Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centro teikimą dėl R. G.-D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G.-D. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-21 nutartimi pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., ir jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Priverčiamosios medicininės priemonės taikymas teismo nutartimis. 2012-05-02 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pratęsus priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, ji Panevėžio apygardos teismo 2012-05-25 nutartimi panaikinta ir R. G.-D. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2013-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi R. G.-D. priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimas, kuriuo rekomenduojama R. G.-D. pakeisti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį priverstinį stebėjimą. Teikime nurodoma, kad R. G.-D. VšĮ Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centre stebima ir gydoma priverstinai ambulatoriškai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nutartį. Jai nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Po teismo 2013-01-16 nutarties R. G.-D. išsinuomojo butą, nes norėjo gyventi savarankiškai, tačiau jai nepavyko. Šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, artimųjų. Ambulatorinio gydymosi laikotarpiu R. G.-D. pažeidinėdavo lankymosi rėžimus, buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. R. G.-D. dirgli, disforiška, be distancijos, reikli, afektas neadekvatus. Ji atsisako gydytis skiriamais vaistais, nesilaiko reguliaraus lankymosi, gydymosi režimo. Psichikos būsena prasta. Atsisako leistis vaisus. Todėl negalėdami užtikrinti saugaus gydymo ambulatorinėmis sąlygomis, rekomenduoja jį keisti į priverstinį stacionarinį gydymą.

VšĮ Antakalnio poliklinikos atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir prašė R. G.-D. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teikime nurodytais motyvais.

Prokuroras siūlo sveikatos priežiūros įstaigos teikimą tenkinti. Advokatė prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

BK 98 str. 6 d. numatyta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. BK 98 str. 3 d. įtvirtinta, kad stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, teismas išnagrinėjąs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo rūšies pakeitimo klausimą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą gali pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad R. G.-D. nustatytas (duomenys neskelbtini). Ji po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nutarties, buvo stebima ir gydoma ambulatoriškai VšĮ Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centre. Gydymosi laikotarpiu R. G.-D. pažeidė lankymosi režimus, būdavo intensyviai ieškoma. Taip pat pusmečio laikotarpiu buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl ligos paūmėjimo. Jos psichikos būsena apibūdina ją kaip dirglę, disforišką, be distancijos, reiklią. Afektas neadekvatus. R. G.-D. yra nekritiška savo lygai, mąstymas stokoja nuoseklumo. Taip pat nustatyta ir tai, kad pacientė raštiškai atsisakė gydytis skiriamais vaistais, atsisako juos leistis. Jos psichikos būklė vertinama kaip prasta. Ji nesilaiko nei reguliaraus lankymosi, nei gydymosi režimo. Teismo posėdžio metu VšĮ Antakalnio poliklinikos atstovė pažymėjo, kad R. G.-D. yra nemotyvuota nei gydytis, nei lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje, yra valkataujanti, turi priklausomybių problemą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, kad dėl R. G.-D. veiksmų, nekritiško savo ligos vertinimo, nėra įmanoma vykdyti ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl darytina išvada, kad R. G.-D. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, būtina pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimą tenkinti.

R. G.-D., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.