Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. Š. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. vertinant, kad A. Š. atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

Civilinės ieškovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista iš A. Š. 3 854,58 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. Š. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, savo apeliaciniame skunde kelia tik bausmės individualizavimo klausimą, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

5. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į : padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1–2 dalys). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (siekiant savanaudiškų tikslų, pasipelnyti) bei kaltininko asmenybę: baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 157–166), keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (1 t., b. l. 104–115), jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, kuri vėliau pakeista į areštą, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes neatgrasė A. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis A. Š. naują nusikalstamą veiką padarė iškart po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (2018 m. rugpjūčio 24 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis priimtas dėl laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 4 d. įvykdytos vagystės). Atsižvelgiant į tai, kad neišnykus teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis) jis padarė naują tyčinį nusikaltimą, pagrįstai apylinkės teismas pripažino, kad A. Š. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimti bendro gyvenimo normų. Visa tai rodo, kad A. Š. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas A. Š. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausme sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. (1 t., b. l. 197; 2 t., b. l. 1) Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant jos trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar kitaip švelninti jo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko šeimine padėtimi, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl vien aplinkybė, kad nuteistasis turi mažametę dukrą, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad įsidarbino, byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos A. Š. teiginius. Iš byloje esančios „Sodros“ pažymos matyti, kad veikos padarymo metu A. Š. buvo nedirbantis. (1 t., b. l. 167) Taigi šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

8. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kad jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika) Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis pripažino, kad nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes jis vis daro analogiškas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamos veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, jo elgesį po nusikaltimo padarymo), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog A. Š. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl apeliacinis skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmestinas.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. Š. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą.