Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovai V. S. , Š. L. , R. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams J. S. , M. C. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo prašė:

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jiems ir atsakovams priklauso butai, esantys name adresu (duomenys neskelbtini). Pastate yra šios bendro naudojimo patalpos, kurios gali būti atidalintos tarp bendraturčių: palėpėje 18-1 (11,32 kv.m.), 17-1 (7,51 kv.m.), SUP1 ir SUP2 (14,55 kv.m.), rūsyje R-19 (25,00 kv.m.), R-17 (19,47 kv.m.), R-18 (8,50 kv.m.).

Ieškovai teigė, kad atsakovė J. S. neteisėtai užėmusi bendro naudojimo patalpas SUP1 ir SUP2, jų sąskaita išplėsdama savo butą. Ieškovų teigimu, pastate yra 52,97 kv.m. ploto bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančių rūsio patalpų, todėl atsižvelgiant į bendraturčių dalių proporcijas, dalijant rūsio patalpas bendraturčiams natūra, ieškovams bendrai priklausytų 63,2% rūsio patalpų, kas sudaro 33,47 kv.m.

Nurodo, jog iš Ieškovo R. K. buto yra tiesioginis įėjimas į rūsio patalpą R-19, o iš ieškovo Š. L. buto į rūsio patalpą plane pažymėta raide (c), į rūsio patalpą R-17 ir atitinkamai dalis, plane pažymėtas raidėmis (a) ir (b), galima patekti per įėjimą iš lauko.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, jog atsakovė yra savavališkai ir neteisėtai, be kitų bendraturčių sutikimo užėmusi bendro naudojimo palėpės dalis, sąlyginai pažymėtas SUP1 ir SUP2, bendro 14,55 kv.m. ploto, todėl likusių bendro naudojimo palėpės patalpų plotas sudaro 18,83 kv.m. Kadangi atsakovė yra įsirengusi neteisėtai užimtas patalpas, siekdami kompromisui tarp bendraturčių pasiekti, ieškovai sutinka gauti šiame ieškinyje nurodyto dydžio kompensaciją pinigais už atsakovės neteisėtai užimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausantį plotą. Ieškovų teigimu, kadangi atsakovė yra užėmusi bei naudoja didesnę negu jai teisėtai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių palėpės patalpų dalį, likusi palėpės dalis, nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylose pažymėta 18-1 ir 17-1, dalintina tik tarp ieškovų ir atsakovo. Iš atsakovo buto į palėpės patalpą 17-1 yra langas, todėl atsakovui būtų patogiausia naudoti palėpės patalpos 17-1 dalį, esančią ties atsakovo langu, priede Nr. 2 pažymėtą raide (n). Likusią palėpės patalpos 17-1 dalį galės naudoti ieškovai, nes minėta palėpės patalpa yra virš ieškovei V. S. priklausančio buto.

Ieškovai nurodė, kad palėpės patalpa 18-1 gali būti naudojama savarankiškai bet kurio bendraturčio, kadangi į ją yra įrengtas įėjimas iš bendros laiptinės – ieškovams būtų patogu naudoti palėpės patalpą 18-1, patenkant į ją per iš bendros laiptinės įrengtą įėjimą. Ieškovai prašė teismo atidalinti ieškovų dalį iš palėpės patalpų 18-1 ir 17-1 jiems pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į visą patalpą 18- 1 (11,32 kv.m.) ir į plane, pridedamame kaip priedas Nr. 2, raide (m) pažymėtą patalpos 17-1 dalį (4,67 kv.m.), kurių bendras plotas 15,99 kv.m.

Ieškovų teigimu, šiuo atveju dėl atsakovės J. S. neteisėtų veiksmų nukrypstama nuo turto padalinimo natūra principo, tačiau toks padalinimas geriausiai atitiktų visų bendraturčių interesus, nes nereikėtų griauti atsakovės nors ir neteisėtai pastatytų sienų, o atsakovė sumokėtų kitiems bendraturčiams kompensaciją už pasisavintą nepagrįstai didelį palėpės plotą.

Atsakovė J. S. ir trečiasis asmuo M. C. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei atsakovė J. S. pareiškė patikslintą priešieškinį ieškovams, o trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais M. C. D. patikslino ieškinį, kuriuo prašė:

1) atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir atidalinti bendrasavininkus iš bendrosios dalinės nuosavybės pastate (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3A2/p), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Renova“ 2007 m. Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, tokiomis sąlygomis:

Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. ir tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, M. C. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsakovės priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatskleidė bylos esmės – teismas tiesiog žodis žodin perrašė ieškovų patikslinto pareiškimo tekstą, teismo sprendimas visiškai be motyvų – ieškovų ieškinys tiesiog patenkintas, atsakovės priešieškinis tiesiog atmestas be jokios aiškios argumentacijos, o trečiojo asmens reikalavimas visai neišspręstas. Apeliantų teigimu, teismas faktines bylos aplinkybes taip pat praktiškai žodis žodin perrašė iš ieškovų patikslinto pareiškimo teksto, nurodydamas butų plotą bei nurodęs, kad dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustato procentine išraiška, tačiau teismas privalo taikyti idealiąsias, o ne procentines dalis apskaičiuodamas kiek kuriam iš būtų tenka dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi elgdamasis priešingai daro negalimą sprendimo įvykdymą – nuosavybės teisių registravimą viešajame registre.

2. Teismo sprendimo 7 psl. 3 pastraipoje teismas nurodė, kad ,, <...> Remiantis CK 4.82 str. 1 d., namo bendrojo naudojimo patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato gyvenamųjų patalpų savininkams, proporcingai nuosavybės teise turimam gyvenamųjų patalpų plotui. <... > “. Anot apeliantų, šį kartą teismas taip pat tiesiog perrašė žodis žodin ieškovų 2007 m. gegužės 8 d. „patikslintame pareiškime“ esantį tekstą, sudėjo tuo pačius skyrybos ženklus ir padarė tas pačias esmines klaidas – t.y. CK 4.82 str. 1 d. to apskritai nenustato, o CK 4.82 str. 5 d., ir šios teisės normos tekstas yra visai kitoks, - bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma proporcingai ne gyvenamajam, o naudingajam plotui. Apeliantų teigimu, nors minėta teismo padaryta klaida ir nėra esminė, tačiau dar kartą parodo, kad teismas ne tik, kad nesigilino į bylos esmę, tačiau net nepasisunkino pasitikslinti dėl teisės normos turinio, kurią taiko, bei tokios teisės normos taikymo praktika.

3. Teismas sprendime nurodė, kad šiuo metu rūsys susideda iš šių dalių ir jų plotų, o būtent ,, <...> R-19 (rūsys) - 25,00 plotas) - unik. Nr. (duomenys neskelbtini); R-17 (rūsys) - 19,47 (plotas) - unik. Nr. nėra, R-18 (rūsys) ~ 8,50 (plotas) - unik. Nr. nėra. <...>, pagal kuriuos rūsys susideda iš trijų atskirų dalių ir bendras rūsio plotas sudaro 52,97 kv. m. Apeliantų teigimu, šie duomenys yra neaktualūs ir netikslūs, nes jie fiksuoti 2004 m. rugsėjo 6 d. - atitinkamai remiantis 2006 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktu rūsio planu su kadastro duomenimis ir vidaus plotų eksplikacija rūsio plotas yra 52,17 kv. m. ir jį sudaro 4 (keturios) dalys: R- 17 - plotas 19,66 kv. m., R-18 - plotas 8,50 kv. m., R-19 - plotas 15,67 kv. m., R-20 - plotas 8,34 kv. m. Anot apeliantų, dalyje dėl pastogės plotų bei indeksų yra esminis bendraturčių nesutarimas nuo pat bylinėjimosi pradžios ir yra aiškios bei nedviprasmiškos teismo skirto eksperto išvados šiais klausimais.

4. Teismas sprendime nurodė, jog šiuo metu pastogės patalpos susideda iš šių dalių ir jų plotų, o būtent,, <... > 18-1 (palėpė) -11,32 (plotas) - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17-1 (palėpė) - 7,51 (plotas) - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); SUP1 ir SUP2 (palėpė) - 14,55 (plotas) - unik. Nr. nėra. Anot apeliantų, visa tai perrašyta iš ieškovų 2007 m. gegužės 8 d. „patikslinto pareiškimo“ ir su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Apeliantai nurodo, kad 2011 m. lapkričio 20 d. teismo skirto eksperto išvada yra ta, kad pastogės patalpos 17-1 plotas yra 4,73 kv. m., pastogės patalpos 18-1 plotas yra 8,54 kv. m. ir būtent šiuos plotus reikia naudoti apskaičiuojant šių pastogės patalpų rinkos vertes ir bendraturčiams mokėtinas kompensacijas pinigais jų atsidalinimo atveju.

5. Tokios pastogės patalpos kaip SUP1 ir SUP2 neegzistuoja, tokie patalpų indeksai buvo ginčo patalpoms suteikti ieškovų atstovų, šios patalpos ieškovų net nebuvo išmatuotos ir jų plotas nėra 14,55 kv. m., tuo tarpu kai šios pastogės patalpos buvo išmatuotos atestuotų matininkų bei architektų įmonės UAB „Renova“ parengtame 2007 metų Atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte, kuriame yra konstatuojama, kad prie atsakovės J. S. buto buvo prijungtos patalpos 15-1 ir 16-1, kurių bendras plotas yra 12,12 kv. m. Tai reiškia, kad dalintinos pastogės patalpos susideda iš šių dalių ir jų plotų, o būtent - neįrengtos pastogės patalpos 17-1 plotas yra 4,73 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės patalpos 18-1 plotas yra 8,54 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prijungtos pastogės patalpos prie buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), indeksai 15-1 ir 16-1, kurių bendras plotas yra 12,12 kv. m. Apeliantų teigimu, iš išdėstyto akivaizdu, kad teismas nepaisė nei atsakovės J. S. , nei trečiojo asmens M.C. D. argumentų patikslintame priešieškinyje ir ieškinyje, nei teismo skirto eksperto ar atestuotų matininkų išvadų ginčo klausimais, ypatingai dėl ginčo pastogių dalintino ploto.

6. Apeliantų teigimu, 2011 m. lapkričio 20 d. teismo skirto eksperto išvada yra ta, kad pastogės patalpos 17-1 plotas yra 4,73 kv. m. ir šios patalpos rinkos vertė, anot teismo eksperto, yra 8 200 Lt; pastogės patalpos 18-1 plotas yra 8,54 kv. m. ir šios patalpos rinkos vertė, anot teismo eksperto, yra 15 300 Lt. Anot apeliantų, tai reiškia, kad 1 kv. m. pastogės patalpos rinkos vertė yra 1 770,91 Lt (23500 Lt /13,27 kv. m.) - tokiu būdu pastogės patalpų 15-1 ir 16-1, kurių bendras plotas 12,12 kv. m., rinkos vertė yra 21 463,43 Lt (12,12 kv. m. x 1 770,91 Lt), o ne 107 000 Lt., kaip kad įvertino UAB „Centro kubas“ Nekilnojamasis turtas 2006 m. lapkričio 7 d. neįrengtų pastogės patalpų preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. 06-11-07-Z10, kurią pateikė ieškovai, kuri neturi teisės galios ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, todėl teismas šio dokumento negali laikyti leistinu įrodymu ir privalo jo nevertinti.

7. J. S. privačios nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas sujungiant du butus, butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant jiems bendrą Nr. (duomenys neskelbtini). Butą Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. įsigijo 1996 m. gruodžio 4 d. iš O. S. , o butą Nr. (duomenys neskelbtini) - iš A. L. 1998 m. gegužės 13 d. - abu butai, kurių bendras plotas 76,93 kv. m., buvo įsigyti už bendrą 142 000 Lt dydžio kainą, todėl buto 1 kv. m. įsigijimo kaina buvo 1 845,83 Lt (142 000 Lt / 76,93 kv. m.). Apeliantai kalba apie neįrengtos pastogės patalpas, kurių vertė 1998 m. buvo žymiai mažesnė, tuo tarpu J. S. siūlo mokėti 1 770,91 Lt / kv. m. dydžio kainą, t. y. tiek, kiek 1998 m. mokėjo už savo buto vieną kvadratinį metrą. Apeliantų teigimu, teismas, deja, į tai neatsižvelgė, ir realiai priteisė neprotingo ir neteisingo dydžio kompensaciją, t.y. 7 353,95 Lt / kv. m. (107 000 Lt /14,55 kv. m.), remiantis UAB „Centro kubas“ Nekilnojamasis turtas 2006 m. lapkričio 7 d. neįrengtų pastogės patalpų preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 06-11-07-Z10, o kitaip sakant teismas tiesiog priteisė daugiau nei 4 kartus didesnę ginčo pastogės rinkos vertės dydžio kompensaciją, nei ginčo pastogės rinkos vertę nustatė teismo skirtas ekspertas (7 353,95 Lt/kv. m. ÷ 1 770,91 Lt/kv. m.).

8. Apeliantų teigimu, atidalijimo taisyklę visiškai atitinka atsakovės J. S. ir trečiojo asmens M. C. D. siūlytas rūsio absoliutaus atidalijimo (padalijimo) projektas, nes kiekvienas bendraturtis yra visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės rūsyje, paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje tik bendrus praėjimus į atidalintąsias rūsio patalpas. Deja, teismas į tai visiškai nekreipė dėmesio, jam buvo priimtinesnis ieškovų rūsio atidalijimo būdas, kuris ypatingas tuo, kad ieškovams atidalintosios rūsio dalys ieškovų plane pažymėtos raidėmis (c) (plotas 7,58 kv. m.) ir (f) (plotas 0,89 kv.m.), kurių bendras plotas 8,47 kv. m., ir toliau yra 3 ieškovų bendroji dalinė nuosavybė ir neturi jokio įėjimo, t.y. rūsio dalys ieškovų plane pažymėtos raidėmis (c) ir (f) yra visiškai izoliuotos nuo išorės - o tai reiškia, kad bet kada, bet kuris iš trijų ieškovų arba naujas jų buto savininkas ateityje galės pareikalauti servituto - galimybės patekti į rūsio dalis ieškovų plane pažymėtas raidėmis (c) ir (f) per atsakovei J. S. ir trečiajam asmeniui M.C. D. paliktą bendrojoje dalinėje nuosavybėje rūsio dalis ieškovų plane pažymėtas (a) ir (b), bendras plotas 19,50 kv. m., nes tik į šią rūsio dalį galima patekti pro rūsio lauko duris. Anot apeliantų, teismo argumentas, kad į rūsio patalpą (c) (plotas 7,58 kv. m.) yra patekimas iš vieno iš ieškovų Š. L. buto, kas neva užtikrina patekimą į nagrinėjamą patalpą, yra niekuo nepagrįstas, nes tokio įėjimo ten nėra. Atitinkamai į patalpą (f) (plotas 0,89 kv.m.) apskritai nėra netgi teoriškai įmanomo patekimo, o toks rūsio plotas negali būti panaudotas pagal paskirtį dėl savo mažo ploto, o abu plotai negali būti panaudoti pagal paskirtį, nes į juos negalima patekti, o jeigu ir būtų įmanoma, tai per atsakovei ir trečiajam asmeniui priskirtą dalį, kas nepagrįstai varžytų jų rūsio nuosavybės teises. Todėl teismas privalėjo parinkti atsakovės J. S. ir trečiojo asmens M.C. D. pasiūlytą rūsio atidalijimo (padalijimo) projektą kaip priimtiniausią ir sprendžiantį visas tiek patekimo, tiek efektyvaus panaudojimo pagal paskirtį problemas.

9. Šalių ginčas dėl pastogės patalpų spręstinas dviem skirtingais blokais, t.y. dėl pastogės patalpų 15-1 ir 16-1, kurios dar nuo 1998 m. yra prijungtos prie J. S. buto mansardinės dalies, ir dėl pastogės patalpų 17-1 ir 18-1, kurios vis dar laisvos ir visos yra šalia M.C. D. mansardinio buto. Apeliantų teigimu, dėl pastogės patalpų 15-1 ir 16-1 šalys sutaria, kad racionaliausiai šios patalpos asmeninės nuosavybės teise turi atitekti J. S. , tik šalių nesutariama dėl jų ploto ir mokėtinos kompensacijos pinigais dydžio, o tokio nesutarimo teismas neišsprendė ir net nebandė spręsti. Atitinkamai dėl pastogės patalpų 17-1 ir 18-1 šalys nesutaria dėl visko - tiek dėl ploto, tiek dėl rinkos verčių, tiek dėl atidalijimo būdo, ir tokio ginčo teismas neišsprendė.

10. Akivaizdu, kad absoliutaus atidalijimo (padalijimo) atveju nei ginčo pastogės patalpa 17-1 (plotas 4,73 kv. m.), nei ginčo pastogės patalpa 18-1 (plotas 8,54 kv. m.), esančios po mansardinio aukšto stogo nuolydžiu, negali būti padalintos kiekviena į 5 dalis (trims ieškovams, atsakovei ir trečiajam asmeniui), kad tos dalys būtų izoliuotos viena nuo kitos ir naudojamos pagal paskirtį, kurios šios pastogės patalpos net neturi ir atlieka tik sandėliuko funkciją, tačiau yra svarbios tuo, kad viena jų siena yra namo stogas, o kita jų siena yra M.C. D. buto siena. Apeliantų teigimu, teismo skirtas ekspertas aiškiai nurodė, kad racionaliausias ginčo pastogės patalpos 17-1 (plotas 4,73 kv. m.) ir patalpos 18-1 (plotas 8,54 kv. m.) panaudojimas yra jų prijungimas prie buto, su kuriuo jos ribojasi, t.y. su trečiojo asmens M.C. D. butu - tuo tarpu teismas pritarė ieškovų atidalijimo projektui ir sprendime nurodė, kad „<...> likusi palėpės dalis <...> 18-1 ir 17-1, dalintina tik tarp Ieškovų ir M.C. D. pagal (t.3, b.l. 87-88) esančią lentelę <...>“, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje atidalina tik ieškovus. Taip teismas sukuria situaciją, kad ir toliau ginčo pastogės patalpa 17-1 (plotas 4,73 kv. m.) ir patalpa 18-1 (plotas 8,54 kv. m.) liko bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad tretysis asmuo M.C. D. patenka į ieškovų apsuptį ir negalės tinkamai bei efektyviai vykdyti tiek savo buto, tiek namo stogo virš jo buto kapitalinio remonto darbų dėl jau daugiau nei aštuonerius metus tarp kaimynų tvyrančių nesutarimų, kurie po tokio teismo sprendimo tik paaštrės.

11. Apeliantai atkreipia teismo dėmesį, kad į ginčo pastogės patalpą 17-1, jos dalį pažymėtą (m), kaip tai atvaizduota ieškovų projekte, nėra įteisinto jokio patekimo iš ieškovės V. S. buto, kuri skylę lubose pasidarė savavališkai ir per ją laipioja į M.C. D. butą - tokia situacija yra negalima. Atitinkamai pastogės patalpa 18-1 (plotas 8,54 kv. m.) nesidalina į 5 savarankiškas dalis - šis daiktas pripažintinas nedaliu ir priskirtinas vienam iš bendraturčių - M.C. D. , nes tik taip mansardiniame aukšte neliktų jokio tariamo ieškovų intereso naudotis pastogės patalpa, kai į ją didžiausią interesą ir poreikį turi tik M.C. D. , kaip ir visą patalpą 17-1 (plotas 4,73 kv. m.).

12. Ieškovai ieškinyje teigia, jog jie yra pastogės patalpų 15-1, 16-1, 17-1, 18-1 bendrasavininkai, nes šios patalpos yra bendroji dalinė pastato bendrasavininkių nuosavybė, tačiau ieškovai nenurodė ir neįrodė aplinkybės, kad pastate (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3A2/p), esančiame (duomenys neskelbtini), apskritai yra palėpė kaip bendro naudojimo patalpos. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad šiame pastate jau yra įrengta mansarda, kurioje yra J. S. butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. C. D. butas Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad pastate nebėra jokių bendrojo naudojimo pastogės patalpų - visos pastogės patalpos (mansarda) privačios nuosavybės teise priklauso J. S. bei M. C. D. , butų, įrengtų pastogės patalpose, savininkams. Apeliantų teigimu, ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas nesant ginčo objekto, t. y. nesant pastato (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3A2/p), esančio adresu (duomenys neskelbtini), mansardiniame aukšte ieškovams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės, kurią reikėtų atstatinėti. Jeigu teismas manys, kad pastate (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3A2/p), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mansardiniame aukšte vis dėlto yra ieškovams priklausanti bendroji dalinė nuosavybė, tokiu atveju apeliantai prašo teismo ieškovų ieškinį atmesti ir atidalinti visus bendrasavininkius iš bendrosios dalinės nuosavybės žemiau nurodytomis atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygomis.

13. Apeliantai atkreipia teismo dėmesį į tai, kad į anksčiau buvusią vientisą pastogės erdvę, dabar susidedančią iš dalių 15-1 ir 17-1, galėjo patekti tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas per jo bute buvusį įėjimą bei buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas per jo bute esantį langą į šią erdvę. Atitinkamai į anksčiau buvusią vientisą pastogės erdvę, dabar susidedančią iš dalių 16-1 ir 18-1, buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas galėjo patekti per vieną įėjimą, buvusį ir šiuo metu esantį mansardinio aukšto laiptinėje. Todėl akivaizdu, kad tik butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai turėjo teisę naudotis erdvėmis, besiribojančiomis su jų butų išorinėmis sienomis, nes jos buvo skirtos tik šių butų sienų priežiūrai/ šilumos izoliacijai pagerinti, todėl tik tarp šių butų savininkų šios erdvės ir gali būti dalinamos - jie turi teisę išplėsti savo butus erdvių šalia jų butų sąskaita, prijungti jas prie butų. Apeliantų teigimu, dėl minėtų priežasčių ieškovų reikalavimas J. S. atstatyti buvusią erdvių 15-1 ir 16-1 būklę (išgriauti statinius) yra nepagrįstas, nes erdvės 15-1 ir 16-1 buvo ir yra tik J. S. buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys, jos niekada nebuvo bendrojo naudojimo patalpomis, į jas ieškovai neturi bendrosios dalinės nuosavybės teisės - todėl J. S. teisėtai prijungė šias erdves prie savo buto ir šios erdvės teismo sprendimu pripažintinos J. S. privačia nuosavybe.

14. Anot apeliantų, tokia pati situacija yra ir dėl erdvių 17-1 bei 18-1 šalia M. C. D. buto Nr. 16, kurios taip pat teismo sprendimu pripažintinos M. C. D. privačia nuosavybe.

15. Remiantis 2006 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktu rūsio planu su kadastro duomenimis ir vidaus plotų eksplikacija rūsio plotas yra 52,17 kv. m. - kiekvienam butui tenkanti idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra apskaičiuota 2004 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašte „Dėl dalių paskaičiavimo“ Nr. PS-28634. Anot apeliantų, 2007 m. sausio 22 d. UAB „Resolutio“ Išplėstine nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nustatyta, kad rūsio patalpos 1 kv. m. rinkos vertė yra 816,76 Lt (23 000 Lt / 28,16 kv. m.). Remiantis šiais duomenimis apskaičiuojama kiekvienam butui tenkanti idealioji rūsio dalis kvadratiniais metrais, apskaičiuojama rūsio dalių rinkos vertė, o atsižvelgiant į Atsidalinimo projektą, apskaičiuojamas tenkančios idealiosios rūsio dalies ir prašomos atidalinti rūsio dalies santykis (skirtumas) bei kompensacijos.

16. Apeliantų teigimu, kadangi rūsyje lieka bendroji dalinė nuosavybė, piniginių kompensacijų apskaičiavimas tampa sudėtingesnis, nes būtina apskaičiuoti kokiomis dalimis ir kokios vertės plotas liks bendroje dalinėje nuosavybėje, nes šios vertės niekas niekam kompensuoti neprivalės.

17. Anot apeliantų, rūsio patalpa 17.3 (7,54 kv. m.) privalo likti J. S. , M. C. D. , Š. L. ir V. S. bendroji dalinė nuosavybė, nes minėti asmenys šia patalpa bendrai naudosis tam, kad galėtų patekti į jiems privačia nuosavybe priklausysiančias rūsio patalpas R-18, 17.2. R-20 ir 17.1. Atitinkamai perskaičiuotinos šių asmenų idealiosios dalys rūsio patalpoje 17.3, jos nebeatitiks proporcijos, nurodytos 2004 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašte „Dėl dalių paskaičiavimo“ Nr. PS-28634, nes tarp bendrasavininkų nelieka R. K. , kuris į savo rūsio patalpą R-19 patenka iš savo buto.

18. Apeliantai vadovaujasi apeliacinio skundo Lentelėje Nr. 1 pateiktais paskaičiavimais ir daro išvadą, kad kompensacijas pinigais privalo sumokėti V. S. (204 Lt), Š. L. (2 124 Lt) ir R. K. (2401 Lt), o kompensacijas gauti turi teisę J. S. (3 928,61 Lt) ir M. C. D. (1 968,39 Lt). Tačiau esant rūsio plotų paklaidai 1,43 kv. m., šios dalies vertė mažintina gautina kompensacija - J. S. (3 928,61 Lt) ir M. C. D. (1 968,39 Lt) turi teisę į iš viso 5 897 Lt dydžio kompensaciją, tačiau ji mažintina 1 167,97 Lt. (1,43 kv. m. x 816,76 Lt), ir mokėtinos/ gautinos kompensacijos už netekto rūsio plotą dydis yra 4 729 Lt., t.y. lygiai tiek, kokia yra V. S. , Š. L. ir R. K. mokėtinų sumų suma.

19. Apeliantų teigimu, kadangi J. S. ir M. C. D. gautinų kompensacijų santykis yra 2 prie 1 (3 928,61/ 1 968,39), tai V. S. , Š. L. ir R. K. turėtų sumokėti 2/3 jų mokėtinų sumų J. S. , o likusią 1/3 dalį M. C. D. . Apeliantai mokėtinas kompensacijas pateikia apeliacinio skundo Lentelėje Nr. 2.

20. Remiantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktu neįrengtos pastogės, pažymėtos indeksu 17-1, planu su kadastro duomenimis ir vidaus plotų eksplikacija neįrengtos pastogės 17-1 plotas yra nurodytas 7,51 kv. m., taip pat šių duomenų pagrindu - neįrengtos pastogės 18-1 plotas yra nurodytas 11,32 kv. m. Apeliantų teigimu, šiais matavimais, sprendžiant atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, nėra pagrindo remtis, kadangi šių ginčo patalpų matavimai buvo atlikti 2004 m. gegužės 19 d., t.y. po to, kai ieškovė V. S. nuėmė ginčo patalpų grindis - termoizoliacinį sluoksnį, to pasėkoje ginčo patalpų aukštis padidėjo, kartu padidėjo ir plotas.

21. Iki grindų - termoizoliacinio sluoksnio pašalinimo neįrengtų pastogių 17-1 ir 18-1 matavimus 2004 m. balandžio 18 d. atliko UAB „Pastatų matavimo grupė“ ir remiantis šiais matavimais ginčo patalpų plotai yra: atitinkamai patalpos 17-1 plotas tik 3,93 kv. m., patalpos 18-1 plotas yra tik 6,06 kv. m. (šių matavimų teisingumą patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Finansų ministerijos). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (101)-11.12-472 informavo, kad ieškovei V. S. yra surašytas 2006 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimas Nr. (101)-11.12-195 atstatyti ginčo patalpose 17-1 ir 18-1 buvusį pastato (duomenys neskelbtini) tarpaukštinių perdangų apšiltinimo lygį. Anot apeliantų, tai įvykdžius ginčo patalpų plotas sumažės ir bus toks, koks buvo šias patalpas matuojant 2004 m. balandžio 18 d.

22. Apeliantai jau minėjo, kad patalpos 17-1 vieno kv. metro rinkos vertė yra 1 733,61 Lt (8 200 Lt. / 4,73 kv. m.), o pagal papildomos ekspertizės akte esančioje 2011 m. lapkričio 7 d. Turto vertės nustatymo pažymą Nr. A/SKR 643 patalpos 18-1 (kurios plotas 8,54 kv. m.), rinkos vertė yra 15 300 Lt - tai reiškia, kad šios patalpos vieno kv. metro rinkos vertė yra 1 791,57 Lt (8 200 Lt / 4,73 kv. m.). Anot apeliantų, patalpos 17-1 ir 18-1 priskirtinos butui Nr. (duomenys neskelbtini) (tai nurodyta ir 2007 m. sausio 22 d. UAB „Resolutio“ Išplėstinėje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje bei teismo ekspertizėse), todėl M. C. D. turėtų sumokėti šių patalpų bendrasavininkiams kompensacijas, paskaičiuotinas pagal kiekvienam butui tenkančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nurodytas 2004 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašte „Dėl dalių paskaičiavimo“ Nr. PS- 28634. Taigi, M. C. D. už patalpą 17-1 turėtų sumokėti apeliacinio skundo Lentelėje Nr. 4 nurodytas apskaičiuoto dydžio kompensacijas, o už patalpą 18-1 turėtų sumokėti apeliacinio skundo Lentelėje Nr. 6 nurodytas apskaičiuoto dydžio kompensacijas.

23. Remiantis 2006 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktu buto Nr. (duomenys neskelbtini) esamų patalpų planu ir kadastro duomenimis, buto Nr. (duomenys neskelbtini) esamas plotas yra 91,85 kv. m. Iš šio ploto būtina atimti 3 kv. m. plotą, o būtent kambario 15-7 plotą, kuris buvo įrengtas bute Nr. 15 ne prijungiant patalpas SUP1 ir SUP2, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) erdvės virš šio buto perdangos sąskaita - todėl buto Nr. 15 plotas (be 15-7 kambario) yra 88,85 kv. m. (91,85 m - 3 kv. m.). Remiantis 2004 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu bendras buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 76,73 kv. m. Anot apeliantų, todėl darytina išvada, kad prijungtų prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių neįrengtų pastogės patalpų (15-1 ir 16-1) bendras plotas yra 12,12 kv. m. (88,85 kv. m. - 76,73 kv. m.).

24. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos 15-1 ir 16-1 yra tame pačiame name ir tame pačiame namo aukšte kaip ir neįrengtos pastogės patalpos 17-1 ir 18-1, patalpų 15-1 ir 16-1 1 kv. m. vidutinė rinkos vertė apskaičiuotina kaip neįrengtos pastogės patalpų 17-1 ir 18-1 1 kv. m. visuminių rinkos verčių vidurkis. Apeliantų teigimu, 2011 m. lapkričio 21 d. Papildomos ekspertizės akte esančioje 2011 m. lapkričio 7 d. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. A/SKR 643 nurodyta, kad patalpos Nr. 17-1, kurios plotas 4,73 kv. m., rinkos vertė yra 8 200 Lt, o patalpos Nr. 18-1, kurios plotas 8,54 kv. m., rinkos vertė – 15 300 Lt - tai reiškia, kad 1 kv. m. pastogės patalpos vidutinė rinkos vertė yra 1 770,91 Lt (23 500 Lt /13,27 kv. m.). Tokiu būdu apskaičiuota patalpų 15-1 ir 16-1 1 kv. m. vidutinė rinkos vertė taip pat yra 1 770,91 Lt, o viso 12,12 kv. m. ploto rinkos vertė yra 21 463,43 Lt, o ne 107 000 Lt, kaip kad įvertino UAB „Centro kubas“. Apeliantai savo apeliaciniame skunde minėjo, jog patalpos 15-1 ir 16-1 priskirtinos butui Nr. (duomenys neskelbtini), todėl J. S. turėtų sumokėti šios patalpos bendrasavininkiams kompensacijas, paskaičiuotinas pagal kiekvienam butui tenkančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nurodytas 2004-11-30 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašte „Dėl dalių paskaičiavimo“ Nr. PS- 28634 ir tokį kompensacijų dydžio paskaičiavimą apeliantai pateikia apeliacinio skundo Lentelėje Nr. 8.

25. Apeliantai apeliacinio skundo Lentelėje Nr. 9 nurodo kompensacijų mokėtojus ir kompensacijų gavėjus; Lentelėje Nr. 10 nurodo galutines mokėtinas vienas kitam pinigines kompensacijas už rūsio ir pastogės patalpas. Anot apeliantų, remiantis Lentelėje Nr. 10 gautais rezultatais pinigines kompensacijas už rūsio ir pastogės patalpas, atidalinus šalis pagal siūlomą Atsidalinimo projektą, moka tik J. S. ir M. C. D. , kurios iš jų priteistinos Š. L. , R. K. ir V. S. naudai:

Šalies argumentai

29. Apeliantų teigimu, 2008 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad stogo virš buto Nr. 16 kapitalinio remonto išlaidos 2008 m. sausio 17 dienai sudarytų 33 732,66 Lt - tokiu būdu galima apskaičiuoti kiek kiekvienas buto savininkas privalo prisidėti prie stogo virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįrengtos pastogės patalpų 17-1 ir 18-1 avarinio stovio likvidavimo ir šias sumas apeliantai nurodo Lentelėje Nr. 13. Anot apeliantų, atlikus butų savininkų tarpusavio skolų įskaitymą, t.y. kompensacijas už rūsio ir pastogės patalpas, nurodytas lentelėje Nr. 12, bei mokėtinas sumas, nurodytas Lentelėje Nr. 13, apskaičiuotinos sekančios butų savininkų vienas kitam mokėtinos sumos, kurias apeliantai pateikia apeliacinio skundo Lentelėje Nr. 14. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui teiktu procesiniu dokumentu M. C. D. pareiškė, kad jis atsisako savo 8 636 Lt dydžio reikalavimo į J. S. .