Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje nedirbančiam, gyvenančiam ir nuo 2000-04-03 deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. J. traukiamas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., 420 str. 2 d., 426 str. 1 d. ir 426 str. 5 d. padarymo, protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2019 m. gegužės 17 d., apie 2⁴⁴ val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) sankryža - 2019 m. gegužės 17 d., 3¹⁵ val. krašto kelio (duomenys neskelbtini) 4,70 kilometre, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas policijos pareigūno tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu, nepakluso pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui, išsakytam per garsiakalbį, sustoti, toliau vairuodamas automobilį, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, mėtėsi iš vienos kelio pusės į kitą, keldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį Panevėžio apskrities VPK priklausantį tarnybinį automobilį „Volkswagen Transporter Kombi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys „2033“) ir jį apgadino – padaryta 494,41 EUR turtinė žala. Po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais M. J. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 16, 126, 127, 219.1, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 2 d., 426 str. 1 d. ir 426 str. 5 d.

M. J. teismo posėdyje parodė, kad dėl visų nusižengimų kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jis paaiškino, kad automobilį nusipirko pardavimui, buvo išgėręs ir draugas paprašė parvežti į kaimą. Kadangi buvo neblaivus, sustresavo, ėmė bėgti nuo policijos, todėl galėjo ir vairuoti vingiuodamas, atsitrenkė į pareigūnų automobilį, iš baimės dar pavažiavo atgal. Viskas atsitiko dėl girtumo ir vaistų vartojimo. Norvegijos Karalystėje uždirba nuo 3000 EUR iki 5000 EUR per mėnesį.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai. Todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant. M. J. kaltę padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius trijų administracinių nusižengimų padarymą, įrodo rašytiniai bylos įrodymai: policijos pareigūnų M. R. ir A. K. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad 2019-05-17 d., apie 2⁴⁴ val., jiems patruliuojant (duomenys neskelbtini), ties šviesoforu, pastebėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio keleivis, sėdėdamas priekinėje sėdynėje, pravažiuodamas pro pareigūnus mosikavo rankomis iškišęs jas pro langą, vairuotojas vinguriavo po kelią, todėl nusprendė automobilį patikrinti ir stabdė ties (duomenys neskelbtini) sankryža, su įjungtais tarnybinio automobilio „Skoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsine sirena, tačiau automobilis nestojo, padidino važiavimo greitį ir nuvažiavo tolyn (duomenys neskelbtini). Tos gatvės gale pasuko į (duomenys neskelbtini) g. ir toliau važiavo tiesiai. Stabdomam automobilio vairuotojui per pareigūnų tarnybinio automobilio garsiakalbį buvo išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę ir pakartotas kelis kartus. Automobilio vairuotojas toliau nestojo ir važiavo (duomenys neskelbtini) g., tada pasuko į (duomenys neskelbtini), iš jos nusuko link (duomenys neskelbtini). Nestojantis automobilis važiavo tolyn. Automobilį persekiojo apie valandą (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini). Nestojantis automobilis važiuodamas nuolat keitė važiavimo greitį, mėtėsi iš vienos kelio pusės į kitą, taip keldamas pavojų sau ir aplinkiniams. Į pagalbą buvo iškviestas kitas dirbantis ekipažas „2033“. Ekipažui atvykus, nestojantį automobilį bandė sustabdyti ties kelio (duomenys neskelbtini) 4,70 km. Ekipažas „2033“ užblokavo nestojantį automobilį išvažiavęs jam iš priekio, o pareigūnai visą laiką važiavo nestojančiam automobiliui iš paskos, nebuvo išjungę švyturėlių ir nuolat per garsiakalbį vairuotojui reikalavo sustabdyti automobilį, bet jis nesilaikė saugaus atstumo nuo tarnybinio automobilio „Volkswagen Kombi“ (taip tekste), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys „2033“) ir į jį atsitrenkė, taip apgadindamas jo galinę dalį. Nestojantis automobilis po smūgio stabtelėjo, tuomet M. R. išlipo iš savo tarnybinio automobilio keleivio pusės ir pribėgusi prie nestojusio automobilio vairuotojo durelių bandė jas atidaryti. Tuomet ji pamatė, kad vairuotojas gerai žinomas iš ankstesnių įvykių – M. J.. Jai bandant atidaryti vairuotojo pusės dureles, M. J. pradėjo važiuoti atbuline eiga, staigiai apsisuko ir nuvažiavo tolyn keliu (duomenys neskelbtini). Nestojantis automobilis buvo toliau persekiojamas, kai staiga nusuko nuo pagrindinio kelio į (duomenys neskelbtini) mišką ir toliau važiavo žvyruotos dangos keliu, važiavo į (duomenys neskelbtini), o ten įvažiavo į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo kiemą. Kadangi nestojęs automobilis nebegalėjo toliau važiuoti, jis sustojo. M. R. išlipo iš tarnybinio automobilio ir pribėgusi prie „Volkswagen Passat“ vairuotojo durelių, jas atidarė ir pareikalavo, kad vairuotojas tuojau pat išliptų iš automobilio, tačiau asmuo į pareigūnės reikalavimus nereagavo, laikėsi rankomis įsitvėręs už vairo. Jai pabandžius asmenį ištraukti iš automobilio, jis muistėsi, todėl prieš jį panaudojo spec. priemonę - dujas. Tada M. J. pats atsisegė saugos diržą ir išlipo iš automobilio. Toliau asmeniui buvo nurodyta gultis ant žemės, ten jam buvo uždėti antrankiai, kad asmuo nesusižalotų ir nesužalotų kitų. Nuo M. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Kartu su juo kaip keleivis vyko R. R.. Į įvykio vietą atvykę ekipažo „2033“ pareigūnai L. Č. ir D. Č. automobilio vairuotojui atliko neblaivumo nustatymo testą. Per Centrinę duomenų bazę buvo patikslinti vairuotojo duomenys ir nustatyta, kad „Volkswagen Passat“ vairavęs M. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi teisė vairuoti yra neįgyta. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui 3⁵⁵ val., buvo nustatytas 1,86 promilių alkoholinis girtumas. Pakartotinai 4²⁶ val., tuo pačiu alkotesteriu asmeniui atlikus blaivumo testą buvo nustatytas 1,61 promilių alkoholinis girtumas. M. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Biržų r. PK. Čia buvo įformintas eismo įvykis ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal keturis Lietuvos Respublikos ANK straipsnius ir M. J. iškviestas į bylos nagrinėjimą teisme. Dėl nustatyto alkoholinio girtumo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b.l. 3-4, 5-6); 2019-05-17 sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad M. J. yra neblaivus (nustatytas 1,61 promilių alkoholinis girtumas) ir jis nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ir pasiųstas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui ir (arba) apsvaigimui nustatyti <...>, jam neleidžiama vairuoti transporto priemonių iki asmuo bus blaivus, neapsvaigęs ar dėl sveikatos būklės nekels pavojaus saugiam eismui (<...>) (1 t., b.l. 7); duomenų apie asmenį paieška vairuotojų registre, iš kurių matyti, kad M. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b.l. 17); ieškomų kelių transporto priemonių paieška, iš kurios matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta ir draudimas nusižengimų padarymo metu galioja (1 t., b.l. 18); informacija apie kelių transporto priemonės registraciją, iš kurios matyti, kad automobilis nuosavybės teise priklausė M. J. nuo 2019-03-07, tačiau 2019-03-17 išregistruota automatiškai, transporto priemonės techninė apžiūra atlikta (1 t., b.l. 19); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, iš kurio matyti, kad „Volkswagen Transporter“ (taip tekste), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), numatoma remonto darbų sąmata – 494,41 EUR (su PVM) (1 t., b.l. 20) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4 p. reglamentuoja, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Šių taisyklių 9 p. nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 14 p. reglamentuoja, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <…>, 16 p. teigia, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, <...> vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros <...> dokumentus, M₂, M₃, N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonių ir T₅ kategorijos ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo <...> liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), <...>. <...> 126 p. nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, <...>. <...>. 127 p. nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir <...>, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...> sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. 219 p. nurodo, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas <…> privalo: 219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. 222 p. reglamentuoja, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Iš aukščiau išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad M. J. šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė.

Nors protokolą surašiusi institucija nurodė, kad M. J. savo neteisėtais veiksmais apgadino Panevėžio apskrities VPK priklausantį tarnybinį automobilį „Volkswagen Kombi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 1), taip teigiama ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 3-4), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad „Volkswagen Transporter“ numatoma remonto darbų sąmata – 494,41 EUR (su PVM) (1 t., b.l. 20), tačiau tikslus „Volkswagen“ modelis yra „Transporter Kombi“, todėl būtent taip ir nurodytina - „Volkswagen Transporter Kombi“. Šį automobilį apgadinus nurodytina, kad padaryta 494,41 EUR turtinė žala, o protokolas šiose dalyse taisytinas (Lietuvos Respublikos ANK 578 str. 1 d., 635 str. 3 d.).

Byloje institucijai dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio padaryta žala įvertinta 494,41 EUR (1 t., b.l. 20). Administracinis įstatymas nustato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas <...> susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia sankcijoje nurodytą administracinę nuobaudą – baudą (Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad padaryta 494,41 EUR turtinė žala, tokio žalos dydžio neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nutarė pakeisti šį nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija, patvirtindama bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 EUR (1 p.) ir nustatydama, kad šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. (2 p.). Taigi nukentėjusiajam – juridiniam asmeniui Panevėžio apskrities VPK padaryta turtinė žala sudaro 9,89 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (494,41 EUR : 50 = 9,89 BBND). Kadangi padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad M. J. padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d., nes atitinka šio straipsnio dalies dispoziciją ir jam skirtina administracinė nuobauda. Visų aukščiau aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad M. J. padaryti nusižengimai pagrįstai kvalifikuojami ir pagal kitus du straipsnius - Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 2 d. ir 426 str. 5 d. ir jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Tačiau šių įrodymų nepakanka, kad M. J. padarytas nusižengimas būtų kvalifikuojamas ir pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., kuri reglamentuoja, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus <...> kodekse numatytuosius, užtraukia sankcijoje numatytą baudą. Teismas nenustatė jokių KET pažeidimų, kurie nebūtų numatyti Lietuvos Respublikos ANK, todėl administracinė atsakomybė negalima. Taigi darytina išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Todėl administracinių nusižengimų teisena dėl šio nusižengimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.).

M. J. atsakomybę trijuose nusižengimuose lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę visuose trijuose nusižengimuose sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes – nakties metu mieste ir rajone buvo persekiojamas, į tai, kad buvo apgadinta viešąjį saugumą užtikrinančios institucijos transporto priemonė ir užkardant nusižengimus prieš pažeidėją pareigūnai turėjo panaudoti net spec. priemones – dujas ir antrankius. Teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – Lietuvos Respublikoje nedirbantis (1 t., b.l. 28), tačiau iš jo žodžių Norvegijos Karalystėje uždirbantis nuo 3000 EUR iki 5000 EUR per mėnesį, teistas net penkis kartus (1 t., b.l. 25-27). Be to, M. J. nebaustas administracine tvarka per metus, tačiau baustas šešis kartus praeityje: 2014-08-28 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 129 str., 130 str. 1 d. galutine nuobauda - 25 parų administraciniu areštu, kuris atliktas nuo 2015-06-14 iki 2015-08-06, 2014-09-03 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. 87 EUR (300 Lt) bauda, 2014-10-02 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir 130² str. galutine nuobauda - 28 parų administraciniu areštu su transporto priemonės – automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2014-07-15 d. automatiškai išregistruota), konfiskavimu (administracinis areštas atliktas nuo 2015-06-14 iki 2015-08-06), 2015-09-17 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. galutine nuobauda – 100 EUR (taip tekste, nors LITEKO duomenimis – 120 EUR) bauda, 2016-05-19 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. (transporto priemonės vairavimas neblaiviam ir neturint teisės vairuoti) 1300 EUR bauda, 2016-07-08 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142 str. 4 d. 23 EUR bauda, duomenų, kad nors vieną iš paskirtų baudų būtų sumokėjęs, byloje nėra (2019-05-18 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus, b.l. 8-13). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kelia ypatingą grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Įvertinant visas šias aplinkybes, už nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 2 d., 426 str. 1 d. ir 426 str. 5 d. skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – didesnės nei minimalios, tačiau nesiekiančios vidurkio baudos.

Už Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama, o už Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 2 d. ir 426 str. 5 d. numatytus administracinius nusižengimus – privalo būti skiriama administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 1 p., 28 str. 1-2 d., 420 str. 5 d., 426 str. 7 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad M. J. neturi teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad M. J., naudodamasis šia teise padarė vienus pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje, kurie kėlė pavojų naktį važiuojant mieste ir rajone, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių, todėl siekiant pagaliau užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje ir kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, ši administracinio poveikio priemonė už šį administracinį nusižengimą jam skirtina įvertinant įstatyme nurodomas aplinkybes, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliems terminams – vieneriems metams (pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 2 d., 426 str. 1 d.) ir trejiems metams (pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 5 d.), jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos ANK 28 str. 3 d., 34 str. 3 d., 420 str. 5 d., 426 str. 7 d.).

Transporto priemonė, kurią vairuojant buvo padaryti nusižengimai pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. ir 426 str. 5 d., yra išregistruota automatiškai, taigi nebepriklauso pažeidėjui. Įstatymas reglamentuoja, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 2 p. ir 426 str. 8 d.). Duomenų, kad šia transporto priemone būtų padaryti pažeidimai (nusižengimai) praeityje, byloje nėra, M. J. nebaustas administracine tvarka per metus. Todėl dėl šių motyvų ir remiantis proporcingumo ir teisingumo principais, transporto priemonė šiuo konkrečiu atveju nekonfiskuotina.

Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d. nustato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Administracinis įstatymas reglamentuoja, kad <…> kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas <…> tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ANK 664 str. 2 d.). Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės <…> teisme <…>, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, <…> teismas <…> gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas <...>, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį. <...>. (Lietuvos Respublikos ANK 665 str. 1 d.). Kadangi byloje nėra duomenų, kad padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo būtų atlyginęs savo noru arba susitarta dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, o byloje yra duomenys – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kad įvykio metu buvo apgadintas Panevėžio apskrities VPK priklausantis automobilis, numatoma remonto darbų sąmata – 494,41 EUR (su PVM) (1 t., b.l. 20), tokio dydžio turtinė žala yra reali ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl iš M. J. priteistina nukentėjusiajam Panevėžio apskrities VPK (Lietuvos Respublikos ANK 578 str. 1 d., 664 str. 2 d., 665 str. 1 d.). Nustatytinas žalos atlyginimo terminas - trys mėnesiai nuo nutarimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į turtinės žalos dydį ir aukščiau aptartą, gerą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsnio 1-3 dalimis, 34 straipsnio 1-4 dalimis, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 2-3 dalimis, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, 675 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą – aštuonių šimtų eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams,

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams,

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 5 d. ir skirti administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Administracinių nusižengimų teiseną M. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d. nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d., M. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikoma, jog M. J., įsiteisėjus šiam nutarimui, yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones.

Priteisti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 494,41 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt vieną euro centą) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Panevėžio apskrities VPK, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.