- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- eI3-3717-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00570-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- P. G., J. G.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. G. ir J. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. G. ir J. G. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2020-02-07 sprendimą Nr. 8S-93-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G.“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių iš naujo pakviesti pareiškėjus rinktis žemės sklypą Kauno mieste.
Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jų atstovė paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjai yra V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai. V. G. buvo S. G. įpėdinis. S. G. siekė atkurti nuosavybės teises į J. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėjai 2020-01-03 gavo NŽT Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-32-(14.8.94.), adresuotą tėvui V. G., kaip S. G. įpėdiniui, iš kurio sužinojo, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G. atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės. Jų tėvas yra kviečiamas iki 2020-01-15 susipažinti su sprendimo projektu. Pareiškėjai 2020-01-14 NŽT Kauno miesto skyriui pateikė pranešimą, kuriame nurodėme, kad tėvas yra miręs, kad jie palaiko tiek S. G., tiek V. G. išreikštą valią, jog nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra arba suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą ir pateikė teisių perėmimą patvirtinantį dokumentą.
Pareiškėjai 2020-02-17 gavo NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-02-12 raštą Nr. 8SD-847- (14.8.94.), kuriame buvo nurodyta, kad S. G. 1999-07-29 pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises į J. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę nurodė, jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos nauju sklypu. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. iki 2003-04-01 nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo - nepasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdo gauti lygiavertį žemės sklypą, todėl nėra pagrindo atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį žemės sklypą. Taip pat nurodė, jog NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2019-08-28 įsakymu Nr. 8VĮ-1211 -(14.8.2.) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą (toliau – ir Piliečių sąrašas), kuriame S. G. eilės Nr. 264. NŽT Kauno miesto skyrius 2019-09-06 raštu pakvietė S. G. įpėdinį V. G. atvykti 2019-10-15 9.00 val. ir pasirinkti naują iki 0,1200 ha žemės sklypą Kauno mieste (teikimo pranešime apie siuntą nurodyta, kad laiškas buvo įteiktas 2019-09-09 kitam asmeniui, adresu (duomenys neskelbtini)). Todėl atsakovė padarė išvadą, jog pareiškėjai apie 2019-10-15 9.00 val. vykstantį susirinkimą žinojo ir galėjo pasirūpinti paveldėjimo teisės liudijimu ir dalyvauti susirinkime dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo Kauno mieste. Jiems neatvykus 2020-02-07 buvo priimtas sprendimas Nr. 8S-93-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G.“ atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės (vertė 2669,16 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 punktu, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.
Šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesu rūpinosi pareiškėjų tėvas V. G., kuris buvo S. G. įpėdinis. Pareiškėjai 2019-07-24 paveldėjimo vietos notarui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po V. G. mirties. Tačiau kvietimo atvykti į komisijos posėdį jie negavo ir apie jį nežinojo. (duomenys neskelbtini), gyvena jų mama O. G., kuri yra neįgali, ji galimai priėmė registruotą laišką ir neįvertinus gauto rašto reikšmės, pareiškėjų neinformavo.
Pažymėjo, jog svarbu ir tai, kad atsakovė 2019-08-28 įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą, kuriame S. G. eilės Nr. 264. Taigi, atsakovė pati pripažino teisę atkurti nuosavybės teises neatlygintinai suteikiant nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi bendra nuostata, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad J. J. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). turėjo 10,2690 ha, o Kauno mieste 1,63 ha žemės. Prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, giminystės ryšį su savininku bei Lietuvos Respublikos pilietybę įrodančius dokumentus pateikė: savininko duktė A. K., duktė L. M., duktė S. G. ir J. J. mirusio sūnaus J. J. duktė V. Z. ir duktė L. S.. S. G. 1999-08-29 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. J. iki 1940 m. turėtą žemę pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant naują žemės sklypą. Valios iki 2003-04-01 nepakeitė. S. G. priklauso atkurti nuosavybės teises į J. J. turėto 1,63 ha žemės sklypo dalį, t. y. 0,4075 ha. Taip pat nustatyta papildoma jai tenkanti dalis – 0,0498 ha. Į dalį žemės nuosavybės teisės yra atkurtos. 2012-12-09 S. G. mirė, testamentinis įpėdinis - V. G.. NŽT Kauno miesto skyriuje 2018-06-28 gautas V. G. prašymas grąžinti visus priklausančius žemės sklypus natūra, grąžinant sklypus Kauno mieste, pirmenybę teikiant (duomenys neskelbtini)gyvenvietei ir išreikštas nesutikimas gauti kompensaciją pinigais. 2018-2019 metais V. G. buvo kviečiamas atvykti į komisijos posėdžius, kuriuose galėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo (ne didesnio kaip 0,1200 ha) individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo, tačiau į posėdžius jis neatvyko. V. G. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė J. G. ir P. G..
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 106 punkte nurodyta, kad NŽT įgaliotas teritorinio skyriaus (toliau - teritorinis skyrius) vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-01-17 raštu Nr. 70-2-140 pakartotinai informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemės, buvusios savininko J. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, nėra.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Šiuo atveju atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į tai, kad S. G. išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo - suteikti naują sklypą bei į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, atlygino pinigais.
Pažymėjo ir tai, kad 2015-11-03 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-6057 V. G. buvo informuotas apie galimybę pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos lygiaverčiu mišku, tačiau iki 2015-03-01 valia pakeista nebuvo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-02-07 sprendimo Nr. 8S-93-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G.“, kuriuo pastarajai atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės (2669,16 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės ginčas keliamas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pagal prašyme išreikštą valią, pasirenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t. y. natūra arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad J. J. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini)turėjo 10,2690 ha, o Kauno mieste 1,63 ha žemės. Prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, giminystės ryšį su savininku bei Lietuvos Respublikos pilietybę įrodančius dokumentus pateikė: savininko duktė A. K., duktė L. M., duktė S. G. ir J. J. mirusio sūnaus J. J. duktė V. Z. ir duktė L. S.. S. G. 1999-08-29 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. J. iki 1940 m. turėtą žemę pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant naują žemės sklypą. Valios iki 2003-04-01 nepakeitė. S. G. priklauso atkurti nuosavybės teises į J. J. turėto 1,63 ha žemės sklypo dalį, t. y. 0,4075 ha. Į dalį žemės nuosavybės teisės yra atkurtos. 2012-12-09 S. G. mirė, testamentinis įpėdinis - V. G.. NŽT Kauno miesto skyriuje 2018-06-28 gautas V. G. prašymas grąžinti visus priklausančius žemės sklypus natūra, grąžinant sklypus Kauno mieste, pirmenybę teikiant (duomenys neskelbtini)gyvenvietei ir išreikštas nesutikimas gauti kompensaciją pinigais. 2018-2019 metais V. G. buvo kviečiamas atvykti į komisijos posėdžius, kuriuose galėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo (ne didesnio kaip 0,1200 ha) individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo, tačiau į posėdžius jis neatvyko. V. G. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjai J. G. ir P. G..
Pareiškėjai 2020-01-03 gavo NŽT Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-32-(14.8.94.), adresuotą tėvui V. G., kaip S. G. įpėdiniui, iš kurio sužinojo, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G. atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės. Jų tėvas yra kviečiamas iki 2020-01-15 susipažinti su sprendimo projektu pasirašytinai. Pareiškėjai 2020-01-14 NŽT Kauno miesto skyriui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad tėvas yra miręs, kad jie palaiko tiek S. G., tiek V. G. išreikštą valią, jog nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra arba suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą ir pateikė teisių perėmimą patvirtinantį dokumentą.
NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-02-07 sprendimu Nr. 8S-93-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G.“ atkūrė nuosavybės teises S. G. atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės (2669,16 Eur).
Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu.
Taigi, tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus Įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią tuo atveju, kai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vieno iš esminių aspektų - būtent tiek S. G., tiek V. G. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra arba lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu). Byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, jog šioje situacijoje yra sąlygos taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.
Vertinant atsakovės veiksmus šioje ginčo situacijoje pažymėtina, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2019-08-28 įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašą, kuriame S. G. eilės Nr. 264. Tai leido jos įpėdiniui pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos pasirinktu būdu – suteikiant lygiavertį žemės sklypą ir tuo pačiu suformavo lūkestį, jog ši teisė nebus paneigta. Teismo vertinimu, asmeniui, pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises, neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės institucija, įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyvią teisės normą. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusį žemės plotą (0,1200 ha), perduodant lygiavertį žemės sklypą, pagal prašymo pateikimo metu galiojančius ar vėliau įsigaliojusius teisės aktus, nebuvo galimas.
Pažymėtina, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2019-09-06 raštu pakvietė S. G. įpėdinį V. G. atvykti 2019-10-15 9.00 val. ir pasirinkti naują iki 0,1200 ha žemės sklypą Kauno mieste. Teikimo pranešime apie siuntą nurodyta, kad laiškas buvo įteiktas 2019-09-09 kitam asmeniui, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė padarė išvadą, jog pareiškėjai apie 2019-10-15 9.00 val. vykstantį susirinkimą žinojo ir galėjo pasirūpinti paveldėjimo teisės liudijimu ir dalyvauti susirinkime dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo Kauno mieste, o jiems neatvykus, 2020-02-07 buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.
Tačiau šioje situacijoje yra svarbu tai, kad 2020-01-14 pranešimu (NŽT Kauno miesto skyriuje gautas 2020-01-15 Nr. 8FP-158) pareiškėjai pranešė atsakovei, kad 2020-01-03 raštu jie buvo informuoti, jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. atlyginant pinigais už 0,1200 ha žemės. Nurodė, kad su tokiu sprendimu projektu pareiškėjai nesutinka, kadagi jų tėvas V. G. yra išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises gaunant lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (ekvivalentine natūra) ir pretendentas yra įrašytas į eilę naujam sklypui gauti. Nurodė, jog V. G. mirė (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjai yra jo teisių perėmėjai ir jų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra tokia pati kaip ir buvusio pretendento – gauti lygiavertį žemės sklypą, kad išreikštas būdas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovės buvo pripažįstamas kaip tinkamai išreikštas. Nurodė, jog negali būti atlyginta pinigais. (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2 t. b. l. 588). Minėtas pranešimas gautas iki ginčijamo 2020-02-07 sprendimo priėmimo. Tokiu būdu atsakovė jį privalėjo vertinti ir atsižvelgti į išreikštą pretendentų valią. Kaip nurodė atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, kadangi jau buvo paruoštas spendimo projektas ir atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu nustatytus terminus baigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti pretendentui nuosavybės teisės lygiaverčiu žemės sklypu (pagal jo nustatytais terminais ir tvarka išreikštą valią). Nurodyti atsakovės veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų atkurti nuosavybės teises bei Atkūrimo įstatymo nuostatas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2008-12-24 nutarimai).
Atsižvelgiant į nurodytą faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reglamentavimą, ginčijamas NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-02-07 sprendimas Nr. 8S-93-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G.“ yra nepagrįstas ir naikintinas. Taip pat atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. į 0,1200 ha žemės sklypą.
Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas šioje byloje tenkintinas, jie įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjams šioje byloje teikė advokatė R. G. ir advokato padėjėja J. G.. Pareiškėjai pateikė sąskaitas už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitus, kurie patvirtina, kad jie realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad pareiškėjai prašo priteisti 700 Eur už advokato padėjėjos skundo parengimą. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija (nesiekia nė pusės) Rekomendacijų 8.2 punkte nurodomo maksimalaus dydžio, prašymas šioje dalyje tenkintinas.
Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti 500 Eur už advokatės pasirengimą ir atstovavimą 2020-09-17 teismo posėdyje. Šios teisinės paslaugos, suapvalinus, truko 3 valandas. Maksimali priteistina suma už tokios trukmės atstovavimą ir pasirengimą posėdžiams duotu laikotarpiu yra 414,30 Eur ((1381 Eur*0,1)*3). Vis dėlto, ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad visa pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 1200 Eur, apskritai nesiekia nė pusės Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio vien už advokato padėjėjo skundo parengimą (maksimali suma – 2635,20 Eur). Įvertintina ir tai, kad nėra pagrindo pareiškėjų procesinį elgesį laikyti netinkamu. Be to, pareiškėjai šioje byloje savo reikalavimą kildino būtent iš atsakovės neteisėtų veiksmų itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Atsižvelgus į visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas tenkina pareiškėjų prašymą visa apimtimi. Iš atsakovės priteistina 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pareiškėjų naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40-41 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020-02-07 sprendimą Nr. 8S-93-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. G.“.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. į 0,1200 ha žemės sklypą.
Priteisti pareiškėjams P. G. ir J. G. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.