Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-290/2012

NUTARTIS

2012 m. birželio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistiesiems V. A., V. G., gynėjams advokatams Vytautui Gineikai, Zenonui Keručiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. A. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviems) metams. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1,3 d.d. tvarka bausmes subendrinus dalinai sudedant prie griežtesnės 2010-09-29 Jonavos rajono apylinkės teismo paskirtos 4 metų 10 mėn. terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėjus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu naujai paskirtos ir neatliktos bausmės dalį 1 m. ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 6 (šeši) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviems) metams. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1,3 d.d. tvarka bausmes subendrinus dalinai sudedant, kur prie 2008-06-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo paskirtos 2 metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėjus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu naujai paskirtos ir neatliktos bausmės dalį 1 m. ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 3 (trys) metai ir 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2010 m. gruodžio 21 d. apie 21.00 val. Kybartuose, J. Biliūno g. 14, Vilkaviškio rajono savivaldybė, esančių Kybartų pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio 1-o aukšto kambaryje Nr. 123, t.y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su V. A. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu sudavė R. Č. vieną kartą į veido sritį bei ne mažiau kaip dešimt kartų įspyrė į įvairias kūno sritis, o V. A. tyčia kumščiu sudavus nukentėjusiajam vieną kartą į pakaušio sritį bei ne mažiau kaip aštuonis kartus koja ir lazda, sudavus šiam į įvairias kūno sritis, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Č. daugybinius kūno sumušimus, kraujosruvas kairio žasto ir kairės blauzdos srityje bei odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2010 m. gruodžio 21 d. apie 21.00 val. Kybartuose, J. Biliūno g. 14, Vilkaviškio rajajono savivaldybė, esančių Kybartų pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio 1-o aukšto kambaryje Nr. 123, t.y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su V. G. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu sudavė R. Č. vieną kartą į pakaušio sritį bei ne mažiau kaip aštuonis kartus koja ir lazda sudavė šiam į įvairias kūno sritis, o V. G. tyčia kumščiu sudavus nukentėjusiajam vieną kartą į veido sritį bei ne mažiau kaip dešimt kartų spyrus į įvairias kūno sritis, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Č. daugybinius kūno sumušimus, kraujosruvas kairio žasto ir kairės blauzdos srityje bei odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Jo nuomone, teismas buvo šališkas, įrodymus vertino neobjektyviai, vadovavosi išankstiniu nusistatymu. Teismas nepagrįstai jo kaltę grindė prieštaringais ir nepatikimais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymias. Nukentėjusysis parodė, kad jis sudavė jam lazda, tačiau nei vienas liudytojas šitų jo parodymų nepatvirtino. O jis pats nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino nusikaltimo nepadaręs, bet teismas nesiaiškino nusikaltimo padarymo motyvo, nors iš tiesų jis jokių motyvų sumušti R. Č. neturėjo, o V. G. su nukentėjusiuoju konfliktavo ir sumušė jį būtent V. G., o ne jis. Kritiškai teismas turėjo vertinti liudytojo S. M. parodymus, nes jis melagingai parodė, matęs pro kameros langelį, kas vyko jo kambaryje ir matyti muštynių jis neturėjo jokios galimybės, langelis buvo uždengtas nukentėjusiojo galva. Esant prieštaravimnams tarp liudytojų ir kaltinamųjų parodymų, reikėjo ištirti objektyvius įrodymus - vaizdo įrašą, nes koridoriuose yra kameros ir įrašinėjamas vaizdas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme šis įrodymas nebuvo išreikalautas ir tirtas, kas kelia abejones dėl teismo objektyvumo ir nešališkumo. Teismas, vadovaudamasis liudytojo L. R. parodymais, neįvertino tos aplinkybės, kad šis liudytojas yra priklausomas nuo narkotikų, įvykio dieną jis buvo apsvaigęs, kas neabejotinai turėjo įtakos jo aplinkybių suvokimui. Jis yra kaltinamas, kad mušė nukentėjusįjį lazda, tačiau ta lazda buvo paimta ne iš jo kambario, o iš kitos patalpos, ant jos nebuvo nuteistojo pirštų atspaudų. Taigi, teismas įrodymus vertino neobjektyviai, atmesdamas jo versiją ir suabsoliutinęs liudytojų narkomanų ir suinteresuoto nukentėjusiojo parodymus.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinius skundus atmesti, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi visą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nuteistųjų apeliacinisaiskundai atmestini, nes yra nepagrįsti.

Nuteistasis V. A. bylos tyrimo metu bei apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla jokių abejonių, kad V. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, nes jie objektyvūs, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Iš tiesų, byloje yra nemažai vienų kitiems prieštaraujančių duomenų, tačiau teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Teismas nuodugniai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, tame tarpe pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų S. M. ir L. R. parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esamų duomenų pakanka neginčijamai teigti, kad nuteistojo V. A. kaltė dėl inkriminuoto jam nusikaltimo pilnai pasitvirtino, veika kvalifikuota tinkamai, todėl rinkti dar papildomus įrodymus, kaip teigiama V. A. apeliaciniame skunde, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Netikėti nukentėjusiojo R. Č. parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, nes jis visų apklausų metu davė nuoseklius ir analogiškus parodymus, patvirtindamas vis tas pačias aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino liudytojai S. M. ir L. R., kurie matė, kaip abu kaltinamieji - V. G. ir V. A. mušė R. Č., nors liudytojai negalėjo smulkiau nurodyti įvykio aplinkybių ir nenurodė, kiek konkrečiai kiekvienas kaltinamasis smūgių sudavė, jie nematė, kaip V. A. mušė R. Č. lazda, tačiau ir nepaneigė šios aplinkybės. Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad iš karto po įvykio įvykio vietoje buvo rasta ir išimta lazda bei specialisto išvada Nr. G 1153/10(09), kurioje nurodoma, kad R. Č. konstatuotas daugybinis kūno sumušimus, kraujosruvos kairio žasto ir kairės blauzdos srityje bei odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje, kurie padaryti ne mažiau kaip 4 poveikiais ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nepaneigia R. Č. versijos, jog V. A. mušė jį lazda. Liudytojai S. M. ir L. R. taip pat nuo bylos tyrimo pradžios davė nuoseklius ir tapačius parodymus, kuriais abejoti teismui nebuvo jokio pagrindo. Apelianto skunde nurodyti argumentai dėl liudytojų S. M. ir L. R. parodymų nepatikimumo yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, o tik paties apelianto subjektyviais samprotavimais.

Paties V. A. parodymais teismas turėjo pagrindo netikėt, nes jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie keitėsi, pirmosios apklausos metu jis neigė, kad R. Č. apskritai buvo sumuštas, vėliau jis kaltę pripažinęs dalinai nurodė, kad atėję V. G. ir nukentėjęs R. Č. susistumdė, matė, kaip V. G. sudavė smūgį į galvą nukentėjusiam, o V. A. vienuose parodymuose nurodė, kad, bandydamas išskirti konfliktuojančius, galėjo suduoti nukentėjusiajam, tačiau vėliau jau neigė sudavęs R. Č.. Taip pat vėlesniuose parodymuose atsirado nauja aplinkybė dėl iš nukentėjusiojo kišenės iškritusios “zatočkės”, t.y. peilio.

Kaltinamasis V. G. taip pat davė prieštaringus parodymus, nebuvo nuoseklus, pradžioje kaltę neigė, po to pripažino dalį kaltės, kad, atsivedęs į savo gyvenamasias patalpas nukentėjusį R. Č., jam ranka sudavė į veidą, o jam parkritus - dar porą kartų spyrė iš kojos. Vėliau taip pat jo parodymuose atsirado nauja aplinkybė, kad po pirmo smūgio sudavimo iš nukentėjusiojo kišenės iškritus ar tai išlindus “zatočkei”, porą kartų spyrė nukentėjusiajam norėdamas apsiginti.

Byloje pakanka duomenų teigti, kad V. A. veiksmai atitiko jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų veiksmai buvo nepadorūs bei trikdantys visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykis vyko pataisos namuose, gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyvena keletas nuteistųjų, į ją bet kada gali patekti tiek joje gyvenantys asmenys, ir kiti nuteistieji, taip pat pataisos namų administracijos atstovai, todėl, nors pataisos namai turi specifiką, nes plačiajai visuomenei yra uždari, tačiau nuteistųjų judėjimas teritorijoje yra pakankamai laisvas, nuteistieji taip pat yra visuomenės dalis, todėl įvykio vieta visiškai laikytina viešaja vieta. Teismas teisingai nustatė, kad V. A. ir V. G. veiksmai buvo nepadorūs, ignoruojantys moralės ar elgesio normas bei pagrįstai juos vertino, kaip trikdančius visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus tai, jog aptariami veiksmai buvo demonstratyvūs, atlikti be jokios aiškios ar pateisinamos priežasties, juos matė kiti asmenys, duoda pagrindo nuteistųjų veiksmus laikyti nepagarbos demonstravimą aplinkiniams bei akivaizdų visuomeninės rimties ir tvarkos trikdymą.

Teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nepažeidė. Jis atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į individualias nuteistųjų asmenines savybes. Padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už ją įstatymas be laisvės atėmimo numato ir kitas, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau teismas, įvertinęs nuteistųjų ankstesnius teistumus, kad jie abu jau ne kartą yra teisti, teistumas neišnykęs, inkriminuojamą veiką padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmę, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tiklsai gali būti pasiekti tik paskyrus V. A. ir V. G. realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertino nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kad esant pakankamiems jų kaltės įrodymams, jie kaltę neigė, savo parodymais siekė suklaidinti teismą ir trukdė nustatyti tiesą, todėl paskyrė jiems maksimalaus dydžio sankcijoje numatytą bausmę. Visiškai nepagrįstas V. G. skundo argumentas, kad jis davė nuoširdžius parodymus, dėl ko jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, nes jo parodymai, kad V. A. nemušė R. Č., buvo paneigti neginčijamais įrodymais. Kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo įvertintos objektyviai, išsamiai, bausmės rūšis bei jos dydis nuteistiesiems paskirta tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistųjų V. A. ir V. G. apeliacinius skundus, panaikinti ar pakeisi nuosprendį juose išdėstytais motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistųjų V. A. ir V. G. apeliacinius skundus atmesti.