Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-29 · Byla Nr. Iv-3460-426/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-3460-426/2011Sprendimas · 2011-12-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-29
Bylos Nr.
Iv-3460-426/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01635-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
T. A.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3460-426/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01635-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant pareiškėjui T. A., jo atstovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei Ivonai Rindzevičienei, atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovei Olgai Kilkinovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (tretieji suinteresuoti asmenys – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras) dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. A. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2011 m. birželio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Vilniaus aps. VPK PR patrulio T. A. sužalojimo tarnybos metu“ Nr. 10-7-IS6-45 (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) dalį, kurioje nurodyta, kad tarp T. A. patirto sužalojimo ir jo tarnybinių funkcijų vykdymo, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tiesioginio priežastinio ryšio nėra; 2) įpareigoti Vilniaus AVPK išduoti T. A. siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

Prašyme (b. l. 1-4) paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės (toliau – PR) patrulio pareigose. 2011 m. birželio 29 d. Vilniaus AVPK atlikus tarnybinį patikrinimą dėl traumos, kurią patyrė 2011 m. kovo 10 d. vykdydamas tarnybinę užduotį (neviešas patruliavimas vykdant tikslinę prevencijos priemonę dėl nusikalstamų veikų užkardymo Žirmūnų ir Verkių seniūnijų teritorijose), buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada. Su šia išvada pareiškėjas buvo supažindintas 2011 m. liepos 4 d.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad T. A. traumą patyrė neviešo patruliavimo metu, t. y. dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų ir šioje situacijoje jam buvo kilęs padidėjęs pavojus gyvybei ir sveikatai, tačiau ne Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 str. 3 d. taikymo prasme, t. y. rūkymas ir aplinkos stebėjimas negali būti laikomas tarnybinių pareigų atlikimu, susijusiu su padidėjusiu pavojumi. Mano, kad Vilniaus AVPK atsisakymas spręsti kompensacijos, esant sveikatos sutrikdymui dėl tarnybos, mokėjimo klausimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Tvirtina, kad 2011 m. kovo 10 d. nuo 8 val. 45 min. iki 18 val. 00 min. kartu su patrule A. U., vilkėdami civiliais drabužiais, patruliavo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. pirmasis PK) prižiūrimoje teritorijoje – Žirmūnų ir Verkių seniūnijų teritorijose. Patruliavimo tikslas – stebėti teritorijoje įtartinus asmenis bei užkirsti kelią vagystėms iš automobilių. Apie 16 val. 00 min. patruliavo eidami keliuku tarp Molėtų pl. 5 ir 11 namo ir apžiūrinėjo automobilius bei jų salonus. Atitolęs nuo kolegės apie 20–30 metrų, sustojo parūkyti, tuo pačiu apžiūrinėjo teritoriją ir laukė kol prieis A. U.. Prie jo priėjo 20–25 metų jaunuolis. Vaikinas paprašė parūkyti, tačiau pareiškėjas pasakė, kad neturi cigarečių. Tuomet vaikinas pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. T. A. paprašė, kad jaunuolis nesikeiktų, prisistatė, kad yra policijos pareigūnas, ir paaiškino, kad jeigu vaikinas nesiliaus – bus priverstas imtis atitinkamų veiksmų. Tuo metu pajuto smūgį į priekinę kairės šlaunies dalį ir buvo pastumtas ant žemės. Vaikinui pabėgus, bandė keltis ir jį vytis, tačiau to negalėjo padaryti dėl stipraus skausmo šlaunyje. Priėjusiai A. U. paaiškino, kas nutiko ir ši nusivijo jaunuolį. Pareiškėjas radijo ryšiu išsikvietė pagalbą, vaikino nematė, jis jau buvo nubėgęs. Nei A. U., nei atvykę AP-13 pareigūnai jaunuolio nerado. Vilniaus m. pirmajame PK, pareiškėjo laukė Greitosios pagalbos ekipažas, T. A. buvo nuvežtas į ligoninę, jam susiūta žaizda, skirtas ambulatorinis gydymasis. 2011 m, kovo 14 d. kreipėsi į VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur jam dėl darbe patirto nelaimingo atsitikimo buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2011 m. balandžio 22 d. pareiškėjas buvo operuotas.

Pažymėjo, kad sužalojimo pasekmės išliks visą likusį gyvenimą. Ant kojos liko randas, pareiškėjas nejaučia dalies kojos. Tvirtina, kad iki šiol nėra psichologiškai atsigavęs po patirto sukrėtimo, ilgai kentėjo stiprų skausmą ir kitus fizinius nepatogumus po operacijos. Dėl patirto sužalojimo jaučia itin stiprų dvasinį skausmą, nes apie 78 dienas negalėjau savarankiškai pasirūpinti savo buitiniais poreikiais, higiena, taip pat buvo atimta galimybė dirbti.

Pažymi, kad fakto, jog jis susižalojo vykdydamas tarnybines pareigas atsakovas neneigė, taigi pirmoji sąlyga, kad sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai ėjo tarnybines pareigas, yra nustatyta. Pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai. Pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokiais atvejais būtina nustatyti, ar situacija susižalojimo metu pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintina įprasta atitinkamoms pareigoms, ar, priešingai, ji susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-142/2010). Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu Vilniaus AVPK Statuto 40 str. 6 d. 1-6 p. išvardytų atvejų, kuriuos nustačius šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, nenustatė.

Tvirtina, kad jo patirtos traumos priežastis buvo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi, rizika gyvybei ir sveikatai, o sužalotas buvo dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo, todėl atsakovas Vilniaus AVPK neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl jam priklausančios kompensacijos mokėjimo, numatyto Statuto 40 str. 3 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-2115-2006 yra pabrėžęs, kad trauma laikytina patirta einant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas tarnybines pareigas, numatytas jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose, bei vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus.

Pažymi, kad vykdė vieną iš pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir Vilniaus m. pirmojo PK Prevencinių priemonių dėl nusikalstamų veikų užkardymo planą, kuriame buvo numatyta, kad padaugėjus vagysčių atvejams nuo ir iš automobilių dienos metu, būtina nustatytose gatvėse patruliuoti dienos metu, vilkint civiliais drabužiais. Patruliavimo tikslas – nustatyti ir sulaikyti asmenis, vykdančius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus. Minėtų funkcijų vykdymas besąlygiškai laikytinas tarnybinių pareigų atlikimu, kadangi minėtą sprendimą vykdė ne savavališkai, o tarnybos tikslais.

Remdamasis Statuto 3 str. 7 d. teigia, kad konkreti įstatymo apibrėžta kompensacijos suma, įvykus sveikatos sutrikdymui dėl tarnybos, kaip viena iš socialinių garantijų, turi būti išmokėta, priešingu atveju tai yra akivaizdus vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVPK su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 13-16) paaiškino, kad 2011 m. birželio 29 Vilniaus apskrities l. e. VPK viršininko pareigas A. M. (A. M.) patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą. 2011 m. kovo 10 d. 16 val. 14 min. Policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruota informacija, jog ŠVENTOJI-107 prašo pagalbos, kažkas pabėgo, tačiau paaiškinti negali. 2011 m. kovo 10 d. 18 val. 33 min. gautas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pranešimas, kad į ligoninę dėl kairės šlaunies durtinės žaizdos buvo pristatytas Vilniaus AVPK PR patrulis T. A., kuris paaiškino, kad 2011 m. kovo 10 d. apie 16 val. 00 min. Vilniuje, Santariškių g. netoli Geležinio Vilko g., tarnybos metu prie jo, neuniformuoto, priėjo asmuo ir paprašė cigaretės, pasakė keletą žodžių ir peiliu dūrė į šlaunį.

Dėl gautos informacijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), Vilniaus AVPK atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kuris buvo baigtas 2011 m. gegužės 6 d. Konstatuota, kad Vilniaus AVPK PR patrulis T. A. 2011 m. kovo 10 d. traumą patyrė tarnybos metu bei pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Pareiškėjas yra statutinis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio statusas, socialinės bei kitos garantijos nustatomos Statute. Statuto 3 str. 7 d. numatyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą vienas iš pareigūnų tarnybos ypatumų yra padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju šalys sutaria, kad pareigūnas patyrė sveikatos sutrikdymą, vykdydamas tiesiogines tarnybines pareigas, bet kyla ginčas dėl to, ar šių tarnybinių pareigų atlikimas, buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (2010 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-193/2010), kad Statuto 40 str. 3 d. nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

Išvadoje buvo išnagrinėta konkreti tarnybos pareigų atlikimo situacija ir nustatyta, kad T. A. stovėjo ir rūkė, kai prie priėjo nepažįstamas vaikinas, ir paprašė parūkyti.

Mano, kad padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika atsiranda policijos pareigūnų tiesioginio darbo metu, realaus užpuolimo ar gynimosi metu. Paprastai padidėjęs pavojus ir padidėjusi rizika gyvybei ar sveikatai, būtų tuomet, kai būtų kažkokios neįprastos aplinkybės ar veikiama sąveikoje su padidėjusio pavojaus šaltiniu (sulaikomas nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasipriešina ir dėl to pareigūnas patiria sveikatos sutrikdymą, gatvėje reguliuojant eismą neapdairaus vairuotojo vairuojamos transporto priemonės pareigūnas yra nubloškiamas ir dėl to patiria sveikatos sutrikdymą, sprogsta nukenksminamas sprogmuo, atliekant užkrečiama liga sergančio asmens kratą ar kitus veiksmus su tokiu asmeniu yra užsikrečiama pavojinga liga, atliekant policijai priskirtas funkcijas ore ar po vandeniu ir dėl to patiriamas sveikatos sutrikdymas ir pan.).

Tvirtina, kad tam, jog atsirastų pagrindas taikyti Statuto 40 str. 3 d. ir 49 str. 1 d. teisės normas, būtina sąlyga – tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl nurodytų priežasčių, todėl T. A. turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai, tačiau nėra pagrindo išmokėti Statuto 40 str. numatytos kompensacijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A143- 568/2010, Nr. A143-145/2010 pažymėjo, kad Statuto 40 str. 3 d. nurodyti pavojus ir rizika yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai. Teismas pažymėjo, kad pareigūno sportavimas fizinio pasiruošimo ar tam tikrų policijos pareigūnui būtinų turėti įgūdžių lavinimas yra vienas iš būdų atitikti Statuto 21 str. 4 d. įtvirtintą reikalavimą nuolat būti einamoms pareigoms būtinos parengties bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 str. 9 d. reikalavimą būti specialiai parengtam gebėjimui veikti situacijose, susijusiose su fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimu. Todėl tais atvejais, kai jis atliekamas vykdant atitinkamą vadovybės nurodymą, tai laikytina tarnybinių pareigų atlikimu.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad tarp pareiškėjo patirto sužalojimo ir tarnybinių funkcijų vykdymo tiesioginio priežastinio ryšio, kuris būtu susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei, nėra. Nenustačius priežastinio ryšio, kompensacijos mokėjimo klausimas nebuvo sprendžiamas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Vilniaus AVPK PR patrulis T. A. buvo sužalotas tarnybos metu, tačiau patirtos traumos atsiradimo aplinkybės nesietinos su Statuto 40 str. 3 d. numatytomis sąlygomis, todėl šis atvejis vertintinas tik kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje (Statuto 49 str. 1 d.), kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas. Nurodo, kad buvo kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo sumos apskaičiavimo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 97-98) paaiškino, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje T. A. sužalojimo įvykis buvo ištirtas visapusiškai ir sąlygos kompensacijai, numatytai Statuto 40 str. 3 d. nenustatytos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikti pagrįsti argumentai, patvirtinantys, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, jog pareiškėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, jog jis buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso. Mano, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog T. A. kompensacija, numatyta Statuto 40 str. 3 d., nemokėtina.

Atkreipia dėmesį, kai nustatoma, jog yra išmokėtina kompensacija, pareigūnui turi būti išduodamas siuntimas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK). Kompensacija gali būti sumokėta tik nustačius sveikatos sutrikdymo mastą, kurį nustato CMEK. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 5 p., pareigūną į CMEK siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 119-122) paaiškino, kad CMEK, kaip Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro administracijos padalinys, teikia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams specializuotosios medicininės ekspertizės paslaugą, vertindamas pareigūnų tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai bei nustatydamas pareigūnų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.

CMEK nustato sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-318 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių nustatyta tvarka konstatuojama, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas atitinka Statuto 40 str. 3 d. nustatytas sąlygas, t. y. CMEK nustato pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį tais atvejais kai sprendžiamas kompensacijos mokėjimo klausimas.

Atsakovas, 2011 m. birželio 29 d. atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus AVPK PR patrulio T. A., surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS6-45, kurioje konstatavo, kad tarp pareiškėjo patirto sužalojimo ir tarnybinių funkcijų vykdymo tiesioginio priežastinio ryšio, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei, nėra. Nenustačius minėto ryšio, kompensacijos mokėjimo klausimas Statuto 40 str. nustatyta tvarka nebuvo sprendžiamas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tvirtina, kad esant tokiai atsakovo padarytai išvadai, CMEK neturi teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjui T. A. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.

Nagrinėjant bylą pareiškėjas ir jo atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovė prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijai buvo pranešta tinkamai (b. l. 109).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus AVPK 2011 m. birželio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Vilniaus aps. VPK PR patrulio T. A. sužalojimo tarnybos metu“ Nr. 10-7-IS6-45 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Statuto 40 str. 3 d. įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Statuto 49 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad tiek Statuto 40 str. 3 d., tiek 49 str. 1 d. nustato atitinkamas vidaus tarnybos pareigūnų socialines garantijas, jų taikymas siejamas su tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimu. Taigi, nagrinėjamai situacijai galėtų būti taikomos tiek Statuto 40 str. 3 d., tiek Statuto 49 str. 1 d. Taikant Statuto 40 str. 3 d., skirtingai nei taikant Statuto 49 str. 1 dalį, taikytinas papildomas kriterijus – tarnybinių pareigų atlikimo susiejimas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Statuto 40 str. 3 d. nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausimą, būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. <...> Statuto 40 str. 3 d. numatytiems kompensacijos išmokėjimo atvejams – kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso – gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso (Statuto 2 str. 5 d.) vidaus tarnyboje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas byloje Nr. A143-568/2010; 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1098/2010 ir kt.).

Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 10 d. nuo 8 val. 45 min. iki 18 val. 00 min. kartu su patrule A. U. civiliai apsirengę patruliavo Vilniaus m. pirmojo PK prižiūrimoje teritorijoje – Žirmūnų ir Verkių seniūnijų teritorijose. Patruliavimo tikslas – stebėti teritorijoje įtartinus asmenis bei užkirsti kelią vagystėms iš automobilių. Apie 16 val. 00 min. patruliavo eidami keliuku tarp Molėtų pl. 5 ir 11 namo apžiūrinėdami automobilius ir jų salonus. Pareiškėjas, atitolęs nuo kolegės apie 20–30 metrų, sustojo parūkyti, tuo pačiu apžiūrinėjo teritoriją ir laukė kol ji prieis. Tuo metu prie jo priėjo 20–25 metų jaunuolis. Vaikinas paprašė parūkyti, o negavęs cigaretės, pradėjo T. A. plūsti necenzūriniais žodžiais ir kitaip įžeidinėti. Pareiškėjas prisistatė, kad yra policijos pareigūnas ir paprašė nesikeikti. Tuo metu jis pajuto smūgį į priekinę kairės šlaunies dalį ir buvo pastumtas ant žemės. T. A. nuvežtas į ligoninę, susiūta žaizda, skirtas ambulatorinis gydymas (b. l. 17-20).

Pareiškėjas 2011 m. kovo 14 d. kreipėsi į VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrą. Dėl darbe patirto nelaimingo atsitikimo buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2011 m. balandžio 28 d. (b. l. 53-59, 89-90). 2011 m. gegužės 26 d. pareiškėjas buvo operuotas (b. l. 7).

Vilniaus AVPK PR patrulė A. U. 2011 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 38) nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d. dirbo pagal atskirą planą su patruliu T. A.. Apie 16 val. 00 min. patruliavo tarp (duomenys neskelbtini) namų. T. A. paėjo toliau, o ji atsiliko ir apžiūrinėjo automobilius. Po kiek laiko atsisukusi į kolegą, pamatė, kad jis guli ant žemės. Bėgdama prie porininko, pastebėjo vyriškį, tolstantį link Santariškių ligoninės. Pribėgusi prie T. A., sužinojo, kad jį sužeidė peiliu į kairę koją. A. U. bandė vytis įtariamąjį, tačiau jis pabėgo. Atvykusiam pagalbos ekipažui AP-13 įtariamojo rasti nepavyko. Šias aplinkybes A. U. patvirtino ir teismo posėdyje, kuriame ji buvo apklausta kaip liudytoja (b. l. 132-133).

Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2011 m. birželio 29 d. surašė išvadą „Dėl Vilniaus aps. VPK PR patrulio T. A. sužalojimo tarnybos metu“ Nr. 10-7-IS6-45 (b. l. 17-20), kurioje konstatuota, kad T. A. 2011 m. kovo 10 d. buvo sužalotas tarnybos metu, tačiau jo sužalojimas neatitinka Statuto 40 str. 3 d. numatytų sąlygų, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl T. A. susižalojimo aplinkybių ir to, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 10 d. patyrė traumą atliekant tarnybines pareigas. Ginčas kilo dėl to, ar T. A. sveikatos sutrikdymas tarnybinių pareigų atlikimo metu yra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei.

Nagrinėjamu atveju iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas patyrė traumą tarnybos metu ? 2011 m. kovo 10 d. apie 16 val. 25 min. Santariškių g. netoli Geležinio Vilko g. Vilniuje neviešo patruliavimo metu buvo sužalotas nenustatyto jaunuolio (b. l. 27-29). Nustatyta, kad traumą T. A. patyrė vykdydamas Vilniaus AVPK 2011 m. kovo 8 d. prevencinių priemonių dėl nusikalstamų veikų užkardymo planą (b. l. 43). Kojos traumą pareiškėjas patyrė, kai rūkė. Prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir paprašė duoti cigaretę. Šiuo atveju pareigūnui atliekant tarnybines pareigas nebuvo jokio pavojaus nei paties pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenės vertybėms, kurias jis turėtų ginti, atlikdamas tarnybos pareigas. Toks Statuto 40 str. 3 d. aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008).

Teisėja, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo T. A. sužalojimas tarnyboje negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei.

T. A. patirtas sužalojimas atitinka Statuto 2 str. 8 d. pateiktą nelaimingo atsitikimo tarnyboje sąvoką – įvykis tarnybos metu, įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jei pareigūnas šios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas, kuris (susižalojimas) pareiškėjui suteikia teisę į sveikatos draudimo išmokas, numatytas Statuto 49 str., dėl kurių išmokėjimo pareiškėjui nėra ginčo šioje byloje.

Statuto 40 str. 5 d. nustatyta, kad tai, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 str. 8 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3–10 p. nuostatas dėl Statuto 40 str. 3 d. nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas - nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 10 p. yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti, ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 p.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojant, jog T. A. sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar policijos pareigūno statusu, į Statuto 40 str. 3 d. ir Taisyklių 10 p. nurodytus klausimus yra atsakyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustatyti CMEK.

Teisėja, objektyviai įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. birželio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Vilniaus aps. VPK PR patrulio T. A. sužalojimo tarnybos metu“ Nr. 10-7-IS6-45 ta apimtimi, kur buvo nurodyta, kad tarp T. A. patirto sužalojimo ir jo tarnybinių funkcijų vykdymo, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tiesioginio priežastinio ryšio nėra, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti T. A. prašyme, pareiškėjo bei jo atstovės išsakytais argumentais teismo procese. Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją pareiškėjo patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. T. A. prašymas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėja,

nusprendė:

Pareiškėjo T. A. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė