- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-2148-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- L. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17583-947/2015, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. J. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu L. J. dėl kito sutuoktinio kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažinti prievoles asmeninėmis, bei priteisti neturtinę žalą. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą L. J. gyventi skyrium, kadangi atsakovas nuolat naudoja bauginimus ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi patenkino pareiškėjos N. J. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo įpareigoti atsakovą L. J. gyventi skyrium nuo ieškovės N. J.. Teismas susipažinęs su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, bei remdamasis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad atsakovas 2013-05-07 nuosprendžiu atleistas kaltininkui (atsakovui) su nukentėjusiąja (ieškove) susitaikius ir baudžiamoji byla prieš L. J. nutraukta. Nuosprendyje nurodyta, kad L. J. 2012 m. rugsėjo 21 d. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus sudavė kumščiu sutuoktinei N. J. į galvos ir kojų sritis, tuo padarydamas poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, dešiniajame dilbyje, nosies sumušimą, dešinės ausies būgnelio plyšimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą ir sukėlė N. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo jai sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, todėl atsakovas 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu buvo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu L. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jam skirta bausmė už tai, kad 2015 m. kovo 14 d. savo šeimos narei N. J. (sutuoktinei) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.) bei siekdamas apsaugoti ieškovės interesus, teismas konstatavo, jog atsakovo elgesys yra pasikartojantis, todėl yra tikimybė, kad ieškovė gali nukentėti nuo atsakovo veiksmų ateityje ir prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas L. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo atmesti (b.l. 28-30). Apeliantas nurodė, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė išimtinai ieškovės interesais. Visos baudžiamosios bylos buvo inicijuotos ieškovės, tačiau vienu atveju šalys susitaikė, kitu – apeliantas buvo nuteistas tik dėl to, jog pats prisipažino. Šalys iki šiol gyvena kartu. Po ieškinio padavimo kartu atostogavo, ką patvirtina pridedamos nuotraukos. Apeliantas lankosi pas psichologus, šeimos specialistus, visais būdais siekia išsaugoti šeimą, tiek jis, tiek atsakovo nustojo vartoti alkoholį. Be to, namas yra erdvus, vienintelė gyvenamoji patalpa, o įsigyti kitą ir gyventi kitus atsakovas neturi lėšų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino pareiškėjos N. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas, nes laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsižvelgiant išimtinai į ieškovės interesus, nors dėl konfliktų kaltos abi šalys, o po nutarties priėmimo, šalys toliau kartu poilsiavo Palangoje.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant prieš tai minėtas teisės normas darytina išvada, jog šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismas ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustato vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesus, kuriuos nulemia sveika, dorovinga, saugi aplinka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinyje prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir apelianto, dėl apelianto kaltės, be kita ko, teigdama, jog atsakovas žiauriai elgiasi su sutuoktine.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad atsakovas buvo nubaustas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) už tai, jog namuose ieškovei sukėlė fizinį nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliantas skunde neginčija prieš tai minėtų aplinkybių, tik nurodo, jog konfliktas kilo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Esant byloje duomenų apie apelianto neleistiną elgesį su ieškove, teismas, siekdamas užtikrinti bylos nagrinėjimo metu kito sutuoktinio teises ir interesus, pagrįstai taikė skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė šalių teisių ir jų neapribojo labiau negu būtina.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.