Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, susipažinusi su L. Z. privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-07 Jonavos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo L. Z. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis prašo privataus kaltinimo tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn L. G. pagal LR BK 154 str. 1 d. ir priteisti iš L. G. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

BPK 412(1) straipsnyje numatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, teisėjas priima nutartį.

Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos išdėstytos BK 2 str. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodyta aplinkybė – veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.

Šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito žmogaus garbę ir siekia apšmeižti kitą žmogų.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad nusikalstama veika kaltinama L. G. yra nukentėjusioji baudžiamojoje byloje Nr.1-91-670/2012, kurioje nuosprendis priimtas 2012-10-24, L. Z. nuteistas pagal BK 153 str., 309str.2d., 309str. 4d., 153 str., 235 str.1d. L. G., susipažinsi su vaizdo medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje padarė išvadą, kad pareiškėjas rodė savo lytinį organą. Tai jos subjektyvi nuomonė, ji matyto vaizdo įrašo, pasitelkusi vaizdo tyrimo specialistus, ekspertus netyrė, netyrė, ar iš tikrųjų buvo rodomas pirštas ar lytinis organas, ji tokios galimybės neturėjo. Teisiamajame posėdyje ji davė parodymus, kad „....ji matė pedofilą...., vaizdas ją sukrėtė,..... jai buvo šlykštu, ......ji buvo šokiruota,...... pamatė kaltinamąjį ir savo sūnų ....“. Tai nukentėjusiosios, motinos nuomonė, o ne tikslas šmeižti ar įžeisti pareiškėją. Kaltinamojo butą pavadinusi „landyne“, L. G. pagal savo suvokimą apibūdino bute buvusią netvarką, nuolatinį įvairių žmonių lankymąsi jame, ir šios aplinkybės taip pat buvo nagrinėjamos baudžiamojoje byloje apklausiant daugybę liudytojų, kurių nuomonė buvo įvairi. L. G. pavadino L. Z. kompiuterinės veiklą nelegalia. Teismas neturi jokių duomenų apie L. Z. bet kokios veiklos legalumą tuo laikotarpiu, kada P. G. lankėsi jo bute 2005 m. balandžio mėn. Teismo 2012-10-24 neįsiteisėjusiajame nuosprendyje, nurodyta, kad VMI pažyma nustatyta, kad leidimai kompiuterinei buvo duoti tik iki 2003 m. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų apie jo veiklos legalumą po 2003 metų. Jurbarko rajono apylinkės teismo teisiamasis posėdis buvo uždaras, todėl nenustatyta, kad L. G. teisiamajame posėdyje paskleidė žinias, apie kurias nebuvo žinoma kitiems proceso dalyviams ( nukentėjusiesiems, jų atstovams ir kt.), nes visi buvo susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga. L. G. veiksmuose nėra net tik kad tiesioginės tyčios apšmeižti L. Z., bet nėra ir tikrovės neatitinkančios informacijos kaip būtinojo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir jį padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Tam tikrais atvejais būna aišku, kad tokiu rezultatu baudžiamasis procesas negali būti užbaigtas, tada jis negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, trukdo siekti procesinių tikslų arba tokių tikslų siekimą padaro beprasmiu, todėl proceso pradėjimas ir bylos nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad net ir išsprendus privataus kaltintojo skundo priėmimo klausimą ir iškvietus į taikinamąjį posėdį bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, jo metu paaiškėjus aplinkybėms, kurios baudžiamąjį persekiojimą daro negalimą, teismas ne tik gali, bet ir privalo imtis priemonių užkirsti kelią procesui, kuris įstatymiškai negalimas (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1566-493/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. 1d.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ str. 3 d., 439 str., 440 str.,

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo L. Z. skundą, kuriuo ji kaltina L. G. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., padarymu.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, per Jonavos rajono apylinkės teismą.