Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant vertėjoms Erikai Vensevičienei, Helenai Žemaitel, Svetlanai Minakovai, Natalijai Reut, Giedriui Račkauskui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Galinai Matačino, Renatai Ražauskaitei, Tadui Cijūnaičiui, Gitai Jonušienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. K. (I. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2014-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

3) 2014-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Bausmė subendrinta su 2014-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams;

4) 2014-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Bausmė subendrinta su 2014-05-15 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės apribojimą 2 metams. 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

5) 2015-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 2 metams, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-22 nutartimi 2015-10-23 teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

6) 2016-03-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2015-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 metams;

7) 2016-08-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2016-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu 2016-08-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016-03-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, šiuo metu atliekantis bausmę,

P. P. (P. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2015-07-07 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63, 64¹, 66, 65 straipsniais galutinė bausmė paskirta 30 MGL (1129 Eur) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. ir P. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrais veiksmais 2015 m. spalio 27 d., apie 11.48 val., Gariūnų turgavietėje, Gariūnų g. 70, Vilniuje, tuo metu kai P. P. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, I. K. įėjo į paviljono Nr. E2/017 vidų ir pagrobė O. S. priklausančią rankinę, kurioje buvo 6 000 eurų ir 300 dolerių (271,22 eurų), tokiais veiksmais pagrobė svetimą – O. S. priklausantį 6 271,22 eurų turtą.

Tokiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. K. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo teismo posėdyje prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. spalio 27 d. jis paprašė, kad P. P. jį nuvežtų į Gariūnų turgavietę, kadangi jis buvo paleistas iš izoliatoriaus ir norėjo apsipirkti. Jam mama buvo davusi 40 Eur, be to, iš P. P. buvo pasiskolinęs 20 Eur. Gariūnuose jie kartu vaikščiojo po pastatą, jis pirko striukę, P. P. irgi pirko drabužių. Vaikščiodamas jis pamatė vieną tuščią paviljoną, kuriame buvo sukrautos dėžės su prekėmis. Paviljono grotos buvo pakeltos, matė, kad viduje nebuvo darbuotojų, šviesa nebuvo įjungta. Tuomet jis P. P. pasakė „stovėti žvalgyboje“, stebėti aplinką. P. P. suprato, ką jis ruošiasi daryti, ir atsistojo keliais žingsniais toliau. Tuomet jis (I. K.) užėjo į paviljoną, ir pamatęs ant rankinės raudonomis rankenomis odinę juodos ar rudos spalvos rankinę, ją paėmė ir įsidėjo po striuke. Tuo metu, kas buvo jos viduje, nežiūrėjo. Išėjęs iš paviljono jis P. P. pasakė, kad pavogė rankinę. Teigė, kad jei P. P. nebūtų žinojęs apie vagystę, jie nebūtų taip gretai pasišalinę iš įvykio vietos. Jau važiuojant automobilyje jis patikrino rankinę ir rado joje daug pinigų. Jie nuvažiavo link Pilaitės, į karjerus prie Salotės ežero. Tuomet jis suskaičiavo, kad rankinėje buvo 6 000 Eur ir 46 doleriai. Buvo įvairių kupiūrų: po 500 Eur, po 100 Eur, po 50 Eur, po 10 Eur. Rankinėje pinigai buvo dvejose krūvelėse, surišti gumelėmis, skirtingose skyriuose, visi kiti išmėtyti. Pinigus pasidalino po lygiai. Rankinėje taip pat buvo kelios vizitinės kortelės, daugiau nieko joje nebuvo. Jis nesutinka su civilinio ieškinio suma, kadangi rankinėje pinigų, kiek nurodė nukentėjusioji, nebuvo. Dėl savo elgesio gailisi.

Kaltinamasis P. P. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo teismo posėdyje neprisipažino ir parodė, kad tą dieną jis kartu su I. K. jo (P. P.) vairuojamu automobiliu nuvažiavo į Gariūnų turgavietę apsipirkti. Vaikščiojo kartu su I. K. tiek po lauke esančius paviljonus, tiek ir viduje, abu pirko sau rūbus. Būdavo, kad kartais vienas įeidavo į vieną paviljoną, kitas į kitą. Vienu metu eidami antrame aukšte pamatė paviljoną, kurio žaliuzės buvo pakeltos, tačiau jame nebuvo pardavėjų, nedegė šviesa. I. K. nieko nesakęs įėjo į vidų, o jis liko laukti šalia paviljono. Ką I. K. veikė paviljone, jis nematė. Kai I. K. grįžo, jis nematė, kad jis būtų kažką turėjęs rankose. Tuomet jie nuėjo koridoriumi ir I. K. pasakė, kad jie važiuotų namo, tačiau neskubino. Jie nusileido į pirmą aukštą, nuėjo į automobilį ir išvažiavo į Pilaitę. Tik tuomet I. K. iš po striukės ištraukė juodos spalvos rankinę, kurioje buvo pinigai. Pamena, kad pinigai buvo įvairių kupiūrų, tiek stambių, tiek ir smulkesnių, buvo eurų ir dolerių. Ką tiksliai I. K. sakė, jis nepamena, tačiau jis suprato, kad kaltinamasis rankinę pavogė tame paviljone. I. K. jam davė dalį pinigų už jo vežiojimą, grąžino jam skolas, be to, atidavė jam visus dolerius, nes sakė, kad jam jų nereikia. Jis nematė, kad rankinėje būtų kokie dokumentai. I. K. prie jo pinigų neskaičiavo. Tuomet I. K. susidėjo likusius pinigus sau į kišenes, ir jei gerai pamena, rankinę kažkur Pilaitėje išmetė. Jis visiškai patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu išskyrus toje dalyje, kurioje nurodė, kad pinigų buvo daugiau nei 10 000 eurų. Jis pinigų neskaičiavo, todėl negalėjo žinoti, kiek jų buvo, o policijos pareigūnai jį spaudė.

Apklausta teisme nukentėjusioji O. S. parodė, kad 2015 m. spalio 27 d. ji buvo savo paviljone antrame pastato aukšte, jos paviljonas šoninis, šalia krovininio lifto. Paviljonas yra nedidelis, vitrina buvo iš vienos pusės su basutėmis, viduryje staliukas, už staliuko įvairi avalinė. Norint apžiūrėti nereikia įeiti į vidų, stovi stalas per vidurį vidinėse paviljono patalpose, iš karto už užėjimo stovi stalas, mažas praplatėjimas įeiti į paviljoną, jis skirtas tik įeiti ir praeiti, šonuose buvo sudėliotos dėžutės. Pamačiusi, kad aplinkui nėra žmonių, ji nuėjo į tualetą. Paprastai kur išeidama ji rankinę pasiimdavo su savimi, tačiau tą kartą nusprendė ją paslėpti tarp dėžių. Tačiau grįžusi rankinės nerado. Kadangi ji buvo paslėpta, tai paprastai jos pastebėti nebuvo galima, ją pagrobę asmenys turėjo vaikščioti po paviljoną ir žiūrinėti. Tuomet ji kreipėsi į apsaugą, kuri parodė įrašą ir patarė kreiptis į policiją. Iš pradžių ji nenorėjo, kadangi netikėjo, kad jie gali padėti rasti vagis. Vaizdo įraše matosi, kaip į paviljoną įeina kaltinamieji, P. P. parodė, kur yra rankinė kitam, apsižvalgė į visas puses, o I. K. vienas įbėgo į kioską, paėmė rankinę ir iš karto išbėgo. Be to, matėsi, kad jis rankinę paslėpė prie savęs. Tuomet kartu išėjo iš paviljono. Pagrobtoje rankinėje, viename skyriuje, buvo apie 10 000 eurų įvairiomis kupiūromis, dar kažkiek dolerių, jie buvo sudėti tvarkingai dviejuose skyriuose, kupiūros nesusegtos, kitame skyriuje buvo prekių dokumentai, sąskaitos-faktūros, jos patentas, vizitinės kortelės, rašteliai. Pinigai buvo gauti iš prekybos, iš pensijos, be to, 5000 eurų buvo davęs vyras, kadangi jis ankščiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Ji paskutiniu metu laikė pinigus paviljone, nes ten saugiau, yra apsauga, vaizdo kameros. Šiuos pinigus ji naudodavo prekių užpirkimui. Ji pagal savo veiklą veda apskaitą, teikia deklaracijas kiekvienais metais.

Apklausta teisme įstatyminė atstovė T. C. parodė, kad kaltinamasis I. K. yra jos sūnus. Jau nuo 10 metų I. K. pradėjo vagiliauti, su juo buvo sunku susitvarkyti. Apie įvykį ji sužinojo tik tuomet, kai atvažiavo pas ją policijos pareigūnai. Iki to laiko sūnus jai nieko nebuvo sakęs ir pinigų nedavė. Ji nematė, kad I. K. būtų ką brangaus įsigijęs. Vėliau I. K. prisipažino, kad pavogė 6 000 eurų ir apie 40 dolerių.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad I. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 64-68).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad P. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 157-162).

Apžiūros protokole, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, kurį pateikė Gariūnų verslo parko apsaugos darbuotojas A. L., apžiūra užfiksuota, kad vaizdo įrašo kairėje pusėje matosi atviras paviljonas, kurio viduje prie įėjimo matosi sudėtos dėžės. Koridoriuje šalia šio paviljono yra stendas su sportine avalyne. Dešinėje pusėje yra iškaba su užrašu Krovininis liftas. Centre yra koridorius. 11:47:30 vaizdo įraše iš kairės pusės pasirodo vaikinas (iš bylos aplinkybių galima konstatuoti, kad tai I. K., apsirengęs dviejų skirtingų atspalvių striuke, jis lėtai eina veidu pasisukęs į paviljono pusę, praeina du žmonės, ekrano apačioje matyti iš kairės į dešinę einančio dar vieno žmogaus viršugalvis, šis žmogus apsisuka ir grįžta į paviljono pusę (iš bylos aplinkybių galima konstatuoti, kad tai P. P.), jis apsirengęs pilkos spalvos striuke ar liemene, su juodos spalvos rankovėmis, ant kairio peties rankinė, 11:47:39 P. P. prieina prie paviljono; 11:47:41 praeina vyras; 11:47:46 praeina ir sustojusio dairosi dvi moterys; 11:47:49 ekrano apačioje matosi dviejų asmenų einančių iš kairės į dešinę viršugalviai (galimai I. K. ir P. P.); 11:47:57 dvi moterys išeina; 11:47:54 iš dešinės praeina vyras ir moteris; 11:48:02 iš dešinės praeina viena moteris; 11:48:05 iš dešinės pusės pasirodo I. K. ir eina link paviljono; 11:48:07 jis dingsta iš filmavimo zonos; 11:48:11 ekrano apačioje matosi žmogaus viršugalvis; 11:48:15 įraše pasirodo P. P., prieina prie paviljono, sustoja prie stendo su avalyne; 11:48:22 prie jo prieina I. K., abu dairosi; 11:48:27 I. K. įeina į paviljono vidų, prie įėjimo iš dešinės pusės pasilenkia ir rausiasi tarp dėžių, P. P. stovi šalia paviljono; 11:48:33 I. K. išeina iš paviljono ir apsidairo; 11:48:35 jie abu greitu žingsniu nueina nuo paviljono; 11:48:37 abu dingsta iš vaizdo kameros fiksavimo zonos; 11:48:51 vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi kaltinamojo I. K. bei nukentėjusiosios O. S. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad 2015 m. spalio 27 d. I. K. ir P. P. nuvyko į Gariūnų turgavietę, kur apsipirkinėdami jie nuėjo prie paviljono Nr. E2/017. Pamatęs, kad paviljone nedegė šviesa, nebuvo pardavėjos, I. K. liepė P. P. „stovėti žvalgyboje“, t. y. stebėti aplinką, tuo tarpu jis įėjo į paviljono vidų ir paėmė tarp dėžių buvusią rankinę, kurioje buvo O. S. priklausę grynieji pinigai. Tuomet I. K. išėjo iš paviljono ir kartu su P. P. kartu pasišalino.

Apklaustas teisme P. P. neigdamas įvykdytą vagystę patvirtino, kad jis kartu su I. K. tą dieną apsipirkinėjo Gariūnuose. Vaikščiodami tarp paviljonų jie pastebėjo, kad viename iš jų nebuvo žmonių, šviesa buvo išjungta. Tuomet I. K. jam nieko nesakęs nuėjo į paviljono vidų, o jis liko jo laukti už keleto žingsnių. Kaltinamasis teigė, kad I. K. jam neliepė stebėti aplinkos, apie planuojamą vagystę nieko nesakė, ką I. K. veikė paviljone, jis nematė. I. K. išėjus iš paviljono jie kartu nuėjo koridoriumi ir I. K. paprašius išvažiavo iš Gariūnų. Apie tai, kad I. K. pagrobė rankinę jis sužinojo tik tuomet kai jie važiavo automobiliu link Pilaitės. P. P. pripažino, kad I. K. jam davė dalį pinigų iš rankinės, tačiau lygiomis dalimis jie pinigų nesidalino. Tačiau teismas tokią kaltinamojo versiją vertina kritiškai, kaip jo gynybinę taktiką, kadangi ją paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apklaustas teisme kaltinamasis I. K. patvirtino, kad sumanymas įvykdyti vagystę kilo spontaniškai, kai praeinant pro paviljoną pamatė, kad jo žaliuzės pakeltos, tačiau jis buvo tuščias, jame nedegė šviesa. Tuomet jis pasakė P. P. stovėti žvalgyboje, o pats įėjo į vidų ir pamatęs tarp dėžių rankinę, ją paėmė ir iš paviljono pasišalino. I. K. teigimu P. P. gerai suprato, kad stovėti žvalgyboje reiškia stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromos vagystės, kadangi iš karto po to P. P. atsistojo per kelis žingsnius nuo paviljono ir jo laukė. Be to, I. K. parodė, kad iš karto po to jie abu iš Gariūnų išvažiavo, automobilyje apžiūrėję rankinę rado pinigus, kuriuos po lygiai ir pasidalino. Netikėti tokiais I. K. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, juos patvirtina ir byloje esantis bei teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas. Jame užfiksuota, kaip I. K. su P. P. net kelis kartus praeina pro paviljoną, tuomet, matyti, kaip abu priėję prie stendo su prekėmis apsižvalgo, po ko I. K. įeina į paviljoną ir pasilenkęs rausiasi tarp dėžių, tuo tarpu P. P. lieka stovėti prie stendų, vos per kelis žingsnius nuo I. K., o tik I. K. sugrįžus abu iš karto pasišalina. Iš vaizdo įraše užfiksuoto P. P. elgesio galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis gerai suvokė I. K. ketinimus ir siekė to paties rezultato, t. y. pagrobti iš paviljono rankinę. Ir nors jis ir neatliko nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, t. y. svetimo turto pagrobimo, tačiau tuo pačiu metu būdamas su I. K. nusikalstamos veikos darymo vietoje, stebėdamas aplinką, suprasdamas I. K. atliekamus veiksmus, suvokdamas, kad pagrobę turtą abu turės galimybę juo naudotis, pasišalindamas kartu su juo, išreiškė savo valią ir pritarimą daromai nusikalstamai veikai.

Kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie iš paviljono pagrobė rankinę su O. S. priklausiusiais 10 000 eurų ir 300 dolerių grynųjų pinigų, viso 10 271,22 eurų. O. S. teigė, kad toje rankinėje ji laikė ne tik pinigus, gautus už realizuotas prekes, bet ir kelių metų savo santaupas iš pensijos, taip pat 5 000 eurų, kuriuos jai ankščiau perdavė vyras iš savo darbo užmokesčio. Šie pinigai buvo skirti prekių užpirkimams, todėl ji juos ir laikė Gariūnų turgavietėje. Tačiau I. K. pripažindamas savo kaltę dėl įvykdytos vagystės nesutiko su pagrobto turto verte ir teigė, kad rankinėje buvo tik 6 000 eurų įvairiomis kupiūromis ir 46 doleriai. Atkreiptinas dėmesys, kad I. K. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme laikėsi šios pozicijos ir parodymų nekeitė. P. P. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad I. K. iš rankinės ištraukė pinigus stambiomis ir smulkiomis kupiūromis, kaip nurodė, kad pinigų galėjo būti 10 000 – 15 000 eurų, tačiau savo apklausoje nurodė, kad tokią išvadą padarė tik iš didelio pinigų kiekio, nes nei jis pats, nei I. K. prie jo pinigų neskaičiavo. Apklaustas teisme P. P. šioje dalyje savo parodymus paneigė teigdamas, kad tokią sumą jam nurodė policijos pareigūnai apklausos metu. Taigi, P. P. tikslios pinigų sumos rankinėje nenurodė, o kitas kaltinamasis I. K. visų apklausų metu tvirtino, kad buvo tik 6000 eurų. Šiuo atveju nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė jokių duomenų (banko išrašų, banko kvitų ar pan.), kurie patvirtintų, kad ji savo rankinėje galėjo laikyti panašaus dydžio sumą. Pažymėta, kad baudžiamasis procesas yra organizuotas taip, kad valstybės kaltintojas turi įrodyti nusikalstamos veikos sudėties būvimą kaltininko veiksmuose. Jo pateikti įrodymai neturi kelti abejonių kaltinamojo kalte. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju, pagrobtų pinigų suma svarbi ne tik sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau ir pačios nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Todėl teismas pripažįsta, kad byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad O. S. rankinėje buvo būtent 10 000 eurų, o ne 6 000 eurų, kaip teigia I. K., todėl nepavykus pašalinti šių abejonių bylos nagrinėjimo metu, turi būti laikomasi principo, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl laikytina, kad kaltinamieji iš O. S. pagrobė 6 000 eurų ir 300 dolerių, viso 6 271,22 eurų.

Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje „įsibrovimu” suprantamas slaptas arba atviras patekimas į patalpą prieš jos savininko ar valdytojo valią bet kuriuo būdu, jei tai buvo padaryta, turint tikslą neteisėtai pasisavinti ten esantį turtą. Įsibrovimo būdai gali būti įvairūs – įsilaužiant, t. y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu; patekimas per pravirą langą; įėjimas į patalpą, apgaunant jos savininką dėl tikrojo patekimo tikslo; panaudojus padirbtus ar parinktus raktus ir kt. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu nustatyti tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji I. K. ir P. P. dienos metu apsipirkinėjo Gariūnų turgavietėje, kuomet praeidami pamatė, kad vienas iš paviljonų yra tuščias, jame nebuvo darbuotojų, nedegė šviesa, tačiau jo žaliuzės buvo pakeltos. Apklausta nukentėjusioji patvirtino, kad tą dieną ji dirbo, prekės buvo išstatytos prekybai ne tik paviljone, bet ir stende šalia paviljono. O. S. nurodė, kad nors jos vagystės metu darbo vietoje ir nebuvo, tačiau paviljono uždariusi ji nebuvo, jokių kitų kliūčių patekti į vidų taip pat nebuvo sudaryta. Todėl galima daryti išvadą, kad I. K. ir P. P., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, į paviljoną pateko be jokių kliūčių, t. y. tokiu pačiu būdu kaip ir kiti turgavietės lankytojai. Tokiu atveju, vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą šioje byloje buvo nustatytas nepagrįstai, o kaltinamųjų veiksmai, kuomet jie pagrobia O. S. priklausiusią rankinę su 6 271,22 eurų grynųjų pinigų kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis I. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau teistas (1 t., b. l. 75-105), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 74), nedirba, nesimoko, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 117), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2015-09-02 iki 2015-09-04, diagnozė hiperkinezinis elgesio sutrikimas, socializuoto elgesio sutrikimas (1 t., b. l. 116), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos nesikreipė (1 t., b. l. 118). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, padarytos žalos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (nors yra jauno amžiaus, tačiau jau 7 kartus yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, iki bausmės atlikimo niekur nedirbo, nesimokė), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis P. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau teistas (1 t., b. l. 173-185), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 168-172), nedirba, nesimoko, turi mažametį vaiką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, padarytos žalos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (jauno amžiaus, teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, nesimoko), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

2016 m. gegužės 9 d. nutarimu P. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 163-164).

Baudžiamojoje byloje O. S. pareiškė 10 271 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 14). Tačiau byloje buvo įrodytas tik 6 271,22 eurų pagrobimo faktas, atitinkamai tokio dydžio turtinė žala O. S. ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų. Kadangi kaltinamasis I. K. žalą padarė būdamas nepilnametis, todėl žala priteisiama iš jo ir subsidiariai iš jo motinos įstatyminės atstovės T. C. (CK 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2016-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę I. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2016-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 1 (vienerius) metus atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę P. P. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš dalies tenkinti O. S. civilinį ieškinį ir iš P. P. bei I. K. solidariai O. S. naudai priteisti 6 271,22 eurų turtinės žalos atlyginimui. O I. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš I. K. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės T. C..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.