradedant nuo 2000-04-12, budamas ispetas, kad už piktybini vengima išlaikyti vaika bus patrauktas baudžiamojon atsakomyben, nuo 2000 m. gegužes menesio alimentu nemokejo, neteike jokios kitos materialines paramos vaikui, nors nuo 1999-02-11 dirba advokatu A. G. kontoroje ir turi pastovias pajamas, tuo A. G. venge išlaikyti sunu I. G., isiskolinimas S. G. 2005-07-20 sudare 5841,66 Lt .

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkes prokuratura prašo Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo nuosprendi, kuriuo A. G. išteisintas pagal LR BK 164 str., panaikinti del teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems ir priimti nauja nuosprendi kuriuo ji pripažinti kaltu pagal LR BK 164 str. ir paskirti jam 1 metus laisves apribojimo, ipareigojant per 6 menesius atlyginti nusikalstama veika padaryta žala. Atliekant ikiteismini tyrima bei nagrinejant byla teisme nustatyta, kad A. G. 2000-05-02 d. Vilniaus m. I-ojo apylinkes teismo sprendimu buvo nustatyta pareiga moketi alimentus S. G. naudai sunaus O. G., gim. 1987-06-05 d., išlaikymui po 1/4 dydžio visu rušiu uždarbio (pajamu) bet ne mažiau 1 MGL kas menesi iki pastarojo pilnametystes, pradedant nuo 2000-04-12 d. (b.l. 124 1 t.). Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikyma vaikui, privalo ja tiksliai ir be išlygu vykdyti. Baudžiamojon atsakomyben asmuo negali buti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaika nera vykdoma del svarbiu priežasciu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. G. inkriminuojamu laikotarpiu dirbo advokatu A. G. kontoroje ir turejo pajamu (151, 136-171, 175­176 b.l., 1 t.). Tam tikra dali savo pajamu, bet ne mažiau kaip 1 MGL per menesi, jis privalejo skirti sunaus išlaikymui, taciau vengdamas šios pareigos, to nedare. Teismo išvada, jog A. G. alimentus mokejo, taciau dare tai nereguliariai del sunkios materialines padeties neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. G. lešas sunui išlaikyti mokejo ne geranoriškai, bet siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes. Nuo 2000 m. gegužes men. iki 2001 liepos men. A. G. jokiu lešu vaiko išlaikymui nemokejo. Jis neinformavo teismo antstolio apie savo pajamas, darbo vieta, ir buvo paieškomas Vilniaus m. 2 antstoliu kontoros (b.I. 21, 1 tomas). Tik po to, kai nukentejusioji 2001-06-01 kreipesi i Vilniaus m. 1-a apylinkes teisma su prašymu iškelti A. G. baudžiamaja byla, pareiškimo nagrinejimo teisme metu jis padenge dali isiskolinimo. (b.I. 20, 35, 38, 40, 50, 51, 1 tomas).

2002-01-15 Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo nutartimi A. G. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 125 str. (iki 2003-05-01 galiojusio istatymo redakcija), kuri nutraukta 2002-04-15. Ši byla 2002-06-13 buvo atnaujinta prokuroro nutarimu ir vel nutraukta 2002-07-18, kadangi A. G. padenge dali isiskolinimo. (b.I. 11, 1 t.) Nutraukus baudžiamaja byla, nuo 2002 m. liepos men. iki 2005 m. gegužes men., A. G. jokiu lešu vaikui išlaikyti nemokejo. Tik tuomet, kai nukentejusioji S. G. su pareiškimu del baudžiamosios bylos iškelimo A. G. pakartotinai kreipesi i Vilniaus m. 1-aji policijos komisariata, ir buvo pradetas ikiteisminis tyrimas bei 2005-04-13 A. G. pranešta apie itarima padarius nusikaltima, numatyta LR BK 164 str., jis padenge dali isiskolinimo.

Priimdamas išteisinamaji nuosprendi, teismas neatsižvelge ir i nukentejusiosios S. G. - parodymus, kad jos buves vyras A. G. piktybiškai nemokejo alimentu, jo reikejo ieškoti antstoliu pagalba. Nukentejusioji nurode, kad alimentai buvo mokami tik tada, kai ji su pareiškimais kreipesi i teisma ar policijos istaiga del baudžiamosios bylos iškelimo A. G.. Byloje yra antstoles D. P. išduotos pažymos, kuriose nurodoma, jog A. G. alimentu nemoka, nurodomas isiskolinimo dydis (b.I. 105, 119, 125, 1 t.).

A. G. parodymai, kad alimentu moketi nevenge, o nemokejo del sunkios materialines padeties, vertintini kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. pastoviai dirbo advokatu A. G. kontoroje, turejo automobili, išleisdavo iki 200 Lt per menesi mobiliojo ryšio paslaugoms apmoketi, taciau negalejo skirti net minimalios sumos - 125 Lt per menesi sunaus išlaikymui. (b.I. 85-89, 1 tomas) .

Laikotarpis, kurio metu A. G. nemokejo lešu savo vaiko išlaikymui, sudaro apie penkis metus. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. visa ši laikotarpi dirbo ir turejo pajamu, taciau lešos sunaus išlaikymui buvo mokamos tik 2001 m. liepos bei rugsejo - gruodžio men., 2002 m. liepos men. ir 2005 m. balandžio - birželio men., ir tik tuomet, kai budavo sprendžiamas A. G. baudžiamosios atsakomybes del vengimo išlaikyti vaika klausimas.

Be to, baudžiamoji atsakomybe pagal LR BK 164 str. kyla tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaika nera vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies, todel teismas padare nepagrista išvada, jog nereguliarus alimentu mokejimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybes ir prieme neteiseta ir nepagrista sprendima. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. G. turejo pareiga išlaikyti sunu O. G., turejo lešu ir galejo dali ju skirti nepilnamecio sunaus išlaikymui, taciau to nedare ir tokiu budu venge pareigos išlaikyti vaika.

Todel darytina išvada, kad teismas netinkamai ivertino baudžiamojoje byloje surinktus irodymus ir nepagristai išteisino A. G..

Apeliaciniu skundu nukentejusioji S. G. prašo panaikinti Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 11 d. nuosprendi ir A. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 164 str. Nurodo, kad nuosprendžio apskundimo pagrindas yra tas, kad išteisinant A. G. pagal BK 164 str. baudžiamasis istatymas išaiškintas netinkamai (LR (duomenys neskelbtini) str.2p.). Nesutinka su pagrindiniu teismo nuosprendžio motyvu, kad nereguliarus mokejimai nesudaro pagrindo patraukti A. G. atsakomyben. Nusikaltimas numatytas BK 164 str. pagal objektyviuosius požymius yra tada, kai asmuo nevykdo teismo sprendimo išlaikyti vaika, moketi lešas vaikui išlaikyti ar teikti kita butina materialine parama vaikui. Baudžiamosios teises teorija vengimu laiko situacija, kai asmuo turi lešu ar turto, taciau tycia neteikia išlaikymo vaikui.

Veika pripažintina padaryta tycia, kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojinguma, numato šios veikos pavojingus padarinius ir tu padariniu siekia arba samoningai leidžia jiems atsirasti. Iš byloje esanciu duomenu darytina išvada, kad A. G. samoningai venge teikti išlaikyma geruoju ir tik prasidejus teisminiams procesams ar atlikus priverstinio išieškojimo veiksmus, A. G. sumokedavo dali isiskolinimo. A. G. suvoke pareiga išlaikyti vaika ir neišlaikymo pasekmes, taciau neatsisake savo pavojingo elgesio, kitaip tariant, A. G., nenukreipe valios tam, kad nebutu priežastinio ryšio tarp veikos ir padariniu. Todel A. G. elgesyje nera savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstama veika. Pagal baudžiamosios teises teorija savanoriškas atsisakymas yra tuomet, kai subjektas pradeta nusikalstama veika nutraukia savo valia ir budamas isitikines, kad jai pabaigti nera neiveikiamu kliuciu, nors iš tikruju tokios kliutys egzistuoja. Savanoriškas atsisakymas turi buti galutinis ir besalyginis. Todel darytina išvada, kad A. G. venge išlaikyti vaika.

A. G. mokejo isiskolinima tik priverstiniu budu išieškant skola antstoliu kontorai ir mokejimai atlikti tik mažomis sumomis siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes. A. G. mokejo išlaikyma vaikui 2001 07 28 d. - 125 Lt ir nuo 2001 09 18 iki 2001 12 14 - 800 Lt. Skola 2002 02 01 liko 1825 Lt.

Šie mokejimai atlikti teismo antstoliu kontorai prie Vilniaus m. 2 apylinkes teismo atlikus paieška ir suradus A. G. tik paieškos budu (antstoliu pranešimas 2001 02 19 Nr. 9-82 bei Vilniaus m. VPK SP EATPPT 2001 0209 Nr. 1I11-902 p. bylos lapas 21, 1tomas). Be to, 2001 06 01 d. Vilniaus m. 1-am apylinkes teismui padave prašyma del baudžiamosios bylos iškelimo (bylos lapas 20). Baudžiamoji byla iškelta 2002 01 15 d. Nr. 12-1-229-02 (bylos lapas 5, tomas).

A. G. sumokejo dali isiskolinimo tik tuomet, kai buvo surastas Vilniaus m. VPK SP EA TPPT paieškos budu ir padavus prašyma teismui iškelti baudžiamaja byla jo atžvilgiu. A. G. nemokejo alimentu nuo 2000 gegužes menesio iki 2001 07 28 d.

Baudžiamoji byla Nr. 12-1-229-02 nutraukta 2002 04 15 d.

Kitas A. G. mokejimas atliktas 2002 07 24 d. - 400 Lt. Nemoketa buvo nuo 2001 12 14 d. Skola 2002 gruodžio menesiui liko 2675 Lt.

2002 06 13 d. tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-229-02 atnaujintas Vilniaus m. apylinkes prokuraturos raštas 2002 06 13 Nr. 05/07-10-903.

A. G. vel sumokejo dali isiskolinimo tik tuomet, kai tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas.

Mokejimus atliko tik, kai 2004 04 28d. Ji pakartotinai kreipesi del vengimo išlaikyti vaika. 2004 06 17 d. pranešta, kad Vilniaus m. VPK 1 PK pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-1699-04, pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 164str.

Skola 2006 03 29 d.liko 4191,66 Lt.

Sumoketa teismo metu, t.y. tik tuomet kai byla pasieke teisma 2006 04 04 - 200 Lt bei 2006 08 24 - 400 Lt. .

Skola 2006 09 20 liko 3591,66 Lt.

A. G. išlaidos individualiai veiklai neprotingai dideles. Pavyzdžiui A. G. išlaidos mobiliajam ryšiui išlaikyti siekia net 200 Lt kas menesi (bylos lapas 85-98, I tomas). Todel net pagal mokesciu mokejima reglamentuojancius istatymus, tokiu išlaidu negalima priskirti prie individualios veiklos sanaudu, tuo labiau, iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. išlaidos viršija pajamas. Del šios priežasties galima teigti, kad A. G. tycia didina išlaidas, siekiant išvengti mokejimo vaiko išlaikymui.

Jei asmeniui susidaro tokia situacija, kad negali teikti išlaikymo vaikui, savo paties kaltais veiksmais, tokiu atveju jis negali buti atleidžiamas nuo civilines, o tuo labiau nuo baudžiamosios atsakomybes.

Be to, pažymetina, kad baudžiamojoje byloje apie A. G. pajamas spresta iš jo paties rašytu pažymu. Šios pažymos yra subjektyvios ir turi buti atitinkamai vertinamos. Taigi, teismas apie A. G. pajamas turetu spresti tik iš oficialiu dokumentu, kuriuose užfiksuota objektyvi informacija.

Pareigos išlaikyti vaika vengimas matosi ir iš kitu A. G. veiksmu. Vilniaus miesto 1-am apylinkes teismui 2004 06 17 d. A. G. pateike ieškini del tevystes nugincijimo. Abejoniu del tevystes A. G. neturejo nuo vaiko gimimo, t.y nuo 1987 06 05 d. Todel darytina išvada, kad ieškinys pateiktas siekiant išvengti vaiko išlaikymo pareigos arba pareiga išlaikyti atideti. Vilniaus miesto 1-o apylinkes teismo 2005 03 03d. nutartimi civiline byla nutraukta, nes A. G. pagal eksperto išvada pripažintas 100 proc. vaiko tevu (bylos lapas 131, I tomas).

A. G., nebudamas nuo pareigos išlaikyti vaika istatymo nustatyta tvarka atleistas, venge išlaikyti vaika, o tai sudaro LR BK 164 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudeti.

Prokuroras, nukentejusioji G. K., jos atstovas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Išteisintojo A. G. gyneja prašo apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusiosios S. G.- apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. G. buvo išteisintas , yra pagristas ir teisetas, teismo nuosprendyje išdestytos teismo išvados atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis.

Byloje negincijamai yra nustatyta, kad išteisintasis A. G. , budamas O. G. , gimusio 1987-06-05, tevas, turejo pareiga ji išlaikyti materialiai iki pilnametystes, tokia pareiga jam buvo nustatyta teismo sprendimu , taip pat bylos irodymais yra nustatyta, kad tokios pareigos išteisintasis A. G. nevykde ar ja vykde nereguliariai, isikišus teismo antstoliui ar kilus gresmei del jo patraukimo baudžiamojon atsakomyben.

Byloje turimais duomenimis yra nustatyta, kad išteisintasis A. G. jam inkriminuojamu nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu dirbo advokatu savo advokatu kontoroje ir tuo laikotarpiu : 2000-04-12-2005-07-20 turejo sekancias pajamas bei išlaidas ( Lietuvos Advokatu tarybos pateikti duomenys 2007-02-01 rašte) :

-2000 metais jis turejo 1820 Litu pajamu, 1819, 73 Litus išlaidu ;

-2001-01-01-2002-02 jis turejo pajamu 7097,71 Litu , išlaidu 7146,52 Litu ;

-2002 metais jis turejo 9992 Litus pajamu, išlaidos 3131,33 Litu;

-2003 m. jis turejo 3640,07 Litu pajamu, 1906 Litu ;

2004m.jis turejo pajamu 11291,03 Litu, išlaidu turejo 3047,97 Litus;

2005 m. iki 07 men. Jis turejo 8165 Litu pajamu, išlaidu turejo 3859,20 Litu;

Iš Lietuvos advokatu tarybos 2005-02-24 sprendimo matyti, kad išteisintasis A. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2004-12-31 dienai buvo skolingas draudimo imoku 4524 Lt( t.2 b.l. 28), iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2005-04-06 sprendimo bei sutarties, sudarytos su išteisintuoju A. G. , matyti, kad A. G. , skolingam už socialines draudimo imokas už 1999-2005 metu laikotarpi 4695 Litus, šiu imoku sumokejimas atidetas, ipareigojant šias imokas sumoketi sutartyje numatytais terminais iki 2006-02-15 ( t.2 b.l. 37, 38), iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2005-04-06 sprendimo , sutarties ,matyti, kad A. G. atidetas isiskolinimo už 2002 metus už papildomos pensijos dalies draudimo imoku sumokejimas iki 2006-04-15 (t.2 b.l. 39), ipareigojant ji ši isiskolinima padengti per nustatyta grafika (t.2 b.l. 40),

Iš Vilniaus apskrities Valstybines mokesciu inspekcijos dokumentu, matyti, kad A. G. už 2001, 2002 ,2003 metus turejo piniginiu isiskolinimu valstybei -1212 Litu (t.2 b.l. 51), 689 Litus už 2003.10.01. , 2003.10.01. , 2002-12-31 suteiktas paslaugas (t.2 b.l. 52),

Iš 2005-09-05 vartojimo kredito sutarties, sudarytos A. G. sutuoktines D. G. su SEB Vilniaus banku, su A. G. sutikimu, del 18000 Litu paskolos matyti, kad A. G. šeima aptariamu laikotarpiu turejo piniginiu isipareigojimu (t.2 b.l. 46-50).

Iš Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2003-01-03 sprendimo matyti, kad iš A. G. sutuoktines D. G. priteista UAB „ Inžinieriniai tyrinejimai“ 5442, 02 Litai už patalpu, esanciu Žalgirio g.90 Vilniuje, nuoma ir komunalines paslaugas (t.2 b.l. 20-21 ). Byloje nustatyta, kad šiomis patalpomis naudojasi savo kaip advokato darbo vietai ir išteisintasis A. G..

Iš UAB „Vilniaus energija“ pranešimu matyti, kad A. G. šeima 2004m. sausio 31 dienai buvo skolinga už ju bute, esanciame Architektu 40-18 Vilniuje suteiktas paslaugas 3147,29 Litus (t.2 b.l. 22, 2004 m. kovo 31 dienai skola sieke 2573,69 Litus (t.2 b.l. 23).

Iš UAB „Lazdynu bustas“ pateiktu pranešimu matyti, kad A. G. šeima už suteiktas paslaugas bute, esanciame Architektu 40-18 Vilniuje , 2004 m. kovo men. buvo skolinga 1463, 64 Litus(t.2 b.l. 24), 2004 m. sausio men. buvo skolinga 1580, 51 Lita(t.2 b.l. 25).

Visos šios aukšciau nurodytos aplinkybes rodo, kad alimentus turejes moketi A. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo sunkioje materialineje padetyje, kuri trukde jam vykdyti teismo sprendimu jam nustatyta prievole materialiai išlaikyti jo nepilnameti sunu, jo gautu pajamu nepakako jo piniginems prievolems vykdyti. Jo sunki materialine padetis nagrinejamu atveju pripažintina svarbia priežastimi, del ko jis nereguliariai mokejo alimentus sunaus išlaikymuiar tam tikrais laikotarpiais ju iš vis nemokejo. Esant tokiai priežasciai, tai, kad A. G. reguliariai nemokejo alimentu sunaus išlaikymui, ar tam tikrais laikotarpiais iš vis nemokejo alimentu jo išlaikymui, negali buti pripažinta Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatytu vengimu atlikti pareiga materialiai išlaikyti savo vaika. Kolegija, pripažindama , kad išteisintasis A. G. nemokejo alimentu sunaus išlaikymui del objektyviu priežasciu- del nepakankamu pajamu tokiai prievolei atlikti turejimo, atkreipia demesi, kad materialinius sunkumus turejo ne tik jis pats, bet ir jo dabartine sutuoktine D. G., taip pat dirbanti advokate. Ta patvirtina aukšciau pamineti teismo sprendimai, taip pat socialinio draudimo instituciju sprendimai del jos isiskolinimu del privalomojo socialinio draudimo imoku (t.2 b.l.28,30, 41,42) .

Baudžiamojoje byloje esanciais irodymais yra nustatyta, kad išteisintasis A. G. tam tikrais laikotarpiais alimentus sunaus išlaikymui mokejo : 2001-07-28 jis sumokejo 125 Litus (t.1 b.l. 114), nuo 2001-09-18 iki 2001-12-14 jis sumokejo 800 Lit (t.1 b.l. 5), 2002-07-24 400 Litu (t.1 b.l. 71-72), 2005-04-14 200 Litu, 2005-04-26 200 Litu, 2005-05-04 200 Litu, 2005-05-20 300 Litu, 2005-06-23 100 Litu (t.2 b.l. 72), šiuo metu jis yra atlygines visa alimentu isiskolinima ( antstoles D. P. 2007-09-25 pažyma Nr.0068/04/15), tai irgi patvirtina, kad jis alimentu sunaus išlaikymui moketi nevenge, taciau šios pareigos nevykde reguliariai del susidariusiu materialiniu sunkumu. Kolegija , vertindama apeliantu tiek Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos , tiek nukentejusiosios G. K. argumentus, kad A. G. sumokedavo alimentus , tik tada, kai buvo sprendžiamas jo patraukimo baudžiamojon atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. klausimas ar isikišus antstolei, mano, kad toks argumentas butu svarbus, jei A. G. butu turejes pastovias pakankamas alimentams moketi pajamas , esant priešingai situacijai, tokie išteisintojo A. G. veiksmai negali buti vertinami kaip piktybiniai , kuriais jis vengtu istatymo jam nustatytos pareigos atlikimo.

Byloje yra kiek skirtingu duomenu apie išteisintojo A. G. turetas pajamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu, taciau skirtumai nera dideli, kolegija , vertindama išteisintojo A. G. turetu pajamu dydi, remiasi Lietuvos Advokatu Tarybos suteiktomis oficialiomis žiniomis apie tai.

Kolegija, kaip ir apeliantai, atkreipe demesi i išteisintojo A. G. kiek nepagristai dideles išlaidas už mobilaus ryšio telefono paslaugas, kurios neatitinka jo turetu pajamu, taciau byloje nera irodymu, kurie paneigtu, kad tokios išlaidos buvo, kaip nera irodymu, kurie patvirtintu, kad išteisintasis A. G. turejo didesnes pajamas, nei kad nustate teismas.

Pirmos instancijos teismas, vertindamas A. G. veiksmus del alimentu sunaus išlaikymui nemokejimo, pagristai ji išteisino, taciau ji išteisindamas, nurode toki išteisinimo pagrinda, kuris istatyme nera numatytas : jis buvo išteisintas , nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudeties.. Pirmos instancijos teismo sprendimas del A. G. išteisinimo paliktinas, pakeiciant jo išteisinimo pagrinda . A. G. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 164 str., požymius. Nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusiosios G. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2006-09-11 nuosprendi, priimta A. G. atžvilgiu pakeisti.

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. išteisinti, nepadarius jam veikos, turincios šio nusikaltimo požymius.