- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 2-322/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- A. R. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ paskyrimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Junetė“ administratoriumi ir šios įmonės administratoriumi paskirta uždaroji akcinės bendrovė „Valdsita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Junetė“ vadovė V. A. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Junetė“ iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Junetė“ bankroto bylą ir BUAB „Junetė“ administratoriumi paskirti UAB „Valdsita“.
Nesutikdama su nutarties dalimi dėl UAB „Valdsita“ paskyrimo BUAB „Junetė“ administratoriumi, A. R. A. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl UAB „Valdsita“ paskyrimo atsakovo UAB „Junetė“ administratoriumi ir šios įmonės administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Kaip atskirojo skundo pagrindą nurodė tai, jog, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Junesta“ direktorė V. A. nuo 2007 m. naudojosi UAB „Valdsita“ konsultacijomis, abejonių kelia UAB „Valdsita“ nešališkumas ir nesuinteresuotumas vykdant bankroto procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino atskirąjį skundą ir panaikino 2008 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria UAB „Junetė“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“, laikinai pareigas eiti paliekant tam pačiam administratoriui, o taip pat nustatė klausimo dėl bankroto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir laiką.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė R. A. A. prašymą dėl BUAB „Junetė“ bankroto administratoriaus pakeitimo ir BUAB „Junetė“ administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“. Teismas nurodė, jog A. R. A. teiginiai, jog UAB „Valdsita“ gali netinkamai vykdyti bankroto procedūras UAB „Junetė“ bankroto byloje yra tik prielaidos ir abejonės, kuriomis negali remtis ar vadovautis teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo. Pati A. R. A. teismo posėdyje pripažino, kad neturi jokių konkrečių faktų dėl netinkamo UAB „Junetė“ bankroto bylos administravimo. Tai, kad prieš bankroto bylos iškėlimo UAB „Junetė“ naudojosi UAB „Valdsita“ konsultacijomis bankroto klausimais, nėra įstatymų pažeidimas ir negali būti pagrindas keisti bankroto administratorių. Be to, tik bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 str. 13 p.). Teismas taip pat nenustatė pagrindų, dėl ko nebūtų galima UAB „Valdsita“ skirti UAB „Junetė“ bankroto administratoriumi.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo A. R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį ir BUAB „Junetė“ administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tą aplinkybę, kad UAB „Valdsita“ teikė atlygintinas teisines konsultacijas UAB „Junetė“ iki bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo, vertino kaip nepakankamą tam, jog būtų padaryta išvada, nesant galimybės UAB „Valdsita“ skirti UAB „Junetė“ bankroto administratoriumi. Teisinių konsultacijų teikimas yra susijęs su informacijos sužinojimu iš kliento, kuri negali būti atskleista ar panaudota prieš klientą. Be to, šių paslaugų teikimas yra susijęs su šalių lojalumu ir pasitikėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo administratoriaus veiksmų bankroto byloje priklauso visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas, minėta aplinkybė dėl teisinių konsultacijų teikimo kelia pagrįstas abejones dėl to, jog toks asmuo gali būti laikomas neturinčiu teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, ko reikalauja ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatos. Teismas, spręsdamas administratoriaus skyrimo klausimą, netinkamai vykdė pareigą siekti užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, šalinant visas abejones, kylančias dėl administratoriaus kandidatūros. Abejones dėl administratoriaus UAB „Valdsita“ kandidatūros kelia ir tai, jog, apeliantė manymu, UAB „Junetė“ bankrotas yra tyčinis, kadangi UAB „Junetė“ direktorės V. A. iniciatyva buvo sukurta nauja įmonė „Salvita“, kuri perėmė UAB „Junetė“ užsakovus ir darbuotojus. Be to, teismų praktikoje ta aplinkybė, kad administratorių siūlo įmonės vadovas, savaime vertinama neigiamai, kaip siekimas galimai šališko ir suinteresuoto asmens paskyrimo administruoti įmonę.
Atsiliepimas
BUAB „Junetė“ administratorius UAB „Valdsita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p., 23 str. 13 p.). Tuo tarpu kreditorių susirinkimas nepasitikėjimo administratoriumi UAB „Valdsita“ teismui nėra pareiškęs. Apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neturėjo subjektinės teisės jį paduoti. Jos finansinis reikalavimas UAB „Junesta“ bankroto byloje buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi. Todėl apeliantės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise. Apeliantės argumentai dėl UAB „Valdsita“ kaip administratoriaus nepatikimumo yra nepagrįsti, paremti vien tik prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas ir dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Junetė“ ir jos administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“. Byloje buvo gautas A. R. A. atskirasis skundas, kuriuo ji ginčijo minėtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl administratoriaus paskyrimo ir prašė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį dalyje, kurioje UAB „Junetė“ administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“, administratoriumi paskiriant UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi pats panaikino skundžiamą nutartį dalyje dėl administratoriaus paskyrimo, laikinai pareigas eiti pavesdamas tam pačiam administratoriui. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens R. A. A. prašymą dėl BUAB „Junetė“ bankroto administratoriaus pakeitimo ir bankrutuojančios UAB „Junetė“ administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į klausimo dėl UAB „Junetė“ administratoriaus paskyrimo sprendimo eigą, pažymi, jog Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikinus skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį dalyje dėl UAB „Valdsita“ paskyrimo UAB „Junetė“ administratoriumi, toliau vyko administratoriaus skyrimo, o ne keitimo procedūra. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. R. A. teisės siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, nepagrįstai taikė ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkto nuostatą, numatančią, jog teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo turi tik kreditorių susirinkimas. Sprendžiant klausimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo, taikytinos ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, apibrėžiančios subjektų, privalančių ir turinčių teisęs siūlyti teismui administratoriaus kandidatūras, ratą. Remiantis minėtomis nuostatomis, administratoriaus kandidatūrą teismui pasiūlo asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti ĮBĮ 5 straipsnyje išvardinti asmenys – kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, nesant paskirtam įmonės administratoriui, apeliantė A. R. A. , kaip įmonės savininkė, t.y. akcininkė, kuriai priklausančios akcijos suteikė ne mažiau kaip 1/10 visų balsų (ĮBĮ 2 str. 9 d.), turėjo teisę siūlyti administratoriaus kandidatūrą, o teismas privalėjo ją svartyti (b.l. 26).
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyva yra suteikta teismui. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.
Įstatyme įtvirtinta administratoriaus pareiga lygiai ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus reiškia, kad bet kurie bankroto administratoriaus veiksmai ir sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais. Administratorius negali siekti naudos, jei tai daroma palaikant kreditoriaus ar kitos įmonės bankroto šalies interesą, jis neturi imtis administruoti įmonės, kai jo darbas, pažeidžiant teisės, etikos ar moralės normas, gali būti įtakojamas kitų asmenų ar aplinkybių (Verslo administratorių etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221, 2.5, 2.11 punktų nuostatos). Vadinasi, konkrečios įmonės bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybės, verčiančios abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto bylos procese.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Junetė“ vadovė V. A. , paduodama pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Junetė“ iškėlimo bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Valdsita“, o įmonės savininkė A. R. A. – UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2009 m. vasario 2 d. nutartimi BUAB „Junetė“ administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“, konstatuodamas, jog A. R. A. argumentai, jog UAB „Valdsita“ negalės tinkamai vykdyti bankroto procedūrų UAB „Junetė“ bankroto byloje yra pagrįsti tik prielaidomis ir abejonėmis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog, skiriant bankroto administratorių, teismas turi atsižvelgti į bet kokių abejonių bankroto administratoriaus galimu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi egzistavimą ir užtikrinti, kad administratoriumi būtų paskirtas asmuo, galintis objektyviai ir nešališkai vykdyti įmonės bankroto procedūras tame tarpe – patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sprendžiant, ar jie nėra priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) negalėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Nuo bankroto administratoriaus tinkamo pareigų atlikimo priklauso ir tikrųjų bankroto priežasčių nustatymas, sprendžiant, ar konkrečiu atveju bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas jos valdymas, įmonei nuostolingų sandorių sudarinėjimas, žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Valdsita“ iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo atsakovui UAB „Junetė“ teikė konsultavimo bankroto klausimais paslaugas. Šią aplinkybę teismas turi vertinti, spręsdamas dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros ir parinkdamas bankroto administratorių, galintį geriausiai atlikti šias pareigas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Junetė“ bankroto administratoriaus skyrimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.