Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. G. atstovės advokatės V. L. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-728-457/2016 pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui G. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės G. G. ieškinys atsakovui G. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė G. G. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad atsakovas G. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. G. yra G. V. vaikas; nustatyti nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą su motina G. G.; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ieškovę vaikui skirtų lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 4 320 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovei nustatė dvidešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti atsakovo G. V. asmens kodą arba pilną gimimo datą; pateikti rašytinius duomenis (prekių pirkimo ir kitų mokėjimo kvitus), kuriais pagrįstų faktines išlaidas nepilnametės dukros išlaikymui; pateikti ištuokos liudijimo kopiją; pareikšti ieškininį reikalavimą dėl R. G. tėvystės nuginčijimo vaiko E. G. atžvilgiu; ieškinyje R. G. įtraukti atsakovu. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės G. G. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Teismas konstatavo, kad per nustatytą terminą teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai pašalinti nebuvo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės G. G. atstovė advokatė V. L. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovei nėra žinomas G. V. asmens kodas, ji tokių duomenų negali gauti ir jie neteikiami jai, remiantis Asmens duomenų apsaugos įstatymu. Ieškovė patikslino, kad G. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), bet gali būti ir (duomenys neskelbtini), tikslesnių duomenų negali gauti.Kiti teismo nurodyti trūkumai galėjo būti ištaisyti parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl teismas be pagrindo ieškinį grąžino ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisė kreiptis į teismą savo teisių gynybos realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Teismas turi patikrinti, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, nustatyti, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų: 1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; 2) ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.); 3) ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padari­nys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; 4) ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudo­jęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškinio pareiškime ieškovė netinkamai nurodė atsakovo gimimo datą, t. y. nurodė tik atsakovo gimimo metus - (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pripažino tai kaip esminį ieškinio trūkumą ir nurodė, kad be šių duomenų nebus galima patikrinti atsakovo turtinės padėties, nustatyti jo deklaruotos gyvenamosios vietos, taip pat, nustatė kitus trūkumus (3 p.). Pareiškėjai per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundžiama nutartimi ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Apeliantės teigimu G. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), bet gali būti ir (duomenys neskelbtini), tikslesnių duomenų negali gauti, o kiti teismo nurodyti trūkumai gali būti ištaisyti parengiamojo teismo posėdžio metu.Bendrieji procesinių dokumentų formai ir turiniui keliami reikalavimai reglamentuojami CPK 111 straipsnio nuostatose. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančiojo byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta <...>. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo taikytinos CPK XIX skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, nustatančios bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 387 straipsnyje reglamentuoti, be bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ieškinio dėl tėvystės nustatymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų kriterijai. Minėtoje normoje nėra nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodytas atsakovo asmens kodas ar gimimo data, tačiau įtvirtinta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius procesinio dokumentu turinio ir formos reikalavimus (CPK 387 str. 4 d.). Kaip matyti bendrosiose procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus reglamentuojančiose normose nustatyta, kad asmens kodas nurodytinas tik tokiu atveju, jeigu procesinį dokumentą parengusiam ir pateikusiam asmeniui, šiuo atveju ieškovei G. G., tokia informacija buvo žinoma (turėjo informaciją apie asmens kodą). Šiuo atveju iš G. G. ieškinio turinio aiškiai matyti, kad ieškovė atsakovo G. V. asmens kodo teismui nenurodė dėl objektyvių priežasčių – dėl to, kad atsakovo G. V. asmens kodas jai nebuvo žinomas, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant imperatyvios įstatymo nuostatos – procesiniame dokumente nurodyti asmens kodą – nepagrįstai vertino, kad tai yra pareiškimo trūkumas ir nustatė terminą jiems pašalinti. Be to, iš nutarties matyti, kad, kaip alternatyvą negalint pateikti G. V. asmens kodo, teismas nurodė pateikti G. V. gimimo datą (nurodyti asmens kodą arba gimimo datą). Pažymėtina, kad nei bendrosios, nei specialiosios procesinio dokumento turinį ir formą reglamentuojančios normos tokio procesinio dokumento turinio elemento – nurodyti proceso šalies (šiuo atveju atsakovo) gimimo datą – apskritai nenumato, todėl toks teismo nustatytas trūkumas taip pat nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: vaiko gimimo liudijimo kopiją, pažymą apie šeimos sudėtį, pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įro­dymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieš­kinio patenkinimą ar pagrįstumą. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuo­mone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikala­vimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 str. 1 d. 5 p.), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 str. 1 d.), darbo bylose (CPK 414 str. 1 d.), viešųjų pirkimų bylose (CPK 423 str. 1 d.), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 str. 8 d.) ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovams įpareigojimas pateikti rašytinius duomenis (prekių pirkimo ir kitų mokėjimų kvitus), kuriais pagrįstų faktines išlaidas nepilnametės dukros išlaikymui, ieškinio priėmimo stadijoje yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali būti „dozuojamas“ ar sąmoningai paliekamas vėles­nėms proceso stadijoms. Laiku nepateikus įrodymų, į teismą besikreipiančiam asme­niui kyla tam tikrų procesinių padarinių. CPK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus taikoma ir įrodymams, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pateikti kartu su ieškiniu. Taip pat ieškovas negali būti verčiamas teismui pateikti tokius įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Ginčo atveju ieškovė prekių pirkimo ir kitų mokėjimo kvitų gali ir neturėti.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimai ieškinio priėmimo stadijoje pateikti ištuokos liudijimo kopiją, pareikšti ieškininį reikalavimą dėl R. G. tėvystės nuginčijimo vaiko E. G. atžvilgiu ir ieškinyje R. G. įtraukti atsakovu yra pertekliniai. Šiuo atveju pabrėžtina besikreipiančio į teismą asmens ir ieškinį gavusio teismo bendradarbiavimo būtinybė (CPK 8 str.). Ginčo šalių ir teismo bendradarbiavimo principas nereiškia, kad tik teismas turi būti aktyvus ir kad tik jis renka duomenis apie byloje dalyvaujančius asmenis. Tokia aptariamo principo interpretacija neprisidėtų prie veiksmingo asmens teisės į operatyvų teisminį procesą užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškinyje yra pateikti pirminiai įrodymai, o papildomų įrodymų rinkimas gali būti atliekamas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, taip pat siekdamas nesudaryti esminių kliūčių proceso eigai bei neapriboti asmens teisės kreiptis į teismą, sprendžia atskirąjį skundą tenkinti.Nustatytų ir įvertintų aplinkybių, nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.