- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-1100-209-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Arūnas Kisielius, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- M. Š.
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1100-209/2011Teisminio proceso numeris: 1-18-1-02051-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.23.1.; (S).
2011 m. spalio 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2011-08-22 iki 2011-08-23 (dvi paros).
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti – jis, 2010-12-06, apie 23 val., romų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį - 0,5312 psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė su savim iki 2010-12-07, 02 val. kol policijos pareigūnai jį sulaikė A.P. K. g. prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo ir paviršutinės asmens apžiūros metu rado ir paėmė nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, nes jis 2007-01-25 buvo teistas pagal BK 259 str. 2 d 60 parų areštu. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes jis prisipažino pilnai ir gailisi, padarė nesunkų nusikaltimą. Jis amfetaminą neturėjo tikslo platinti, o buvo įsigijęs sau, nes jį vartojo, anksčiau yra teistas ir bausmes atliko pilnai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šias aplinkybes atitinka apelianto apeliaciniame skunde nurodyti veiksmai – kad jis amfetaminą neturėjo tikslo platinti, o buvo įsigijęs sau, nes jį vartojo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. Š., Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, M. Š. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistasis M. Š. padarė nesunkų (BK 259 str. 1 d., 11 str. 3 d.) nusikaltimą, anksčiau keturis kartus teistas (b.l. 35, 36, 42-43, 44-46, 47-52), baustas administracine tvarka (b.l. 25, 28-29), nedirba (b.l. 26), Lietuvos darbo biržoje darbo paieškos nutrauktos (b.l. 27), nors į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, bet kaip matyti iš bylos medžiagos, vartoja psichotropines medžiagas. Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis M. Š. nusikaltimą padarė neišnykus teistumams, todėl jis yra recidyvistas ((b. l. 35-36, BK 97 str. 3 d. 3 p. a p.p., BK 27 str. 1 d.), ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam M. Š. teismas jau yra skyręs su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-03-31 nuosprendžiu jis nuteistas viešųjų darbų bausme, tačiau, kaip nustatyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-08-03 nutartimi, atsisakė atlikti viešųjų darbų bausmę ir prašė ją pakeisti bauda, jam ši bausmė buvo pakeista į areštą, kurį jis atliko, tačiau ir vėliau išvadų nedarė, buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, kuris buvo panaikintas ir bausmę nuteistasis atliko, tačiau ir po to nuteistasis išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams, padarė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas M. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, neženkliai mažesnę nei BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės rūšies vidurkis. Tokia bausmė, atsižvelgus į aplinkybių visumą, nelaikytina savo rūšimi ar dydžiu aiškiai per griežta.
Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Š. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, nes jis ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, anksčiau taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų nekliudė jam ir toliau daryti nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad M. Š. pirmos instancijos teismas pagrįstai neatidėjo bausmės vykdymo.
Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmės – į aplinkybę, kad nuteistasis M. Š. prisipažino pilnai ir gailisi, jau kartą atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, kadangi ją įvertino kaip atsakomybę lengvinančią ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad M. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau yra teistas. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas bausmes atliko pilnai nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinio skundo argumentas, kad. jis 2007-01-25 buvo teistas pagal BK 259 str. 2 d 60 parų areštu, taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi tada jis buvo teistas ne pagal BK 259 str. 1 d.
Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.