- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-4734-1105/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01606-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. R. prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po jo motinos E. O. R. mirties, priimti. Savo pareiškime nurodė, kad jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai E. O. R. ir V. A. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį jie įgijo sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mirus motinai, nei pareiškėjas, nei kiti artimieji nesikreipė dėl palikimo priėmimo, testamento motina sudariusi nebuvo. Pareiškėjo tėvas V. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, pareiškėjas kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarą. Sesuo, kuri įtraukta byloje suinteresuotu asmeniu, palikimo atsisakė. Pareiškėjas nurodė, jog jis tik tuo metu sužinojo, jog paveldėjimo teisės liudijimas į sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), jam negali būti išduotas, nes jis priklausė ir tėvui, ir motinai. Prašo atnaujinti jam praleistą terminą motinos palikimui priimti, nes dėl teisinių žinių stokos jis nesuprato, kad reikia priimti palikimą. Manė, jog motina jokio turto neturėjo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka visiškai.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
5. Pareiškimas tenkinamas.
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
7. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja E. O. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo du vaikus – J. R. (pareiškėją) ir V. K., kuri į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). E. O. R. mirė santuokoje. Pareiškėjo tėvas Vytautas A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas priėmė tėvo V. A. R. palikimą, o pareiškėjo sesuo V. K. palikimo atsisakė. Nekilnojamojo turto duomenų registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog pareiškėjo tėvo V. A. R. vardu registruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Kadangi žemės sklypas buvo įsigytas pareiškėjo tėvams sudarius santuoką, laikytina, jog šis turtas buvo pareiškėjo tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.
9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, jog po motinos mirties jis nesikreipė priimti jos palikimo, kadangi nesuprato paveldėjimo procedūrų, dėl teisinių žinių stokos jis nežinojo, jog turi kreiptis į notarą per trijų mėnesių terminą. Be to, nežinojo, jog po motinos mirties liko turtas, kurį jis galėtų paveldėti. Byloje pateiktais dokumentais taip pat nustatyta, jog po E. O. R. mirties jos palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjo teigimu, šios priežastys, kad jis nesuprato paveldėjimo procedūrų, neturi teisinių žinių bei manė, jog nėra paveldimo turto, laikytinos svarbiomis, dėl ko jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo laiku ne veikdama tyčia, o dėl svarbių priežasčių. Svarbia priežastimi laikytina tai, kad pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog turi kreiptis į notarą per trijų mėnesių terminą. Taip pat manė, jog motina neturi paveldimo turto. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pareigos kreiptis į notarą neįvykdė ne veikdama tyčia, o dėl susidariusių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad pareiškėjas praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl paveldimo turto, dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą trijų mėnesių terminą atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą motinos E. O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.