Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Silvana Girdenienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-507/2007 m.

2007 m.gruodžio 3d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirta subendrinta bausmė : laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. A. G. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Iš A. G. UAB „Mėlynoji uoga“ priteista 2246 Lt žalos atlyginimui.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista ir J. A., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

A. G. nuteistas už tai, kad 2004 metų sausio – gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas UAB „Flintas“ (įm. k. 2201987, reg. Kauno g. 3a, Vilniuje) vardu, suklastojo tikrus dokumentus – 8 PVM sąskaitas – faktūras, ir panaudojo šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus pateikdamas juos įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje, adresu Kauno g. 3a, Vilniuje, tuo padarė didelę žalą valstybės biudžetui, nesumokant 73 790,94 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o būtent:

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB ,,Elroja“ patalpose adresu Geležinkelio 45a, Varėnoje, pateikdamas žinomai melagingus duomenis apie realiai neįvykusius sandorius tarp UAB ,,Flintas“ ir UAB ,,Elroja“ paprašė E. D. įrašyti šias žinomai melagingas žinias apie UAB ,,Flintas“ medienos pirkimą iš UAB ,,Elroja“ į 2004-01-27 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454714 15 255,04 Lt sumai; 2004-02-26 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454705 34 005,25 Lt sumai; 2004-02-26 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454706 27860,37 Lt sumai; 2004-04-27 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454711 35 607,68 Lt sumai ir 2004-04-30 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454712 86 813,92 Lt sumai, patvirtino savo parašu šias žinomai melagingas žinias ir panaudojo šiuos žinomai suklastotus dokumentus, pateikdamas įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterei J. A. buhalterinėje apskaitoje;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB ,,Flintas“ patalpose adresu Kauno g. 3a Vilniuje, pateikdamas žinomai melagingus duomenis apie realiai nevykusius sandorius tarp UAB ,,Flintas“ ir A. G. įmonės ,,Mes du“, paprašė J. A. įrašyti šias žinomai melagingas žinias apie A. G. įmonės ,,Mes du“ pjuvenų briketų gamybos cecho pardavimą UAB ,,Flintas“ į 2004-03-17 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 6621365 86814,04 Lt sumai, paprašė parašu patvirtinti minėtos sąskaitos gavimą F. P. ir panaudojo šį žinomai suklastotą dokumentą pateikdamas įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterei J. A. buhalterinėje apskaitoje;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, patvirtino parašu nenustatyto asmens suklastotus tikrus dokumentus – 2004-02-20 PVM sąskaitą – faktūrą LEC 4723238 5437,70 Lt sumai ir 2004-05-04 PVM sąskaitą – faktūrą LEC 4723205 192 000 Lt sumai, kuriose įrašytos jam žinomai melagingos žinios apie UAB ,,Flintas“ rūšiuotų pjuvenų pakavimo linijos ir transporto paslaugų įsigijimą iš UAB ,,Utenos vežėjai“ ir panaudojo šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikdamas įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterei J. A. buhalterinėje apskaitoje;

Be to, jis 2004 metų sausio – gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB ,,Flintas“ patalpose adresu Kauno g. 3a, Vilniuje, veikdamas UAB „Flintas“ (įm. k. 2201987, reg. Kauno g. 3a, Vilniuje) vardu panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras, pateikdamas jas įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje ir PVM deklaracijose už 2004 metų sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius neteisėtai deklaravo 73 790,94 Lt sumą PVM atskaitos, tokiu būdu, apgaule UAB ,,Flintas“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 73 790,94 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, o būtent:

2004 metų sausio – balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad medienos pirkimo – pardavimo sandoriai nevyko, pasirašė jam žinomai suklastotuose tikruose dokumentuose - medienos pirkimo – pardavimo PVM sąskaitose – faktūrose, savo parašu patvirtindamas jose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie medienos pirkimą iš UAB ,,Elroja“, pateikė šias sąskaitas įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje, ir PVM deklaracijose už 2004 metų sausio, vasario ir balandžio mėnesius neteisėtai deklaravo 30 438,64 Lt sumą PVM atskaitos, tokiu būdu apgaule UAB ,,Flintas“ naudai išvengė turtinės prievolės – 30 438,64 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą:

2327,04 litų PVM pagal 2004-01-27 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454714 15 255,04 Lt sumai;

5187,24 litų PVM pagal 2004-02-26 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454705 34 005,25 Lt sumai;

4249,88 litų PVM pagal 2004-02-26 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454706 27 860,37 Lt sumai;

5431,68 litų PVM pagal 2004-04-27 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454711 35 607,68 sumą;

13242,8 litų PVM pagal 2004-02-30 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454712 86 813,92 Lt sumai

A. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. vasario – gegužės mėnesiais tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad tarp UAB ,,Flintas“ ir UAB ,,Utenos vežėjai“ (įmonės kodas 8423784, adresas Ukmergės g. 18, Utena) jokių sandorių nevyko, pasirašė jam žinomai suklastotuose tikruose dokumentuose – pjuvenų atšaldymo ir pakavimo linijos pirkimo ir transporto paslaugų gavimo PVM sąskaitose – faktūrose, savo parašu patvirtindamas jose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekių ir paslaugų pirkimą iš UAB ,,Utenos vežėjai“, pateikė šias sąskaitas įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje, ir PVM deklaracijoje už 2004 metų vasario ir gegužės mėnesius neteisėtai deklaravo 30 109,48 Lt sumą PVM atskaitos, tokiu būdu apgaule UAB ,,Flintas“ naudai išvengė turtinės prievolės – 30 109,48 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą:

829,48 litų PVM pagal 2004-02-20 PVM sąskaitą – faktūrą LEC 4723238 5437,70 Lt sumai;

29 280 litų PVM pagal 2004-05-04 PVM sąskaitą – faktūrą LEC 4723205 192 000 Lt sumai;

A. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. kovo mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrovės buhalterei nurodė išrašyti žinomai melagingas žinias į PVM sąskaitą faktūrą LGA Nr.6621365, kurios blanką 2004-01-13 įsigijo Rudanovo firma ,,Soltis“ (kodas 2106794), nurodant, kad 2004-03-17 pagal minėtą sąskaitą UAB ,,Flintas“ iš A. G. įmonės ,,Mes du“ (įmonės kodas 241596716, adresas Verkių 30B, Vilnius) įsigijo briketų iš pjuvenų gamybos cecho įrangą už 86 814,04 Lt sumą, tame tarpe 13 242,82 Lt PVM, šią sąskaitą – faktūrą pateikė įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje, ir PVM deklaracijoje už 2004 metų kovo mėnesį neteisėtai deklaravo 13 242,82 Lt sumą PVM atskaitos, tokiu būdu apgaule UAB ,,Flintas“ naudai išvengė turtinės prievolės – 13 242,82 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Be to, jis 2004 metų lapkričio 15-16 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Mėlynoji uoga“ patalpose, esančiose adresu Mechanizatorių g. 24, Varėnos m., parduodamas 109,853 m³ tarinių rąstelių pateikė UAB „Mėlynoji uoga“ darbuotojams žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įrašytos jam žinomai melagingos žinios, kad medienos pardavėjas yra UAB „Seikonas“ įm.k. 6893957, reg. adresu Mechanizatorių g. 9-4, Dembavos km., Panevėžio raj. bei gavo šios įmonės vardu pagal kasos pajamų orderių kvitus SKO 0043116, 0043120 iš pirkėjo PVM sąskaitose-faktūrose išrašytas pridėtinės vertės mokesčio sumas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – valstybės biudžetui skirtas lėšas- 2246,21 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o būtent:

1565,96 litų PVM pagal 2004-11-15 PVM sąskaitą – faktūrą SAB 0003197 10 265,66 Lt sumai;

680,25 litų PVM pagal 2004-11-16 PVM sąskaitą – faktūrą SAB 0003180 4459,45 Lt sumai.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo 2007 m. vasario 26 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo panaikinti, jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jis nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria yra nuteistas pagal LR BK 300 str. 2 d., BK 182 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d., yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių , ir tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Teismas jį nuteisdamas pagal LR BK 300 str. 2 d., neteisėtai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad 2004 m. sausio - gegužės mėn. laikotarpiu jis patvirtino savo parašu žinomai melagingas žinias ir panaudojo, pateikdamas įvertinimui UAB "Flintas" buhalterinėje apskaitoje žinomai suklastotus dokumentus apie realiai neįvykusius sandorius tarp UAB "Flintas" ir UAB "Elroja" dėl medienos pirkimo, taip pat apie realiai neįvykusius sandorius tarp UAB „Flintas“ ir A. G. firmos „Mes du“, dėl briketų gamybos cecho pardavimo , apie realiai neįvykusius sandorius tarp UAB „Flintas“ ir UAB „Utenos vežėjai“ dėl rūšiuotų pjuvenų pakavimo linijos ir transporto paslaugų įgijimo. Teismas jo kaltę grindė jo paties parodymais teisiamajame posėdyje, kuriuose jis pripažino, kad sandoriai su UAB "Elroja" realiai nebuvo sudaryti ir kad dokumentų E. D. prašė dėl to, kad vyko bendrovės patikrinimas, bei tuo, kad jis suprasdamas, kad dokumentai yra netikri, juos pateikė UAB "Flintas" buhalterijai.

Teismas jo kaltę dėl A. G. įmonės „Mes du „ grindė liudytojo A. G. parodymais, kad jokios sąskaitos jis neišrašė, ties jo pavarde yra ne jo parašas, jo įmonė jokios veiklos nevykdė ir, kad jo buhalteriją tvarkė J. A. (UAB "Flintas" buhalterė), pas kurią buvo jo įmonės dokumentai ir kaip jis spėja ir antspaudas, todėl ji galėjo dokumentus suklastoti; ekspertizės aktu (2 t.b.1.43-47), kuriame nurodyta, kad minėtą PVM sąskaitą faktūrą pasirašė ne A. G.; specialisto išvada (1 t., b.I.58-59), kad neturinti juridinės galios 2004 03 17 PVM sąskaita faktūra yra įvertinta UAB "Flintas" buhalterinėje apskaitoje, sąskaitos blankas įsigytas Rudanovo firmos "Soltis" ir, kad sąskaitoje yra A. G. ir F. P. parašai, bei jo ikiteisminio tyrimo metus duotais parodymais (5 t.b.l.I9-20), kad minėta sąskaita buvo išrašyta jo nurodymu, panaudojant Rudanovo įmonės "Soltis" blanką, kad realiai toks sandoris nevyko, kad sąskaita buvo išrašyta tam, kad reikėjo parodyti pinigų išlaidavimą, bei analogiškais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (5 t.b.l. 28-29), kurie, teismo nuomone, sutampa su kitų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų asmenų parodymais. Teismas, pripažindamas jį kaltu dėl veikos, susijusios su A. G. firma“Mes du“ , neįvertino jo kaltę paneigiančių įrodymų : iš valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų apie sienos kirtimą matyti, kad jis firmos "Mes du" dokumentų išrašymo dieną (2004 03 17) buvo Ukrainoje, todėl objektyviai negalėjo atlikti jam inkriminuojamų veiksmų (1 t. b.l. 150); tinkamai neįvertino A. G. parodymų, kad nuteistoji J. A. disponavo jo įmonės tuščiais blankais ir antspaudu, todėl, jo nuomone , tegali būti įtariama tik J. A. (4 t.b.l .25, 6 t. b.l.81); liudytojo J. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (3 t. b.l. 198-200), kad minėta sąskaita yra išrašyta ant jo įmonės blanko, o buhalterinę apskaitą jo įmonėje tvarkė nuteistoji J. A., kuri (4 t. b.l. 115, 6 t. b.I.42) patvirtino dirbusi Rudanovo įmonėje "Soltis" ir kai atvežė liniją, ji buvo įmonėje, kad du vyrai iš įmonės "Mes du" paprašė jos išrašyti sąskaitą, jie turėjo antspaudą, pasakė sumą ir rekvizitus, uždėjo antspaudą, kad sąskaitą išrašė ji pati, linija buvo padėta Kirtimuose.

Teismas, nustatydamas jo kaltę dėl UAB „Utenos vežėjai“ , savo išvadas grindė jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad briketų liniją pirko pagal skelbimą, kad PVM sąskaitą faktūrą išrašė nepažįstamas vyriškis, kad S. J. nėra matęs, apie tai, kad minėti dokumentai yra suklastoti suprato, kai jie jau buvo įvertinti apskaitoje bei liudytojo S. J. parodymais, kad jis su UAB "Flintas" jokių sandorių nesudarinėjo, dokumentų nepasirašė. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys apie sienos kirtimą, kuriuose nurodyta, kad UAB "Utenos vežėjai" dokumentų išrašymo dieną (2004 02 20, 2004 03 15,) jis buvo Ukrainoje, todėl objektyviai negalėjo pasirašyti 2004 02 20 PVM s.f. LECNr.4723238 (1 t. b.l 136), 2004 02 20 kasos išlaidų orderio Nr.17 (1 t. b.l .l37), 2004 03 15 kasos išlaidų orderio Nr.27 (1 t. b.l. l29) ir atlikti jam inkriminuojamų veiksmų (1 t. b.l. 150); liudytojo F. P. parodymams, kad jis buvo komandiruotėje Ukrainoje, apie Utenos medienos briketų firmą yra girdėjęs, kad pas juos UAB "Flintas" pirko įrangą ir kad jo buvo nupirkta ir padėta Vilniuje "Transratas" teritorijoje, kad jis pasirašė dokumentus (6 t. b.l. 80) jo parodymams teisiamajame posėdyje, kad didžiąją dalį laiko praleisdavo Ukrainoje, ką patvirtina jo pasas (6 t. b.l .I81); Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenims apie sienos kirtimą, kuriuose nurodyta, kad sutarties su UAB "Utenos vežėjai" išrašymo dieną 2004 02 06 jis buvo Ukrainoje; liudytojo S. J. parodymams teisme, kad dirbo UAB "Utenos vežėjai" direktoriumi iki 2004 03 03 ir jam dirbant sandorių su UAB "Flintas" sudaryta nebuvo (6 t. b.l..43).

Mano, kad šių įrodymų nepakanka tokioms teismo išvadoms pagrįsti, be to jie prieštarauja kitiems teisiamajame posėdyje išnagrinėtiems įrodymas, kuriuos teismas nors ir vertino, bet motyvuotai nepasisakė, kad atmeta, nors ir nepasisakė, kad jais nesirėmė teismo išvadai pagrįsti: pažyma apie sienos kirtimą (1 t., b.l. 143-152 ), kurioje nurodyta, kad jis nuo 2004 02 26 iki 2004 03 27 ir nuo 2004 07 21 iki 2004 08 31 buvo komandiruotėje Ukrainoje, todėl nurodytu laikotarpiu objektyviai negalėjo atlikti PVM sąskaitų faktūrų (1 t. b.l. 92-94) suklastojimo ir jų panaudojimo veiksmų; šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas F. P. (6 t. b.l.80) nurodydamas, kad buvo komandiruotėje Ukrainoje; jo parodymai teisme, kad pastoviai nebūdavo, važinėdavo į Ukrainą (6 t. b.I. 149); darbo sutartis (1 t.b.1.86) bei įsakymas ( 1 t. b.l.85), kuriuose nurodyta, kad UAB "Flintas" jis buvo įsidarbinęs vadybininku tik nuo 2004 05 19, todėl nebuvo atsakingas už apskaitos vedimą ir objektyviai negalėjo panaudoti, t.y. įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą žinomai suklastotų dokumentų; UAB "Flintas" direktoriaus 2003 11 17 įgaliojimu (1 t. b.I.88), kurio turinys neįgalino jo tvarkyti buhalterinę apskaitą ar duoti valdingus nurodymus buhalterei; ekspertizės aktu (6 t. b.l. 171-173), kuriuo nebuvo nustatyta, kas pasirašė po suklastotu įgaliojimu; liudytojo F. P. parodymai teisme (6 t. b.I. 79-80, 148), kad neprisimena, kad būtų išdavęs įgaliojimą jam pasirašyti dokumentus, tačiau nurodė, kad jis pas notarą buvo; kad įgaliojimo nepasirašė ir nežino jo atsiradimo aplinkybių, direktoriumi jo neskyrė, akcininkų buvo priimtas direktoriumi, įmonėje pasirašydavo sąskaitas ir buhalterinius dokumentus; Lietuvos notarų rūmų raštu, kuriame nurodyta, kad notarės, patvirtinusios UAB "Flintas" direktoriaus išduotą įgaliojimą ,nėra notarų sąrašuose. Be to, teismas neteisėtai savo išvadą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 str. 2 d. rėmėsi vien jo prisipažinimu padarius nusikaltimą, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimui "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" Nr. 40 3.1. 5 punktui. Kadangi dėl tų pačių sąskaitų faktūrų panaudojimo UAB "Flintas" buhalterinėje apskaitoje jam inkriminuota ir BK 182 str. 2 d., mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai šią veiką kvalifikavo pagal nusikaltimų sutaptį - BK 300 ir BK 182 str. (BPK 328 straipsnio 1 p., BPK 369 straipsnio 2 d.) ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 "Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" 17 punkte suformuotos teismų praktikos, kuriame yra nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas sukčiaudamas panaudoja suklastotą dokumentą, BK 182 straipsnio ir 300 straipsnio sutaptis negalima, nes suklastoti dokumentai yra turto užvaldymo priemonė, o jų panaudojimas yra apgaulės išraiška, todėl suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiavimo atveju laikomas sukčiavimo veikos įvykdymo būdu (apgaule).

Teismo padarytos išvados, kad jo veiksmuose yra dokumentų suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo nusikalstamos veikos požymiai, nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 p.). Be to byloje yra prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, o nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas vienus įrodymus priėmė, o kitus atmetė. Be to nėra nurodyta, kokiais vienasmeniškais jo veiksmais buvo atliktas klastojimas (objektyvioji pusė) bei kokiais įrodymais yra nustatyta jo tyčia (subjektyvioji pusė) (BK 2 str. 4d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" Nr. 40 3.1.1. p.). Teismas nuosprendyje tik konstatavo, kad tam tikri santykiai tarp jo ir kitų asmenų J. A., E. D. ir kt. buvo susiklostę, tačiau nuosprendyje nėra nustatyti konkretūs jo veiksmai. Mano, kad , sprendžiant dokumentų suklastojimo nusikalstamos veikos padarymą, suklastojimo objektyvūs veiksmai turėjo būti nustatyti. Tik juos nustačius, galima būtų spręsti jo tyčios klausimą. Pažymi, kad jis kaltu dėl dokumentų suklastojimo neprisipažino ir nurodė, kad šių dokumentų nesurašė, nes neturėjo tam įgaliojimų nei juos pasirašyti nei pateikti įvertinimui buhalterinėje apskaitoje, taip pat nurodė, kad dalis ūkinių operacijų realiai buvo įvykusios, be to tuo metu, kai buvo atliktos jam inkriminuotos veikos, jis buvo užsienyje. Šios aplinkybės byloje yra esminės, tačiau jos yra išsamiai neišnagrinėtos. Mano, kad neišsamus esminių bylos aplinkybių išnagrinėjimas sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, kai surinktų įrodymų nepakanka padaryti atitinkamas išvadas .

Teismas nuteisdamas jį pagal LR BK 182 str. 2 d. , neteisėtai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad jis 2004 m. sausio - gegužės mėn. laikotarpiu panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus - UAB "Elroja", UAB "Utenos vežėjai", Rudanovo firmos "Soltis" PVM sąskaitas faktūras, pateikė jas įvertinimui UAB "Flintas" buhalterinėje apskaitoje, ir neteisėtai deklaravo 73790,94 Lt sumą PVM atskaitos PVM deklaracijose už 2004 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius ir tokiu būdu, apgaule UAB "Flintas" naudai išvengė didelės turtinės prievolės- PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nėra nurodyti įrodymai ir motyvai, kuriais remiantis teismas laiko įrodytu jo objektyviuosius veiksmus, t.y. suklastotų dokumentų panaudojimą, jų pateikimą įvertinimui UAB "Flintas" apskaitoje bei jų neteisėtą deklaravimą (objektyvioji pusė). Nuosprendyje taip pat nėra nurodyti įrodymai ir motyvai, kuriais remiantis teismas laiko įrodytu jo tiesioginę tyčią, nukreiptą išvengti didelės turtinės prievolės, panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, suvokiant, kad UAB "Flintas" prekių ir paslaugų nepirko, už jas PVM nemokėjo, todėl jokios PVM atskaitos nebuvo, numatant, kad tuo padarys turtinę žalą valstybės biudžetui, ir to siekiant (subjektyvioji pusė), kas leido teismui padaryti vienareikšmę išvadą jam vienasmeniškai padarius nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 2 d. Be to nėra nurodyti įrodymai ir motyvai, kuriais remiantis apgaulė šiuo sukčiavimo atveju, naudojama kaip turtinės prievolės išvengimo būdas, buvo esminė, t. y. suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turtinės prievolės. Priešingai byloje yra įrodymų, kuriuos teismas nors ir vertino, bet motyvuotai nepasisakė, kad atmeta, nors ir nepasisakė, kad jais nesirėmė teismo išvadai pagrįsti arba vertino neteisingai.

Teismas nuteisdamas jį pagal LR BK 182 str. 1 d. , neteisėtai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad jis UAB "Mėlynoji uoga" darbuotojoms pateikė žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašytos žinomai melagingos žinios, kad medienos pardavėjas yra UAB "Seikonas" ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - valstybės biudžeto lėšas - 2246,21 Lt PVM mokesčio. Teismas tokią išvadą grindė liudytojų D. N., R. K. parodymais teisme nurodant, kad D. N. PVM sąskaitą-faktūrą užpildė jo nurodymu, visus duomenis jai sudiktavo jis, bei liudytojo R. R. parodymais teisme, kad jis dirbo UAB "Seikonas", tačiau jokių sandorių su UAB "Mėlynoji uoga" nesudarinėjo, iš kur jis gavo dokumentus jam nežinoma. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu laikytini tik bylos duomenimis (BPK 242 str.), todėl jie teismo turėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Mano, kad teismo nurodyti įrodymai yra nepakankami, tam kad teismas galėtų pagrįsti savo išvadą dėl to, kad jo tariamai atlikta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d. Mano, kad teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodytus įrodymus įvertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes šie įrodymai turėjo būti vertinami kartu su kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurie prieštarauja tokiai teismo išvadai:

Specialisto išvada (2 t. b.l. 26-30), kad PVM s.f. ir kasos pajamų orderių kvituose pasirašė D. N., o šalia įrašo R. R. pasirašė ne A. G.; liudytojos N. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu,(4 t.,b.l.40-43), kad moteris iš portfelio išsiėmė PVM s.f. ir kasos pajamų orderį, moteris užpildė PVM s.f., sumokėjo 3265,66 Lt moteriai, kuri paėmė pinigus ir įsidėjo į portfelį; sumokėjo 11459,45 Lt, padėjo juos ant stalo, kuriuos pasiėmė moteris; G. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (4 t. b.l. 71-72), kad visa D. N. gabenta mediena buvo pristatyta į UAB "Mėlynoji uoga"; akistatos protokolas( 4 t. b.l. l11-115), kuriame liudytoja D. N. parodė, kad buhalterė jai sumokėjo visus pinigus už pristatytą medieną -3265,66 Lt ir 11 459,45 Lt, kuriuos ji įsidėjo į krepšį; 2004 11 15 kasos pajamų orderio kvitas 3265,66 sumai (2 t.b.I.34); 2004 11 16 kasos pajamų orderio kvitas 11 459,45 Lt sumai ( 2 t.b.1.33 ), liudytojo R.aimundo avaliausko parodymai teisme (6 t.b.I.80), jiems už mišką UAB "Mėlynoji uoga" viską sumokėjo. Mano, kad nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyti įrodymai yra nepakankami konstatuoti jo tariamuose veiksmuose esant esminių sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių - apgaulės ir tyčios. Teismas nuosprendyje tik konstatavo, kad tam tikri santykiai tarp jo ir nukentėjusiosios D. N. buvo susiklostę, tačiau nenurodo jo ir UAB "Mėlynoji uoga" konkretaus santykių turinio, o pinigų perdavimo fakto, t. y. svetimo turto įgijimo, iš viso nenagrinėjo. Sprendžiant sukčiavimo nusikalstamos veikos padarymą, svetimo turto (pinigų) įgijimo faktas turi būti nustatytas. Tik jį nustačius, galima spręsti, ar toks įgijimas buvo padarytas apgaule, ar be apgaulės. Neaišku, kaip teismas padarė išvadą, kad turto (pinigų) įgijimas buvo apgaulingas, net nenustatęs, ar toks įgijimas buvo. Pažymėtina, kad jis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad šių pinigų (2246,21 Lt) nei iš nukentėjusiosios UAB "Mėlynoji uoga" nei iš D. N. niekada nebuvo gavęs. Nėra nustatytas ir nusikalstamo tikslo siekimas, kuris atspindi sukčiavimo subjektyviąją pusę - tyčios elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 "Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose" 14 p.) Veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK 182 str. turi būti nustatyta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma ir subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius. Kadangi šios aplinkybės byloje yra esminės, tačiau jos išsamiai neišnagrinėtos, todėl neišsamus esminių bylos aplinkybių išnagrinėjimas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.

Nors dėl aukščiau nurodytų motyvų manytina, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, taip pat reikėtų atkreipti teismo dėmesį ir į kitus pažeidimus šioje byloje. Teismas, tenkindamas civilinio ieškovo UAB "Mėlynoji uoga", nepagrįstai priteisė jam 2246 Lt žalos atlyginimą, kadangi byloje nėra įrodyta, kad jis 2246 Lt PVM lėšų iš UAB "Mėlynoji uoga" gavo, todėl tokia prievolė turėtų kilti dėl to kaltiems asmenims, kurių teismas šioje byloje nenustatė.

Teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė LR BK bendrosios dalies normas (BK 2 str., 41 str.,54 str.-66 str.), nes bausmės skyrimas negali būti teisingas, jeigu ji skiriama už neįvykdytas uždraustas baudžiamojo įstatymo veikas. Be to, motyvuodamas bausmės paskyrimą, teismas, pažeisdamas BK reikalavimus, motyvuose nurodė, kad yra teisiamas 3 kartą, nors vienas teistumas jam jau yra išnykęs (5 t.b.l. 31, BK 27 str.). Teismas motyvuose taip pat nurodė, kad šioje byloje jis neatvyko ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, kad kaitaliojo savo parodymus. Pagal įstatymą įtariamasis ir kaltinamasis neturi pareigos nei atvykti nei prisipažinti, o taip pat jam pagal įstatymą yra suteikta teisė duoti parodymus, jų atsisakyti, juos keisti ir nepripažinti savo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 p., 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą"). Bausmės skyrimo motyvuose taip pat neteisėtai nurodoma, kad jis buvo nusikaltimo organizatorius ir vykdytojas, nors apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, kad jam inkriminuotus nusikaltimus padarė vienas. Toks teismo motyvas negali būti teisėtas ir įtakojantis bausmės parinkimą ir paskyrimą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, mano, kad jam bausmė yra parinkta neteisingai ji yra per griežta. Kadangi nėra neabejotinai įrodyta jo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, paskirta bausmė negali būti teisinga, kadangi teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas reglamentuojančias bausmės skyrimą, jos skyrimo motyvus ir pagrindus.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis A. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį atmesti .

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas, primdamas nuteistojo A. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, jį iš esmės grindė baudžiamojoje byloje surinktais, teisme ištirtais įrodymais. Tačiau pirmos instancijos teismas , priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo A. G. atžvilgiu , įvertindamas įrodymus , ne visais atvejais juos tinkamai įvertino, padarydamas nepagrįstas išvadas arba netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą.

Apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad A. G., jam dirbant UAB“Flintas“, 2004m. sausio- balandžio mėnesių laikotarpiu , suklastodamas penkias UAB „ Elroja“ PVM sąskaitas-faktūras, vieną A. G. firmos „Mes du „ PVM sąskaitą- faktūrą , 2 UAB „Utenos vežėjai“ PVM sąskaitas- faktūras , jas panaudodamas, apgaulės būdu bendrovės „Flintas“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - pridėtinės vertės mokesčio 73790,94 Litų sumokėjimo į valstybės biudžetą , taip pat jis 2004 m. lapkričio mėn. panaudodamas apgaulės būdu dvi UAB „Seikonas“ suklastotas PVM sąskaitas- faktūras, įgijo valstybės lėšas 2246,21 Litus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažinta , kad A. G. nusikalstama veika, padaryta 2004m. sausio- balandžio mėn., buvo tęstinė , ji įvertinta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.2d., inkriminuojant didelės žalos padarymą ir 182 str.2d , inkriminuojant didelės vertės turtinės prievolės išvengimą.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, nebuvo nustatyta, kad nuteistojo A. G. nusikalstama veika 2004 m. sausio- balandžio mėn. laikotarpiu , tiek suklastojant tikrus dokumentus , tiek juos panaudojant apgaule ir tuo išvengiant turtinės prievolės , buvo tęstinė, taip pat nenustatyta , kad jis suklastojo UAB „Utenos vežėjai“ 2 PVM sąskaitas- faktūras ir jas panaudodamas, apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės.

Nuteistasis A. G., tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apskųsdamas jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį , neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, nurodydamas, kad jis nebuvo bendrovės „Flintas“ vadovu, bendrovėje dirbo tik vadybininku, tikruoju ir oficialiu bndrovės vadovu buvo F. P., kuris tiesiogiai buvo atsakingas už bendrovės sandorius, už bendrovės ūkines operacijas, pinigus ir pan. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad oficialiai bendrovės direktoriumi buvo F. P., juo buvęs nuo 2003-11-12 iki 2004-08-10 ( 6t.b.l. 114), tačiau realiai bendrovei vadovavo nuteistasis A. G.. Tą patvirtina savo parodymais aptariamoje byloje bendranuteistoji J. A., dirbusi bendrovėje buhaltere, kuri nurodė, kad faktiškai bendrovei kaip jos akcininkas vadovavo nuteistasis A. G., nurodo, kad tik jis su ja tvarkė visus buhalterinius reikalus ( 4 t.150-151, 6t.149), liudytojas F. P., savo parodymuose nurodęs, kad realiai bendrovei vadovavo A. G., paaiškino jog jis pats tik pasirašinėjo nurodytuose dokumentuose ar tuščiuose jų blankuose, be to jis buvo išdavęs įgaliojimą A. G. veikti bendrovės vardu, ką šis ir darė, nederindamas jokių sandorių su juo ( 4t.b.l. 19-20, 6t.79-80). Pats nuteistasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis kaip bendrovės „Flintas“ akcijų savininkas buvo faktiniu bendrovės vadovu, tvarkė visus bendrovės reikalus , nors pagal dokumentus bendrovės direktoriumi buvo F. P. (5t.b.l. 3-5, 16, 27-29). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. G. pradėjo neigti savo ankstesnius parodymus dėl vadovavimo bendrovei, nurodydamas, kad tikrasis bendrovės vadovas buvo F. P., kuris ir turėtų atsakyti už jam inkriminuotas veikas ( 6t.41, 181). Tos pačios pozicijos nuteistasis A. G. laikėsi ir apeliacinio proceso metu. Kolegija, įvertindama aukščiau aptartus įrodymus mano, kad jie patvirtina, jog bendrovės „Flintas“ realus vadovas buvo nuteistasis A. G., kuris vykdė ūkines operacijas, buvo susijęs su buhalterine apskaita. Jo versiją, kad jis neva niekuo dėtas dėl bendrovės ūkinės veiklos, buhalterinės apskaitos kolegija vertina kritiškai. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, kolegija mano, kad ta aplinkybė, kad nuteistasis A. G. buvo įdarbintas bendrovėje vadybininku (6t.b.l. 149), kad neva buvo suklastotas įgaliojimas, suteikęs teisę jam dirbti bendrovės vardu, nėra reikšmingi, nustatant nuteistojo A. G. kaltumą dėl jam inkriminuotų veikų.

Nuteistojo A. G. kaltę dėl 8 PVM sąskaitų- faktūrų , patvirtinančių neva įvykusias ūkines operacijas apie UAB „Flintas „ medienos pirkimą iš UAB „ Elroja“, suklastojimo bei šių suklastotų sąskaitų panaudojimą, apgaule išvengiant turtinės prievolės 30438,64 Litų sumokėjimo , kaip pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą patvirtina pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai :

-liudytoja E. D. , 2004 m. vasarą dirbusi UAB „ Elroja“ buhaltere, patvirtino, kad 2004 m. birželį ji nuteistojo A. G. prašymu įrašė į bendrovės 5 tikras PVM sąskaitas- faktūras melagingas žinias , patvirtinančias neva UAB“Flintas“ 2004-01-27, 2004-02-26, 2004-02-30, 2004-02-26, 2004-04-27 iš bendrovės „ Elroja “ pirko medienos (4t. b.l. 10-11, 6 t.b.l.43). Elena D. V. rajono apylinkės teismo 2005-08-12 nuosprendžiu už tokią veiką buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.1d., nuosprendyje nustatyta, kad jos nusikalstama veika, susijusi su nuteistuoju A. G., buvo padaryta 2004 m. birželį ( 4t. b.l. 13-18).

- pats nuteistasis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino 2004 m. birželį gavęs iš E. D. , dirbusios UAB „Erloja“ 5 PVM sąskaitas- faktūras, patvirtinančias neva UAB „Flintas“ sąskaitose nurodytu laiku pirko iš šios bendrovės medieną, nors medienos iš šios bendrovės jis nepirko. ( 5t. b.l. 3-5, 27-29,6t. b.l. 41).

Kolegija, įvertindama nuteistojo A. G. veiksmus aptariamame epizode, mano, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis suklastojo 5 PVM sąskaitas – faktūras, savo parašu patvirtindamas jo prašymu E. D. įrašytas melagingas žinias neva bendrovė „Flintas“ pirko iš bendrovės „Erloja“ medieną, po to apgaule, panaudodamas šias suklastotas sąskaitas, jas pateikdamas bendrovės „Flintas“ buhalterinei apskaitai , bendrovės naudai išvengė turtinės prievolės 30438,64 Litų PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistojo A. G. veiksmus šiame epizode, nepagrįstai, nustatydamas jo kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.2d., jam šioje veikoje inkriminavo suklastotų tikrų dokumentų panaudojimą, nes ši aplinkybė kaip apgaulės būdas užvaldyti svetimą turtą ar išvengti turtinės prievolės yra sukčiavimo sudėties elementas ir atskirai tokių dokumentų panaudojimo kvalifikuoti pagal Lietuvos BK 300 str. nėra pagrindo, ši aplinkybė iš aptariamo kaltinimo šalintina.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu bei apeliacinio proceso metu nuteistasis A. G. , aiškindamas aukščiau aptartos veikos padarymo aplinkybes, buvo nurodęs, kad neva jis medieną pirko iš kitos bendrovės PVM mokėtojos, bet jam kažkas pavogė dokumentus, todėl jis, norėdamas pateisinti šią ūkinę operaciją, paprašė bendrovės „Elroja“ PVM sąskaitų. Kolegija tokia nuteistojo versija netiki, mano, kad tai yra tik jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo parodymai dėl neva buvusios kitos bendrovės, iš kurios iš tiesų jis pirkęs medieną, yra labai migloti, jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių tikslesnių duomenų apie šią bendrovę, tai rodo, kad jo parodymai apie ją yra išgalvoti.

Apeliaciniame skunde bei apeliaciniame procese nuteistasis A. G., neigdamas savo kaltę dėl šių aukščiau aptartų baudžiamųjų veikų padarymo , nurodė, kad jis negalėjo šių veikų padaryti, nes neva PVM sąskaitose- faktūrose išrašytu laiku jis nebuvęs Lietuvoje, buvo išvykęs užsienyje. Kolegija, vertindama tokį jo aiškinimą, atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos sąskaitos buvo išrašytos 2004 m. birželį, t.y jose įrašytos datos jokiu būdu neatspindi tikrojo jų išrašymo laiko, todėl jo nuorodos į įrodymus , patvirtinančius laiką, kada jis buvo užsienyje, vertinant įrodymus dėl aukščiau nurodytų veikų padarymo, neturi jokios reikšmės. Taip pat kolegija pažymi, kad įrodymai dėl nuteistojo A. G. kaltumo padarius paminėtas veikas sutampa su jo ankstesniais prisipažinimais padarius šias veikas, jo nurodytos šių veikų padarymo aplinkybės atitinka minėtais įrodymais nustatytas aplinkybes. Apeliacinio proceso metu jis, neigdamas savo kaltę dėl paminėtų veikų, nenurodė įtikinamų, motyvuotų priežasčių, paneigiančių jo ankstesnį prisipažinimą dėl tokių veikų padarymo.

Baudžiamosios bylos įrodymais yra nustatyta, kad nuteistasis A. G. 5 suklastotas PVM sąskaitas- faktūras iš bendrovės „Elroja“ gavo 2004m. birželį, todėl akivaizdu, kad jis šias sąskaitas suklastojo tik 2004 m. birželį bei jas apgaule, siekdamas bendrovės naudai išvengti turtinės prievolės, panaudojo taip pat tik 2004 m. birželį,o ne tuo laiku, kuris yra įrašytas į suklastotas PVM sąskaitas, tačiau pirmos instancijos teismas, inkriminuodamas jam šios nusikalstamos veikos padarymą , inkriminavo, kad dokumentus jis suklastojo 2004m. sausio- gegužės mėn., o juos panaudojo, apgaule siekdamas išvengti turtinės prievolės , nurodydamas šiuose dokumentuose įrašytas datas, nors akivaizdu, kad šie dokumentai ( iš UAB „Erlojos“ gautos 5 sąskaitos- faktūros ) buvo išrašyti tik 2004 m. birželį ir tik tuo laiku tegalėjo būti panaudoti ( ši aplinkybė yra nustatyta ir E. D. atžvilgiu priimtame įsiteisėjusiame apkaltinamajame nuosprendyje). Esant šioms aplinkybėms , nuteistajam A. G. inkriminuotinas būtent tas laikas, kada realiai buvo padarytos šios veikos.

Nuteistojo A. G. kaltę dėl 2004-03-17 PVM sąskaitos-faktūros LGA 6621365 86814,04 Litų sumai, patvirtinančiai neva UAB „Flintas“ pirko iš A. G. įmonės „Mes du“ pjuvenų briketų gamybos cechą , suklastojimo bei šio dokumento panaudojimo, apgaule išvengiant turtinės prievolės 13242,82 Litų PVM sumokėjimo valstybei yra pilnai įrodyta pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais:

Liudytojas A. G. patvirtino, turėjęs savo vardu - A. G. įmonę ,,Mes du”, neigė turėjęs komercinių reikalų su bendrove „Flintas“, nurodo, kad šiai bendrovei briketų gamybos cecho jo įmonė nepardavė , PVM sąskaitos- faktūros jis savo įmonės vardu neišrašė, nuo 2000 metų jo įmonė jokios veiklos nevykdė. Įmonės buhalteriją tvarkė J. A., su ja sutartis sudaryta nebuvo. Pas ją buvo kai kurie jo įmonės buhalteriniai dokumentai ir antspaudas ( 4 t.b.l. 24-25, 6 t.b.l.81 ). Tai, kad minėtoje sąskaitoje- faktūroje pasirašė ne A. G., yra nustatyta rašysenos specialisto išvada (2t.b.l. 43-46).

Nuteistoji J. A. savo parodymais patvirtino, kad nuteistojo A. G. prašymu ji užpildė jos turėtą J. R. firmos „Soltis“ PVM sąskaitą- faktūrą LGA 6621365, įrašydama šioje sąskaitoje A. G. firmos rekvizitus , neva ši firma jų bendrovei „Flintas“ pardavė pjuvenų briketų cechą. Visus duomenis dėl parduodamo dalyko, dėl kainos jai nurodė nuteistasis A. G. (4t.b.l. 114-115, 6t.b.l. 42).

Specialisto išvada dėl UAB „Flintas“ ūkinės finansinės veiklos Nr.5-7/22 patvirtina, kad UAB ,,Flintas“ buhalterijoje buvo įvertinta realiai neįvykusi, juridinės galios neturinti PVM sąskaita-faktūra LGA Nr. 6621365, išrašyta A. G. įmonės ,,Mes du“ (įmonės kodas 241596716, adresas Verkių 30B, Vilnius) vardu, o blankas įsigytas Rudanovo firmos ,,Soltis“ (kodas 2106794) vardu, pagal kurią įformintas briketų cecho įrangos tiekimas bendrovei ,,Flintas“ už 86 814,04 Lt sumą. PVM sąskaitoje faktūroje (1 t. b.l. 55-70,2 t.. b.l.48).

2004-03-17 PVM sąskaita – faktūra LGA 6621365, pagal kurią įformintas pjuvenų gamybos cecho pirkimas iš A. G. įmonės ,,Mes du“, blankas priklauso Rudanovo įmonei ,,Soltis“ , tai patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad realaus sandorio su A. G. firma“Mes du“ UAB „Flintas“ nebuvo sudaręs, taip pat tai patvirtina nuteistosios J. A. parodymus, kad ji išrašė neva šį sandorį patvirtinantį dokumentą – PVM sąskaitą- faktūrą ant UAB „Soltis“ priklausančios sąskaitos- faktūros (2 t. b.l. 48).

Pats nuteistasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad PVM sąskaita- faktūra dėl briketų cecho pirkimo iš A. G. įmonės „Mes du“ buvo suklastota ( 5t. b.l. 19-20), bet jau pirmos instancijos teismo posėdyje neigė ką nors žinojęs apie šios sąskaitos klastojimą, tos pačios pozicijos laikėsi ir apeliacinio proceso metu, nurodydamas, kad sąskaitos išrašymo dieną jis buvo išvykęs į Ukrainą.

Kolegija , vertindama aukščiau aptariamus įrodymus, mano kad jie akivaizdžiai patvirtina nuteistojo A. G. kaltumą dėl minėtos sąskaitos suklastojimo, jos panaudojimo apgaule išvengiant turtinės prievolės sumokėti valstybei mokesčius, nes nėra jokio pagrindo netikėti aukščiau aptartais įrodymais, juolab, kad jie atitinka tarpusavyje, jo paties ikiteisminio tyrimo metu prisipažinimas , padarius veikas, susijusias su šiuo aptariamu epizodu, atitinka byloje nustatytus įrodymus. Nuteistojo argumentas, kad jis neva jam inkriminuotu šios veikos buvo užsienyje (sąskaitos išrašymo metu ) padarymo metu, yra nepagrįstas, nes byloje nėra nustatyta, kad aptariama sąskaita- faktūra buvo išrašyta būtent tą dieną, kuri nurodyta sąskaitoje. Tačiau pirmos instancijos teismas, nustatydamas, kad minėtą sąskaitą nuteistasis A. G. suklastojo 2004 m. sausio- gegužės mėn. laikotarpyje ir tuo laiku ją panaudojo, apgaule siekdamas išvengti turtinės prievolės, neįvertino tos aplinkybės, kad nuo 2004m. vasario 26d. iki 2004m. kovo 27d. nuteistasis A. G. buvo išvykęs į komandiruotę į Ukrainą ( 1t.b.l. 143-152) , todėl minėtas veikas, susijusias su A. G. įmone“Mes du“ jis galėjo padaryti tik po 2004 m. kovo 27d. Nuteistoji J. A., duodama parodymus dėl šios sąskaitos surašymo aplinkybių, laiko nenurodė, nuteistasis A. G. buvo nurodęs laiką, kad tai buvo 2004m pavasarį, galimai kovą. Esant šiems įrodymams , nustatytina, kad nuteistasis A. G. veikas, susijusias su A. G. įmone“Mes du“ padarė 2004m. kovo pabaigoje-gegužės mėn.

Pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistojo A. G. veikas aptariamame epizode, nepagrįstai, kaip objektyvosios pusės elementą , inkriminuojant Lietuvos Respublikos BK 300 str., inkriminavo jam ne tik tikro dokumento suklastojimą, bet ir šio dokumento panaudojimą, nors toks panaudojimas aptariamu atveju yra sukčiavimo būdas. Ši aplinkybė inkriminuota veikoje, numatytoje Lietuvos Respublikos BK 182 str., todėl nebėra pagrindo tai daryti pakartotinai, inkriminuojant nuteistajam A. G. Lietuvos Respublikos BK 300 str., dėl šių motyvų ši aplinkybė iš pastarojo kaltinimo šalintina.

Nuteistasis A. G. buvo nuteistas, kaip jau buvo nurodyta ankščiau, už tai, kad 2004m. sausio- gegužės mėn. suklastojo UAB „Utenos vežėjai „ PVM sąskaitas Nr. LEC 4723238 ir Nr. 4723205, šias suklastotas sąskaitas panaudojo , apgaule siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei sumokėti pridėtinės vertės mokestį 30109,48 Litų sumoje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. G. teigė realiai UAB „ Flintas“ vardu atlikęs ūkinį sandorį, nupirkęs 2004m. pavasarį( kovo mėn.) iš PVM mokėtojos UAB „ Utenos vežėjai“ pjuvenų atšaldymo ir pakavimo liniją , sandorį sudarė su šios bendrovės atstovu , prisistačiusiu kaip S. J., apie tai, kad PVM sąskaitos- faktūros yra suklastotos , jis sužinojęs tik jų patikrinimo metu. Iki sudarant sandorį su UAB „ Utenos vežėjai“ , jis buvo pasitikrinęs, kad ši bendrovė yra PVM mokėtoja (5t.b.l.16,19-20, 27-29, 6t.41 ).

Pirmos instancijos teismas, nuteisdamas A. G. dėl šio epizodo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. ir 182 str., tai grindė liudytojo S. J. , buvusio UAB“ Utenos vežėjai“ direktoriumi iki 2004-03-03 parodymais, kuriuose jis neigė sudaręs tokį sandorį su UAB „ Flintas“ ( 4t. b.l. 8,6 t .43), tačiau baudžiamosios bylos duomenimis , taip pat ir liudytojo S. J. parodymais yra nustatyta, kad po 2004-03-03 bendrovė „Utenos vežėjai „ buvo perduota D. K.. Iš Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad D. K., kaip UAB „Utenos vežėjai“ direktorius ,2004-03-24 nupirko 1000 serijos LEC Nr. 4723001-4723500 PVM sąskaitų- faktūrų (1t.b.l. 139,140), tai rodo, kad PVM sąskaitos- faktūros serija LEC Nr.4723238 ir Nr.4723205 turėjo būti panaudotos iš D. K. pirktų PVM sąskaitų- faktūrų blankų. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo A. G. versija, kad jis nežinojo apie suklastotus dokumentus ir kad bendrovės „Utenos vežėjai“ S. J. prisistatęs asmuo, nebuvo S. J. ir kad tai galėjo būti tuo metu vadovavęs šiai bendrovei D. K., nebuvo patikrinta, nustačius, kad D. K. yra išvykęs į užsienį ( 4t.b.l. 3, 4-5). Apeliacinio proceso metu nuteistasis A. G., pateikus jam atpažinti iš nuotraukų D. K., jo neatpažino kaip asmens , pardavusio jam pjuvenų liniją, nurodė neįsiminęs sandorio dalyvio išvaizdos. Apeliacinio proceso metu buvo nustatyta ta pati aplinkybė, kad D. K. yra išvykęs užsienį, jo gyvenama vieta užsienyje nenustatyta, todėl , nesant galimybių ištirti pilnai nuteistojo A. G. versijos, ji liko nenuneigta. Kolegija, įvertinusi esančias abejones dėl nuteistojo A. G. kaltumo, padarius jam inkriminuotus veiksmus , susijusius su UAB „Utenos vežėjai“, nesant patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių jo kaltę, bet esant pakankamiems duomenims , patvirtinantiems, kad aukščiau nurodyta pjuvenų atšaldymo ir pakavimo linija realiai buvo nupirkta, mano, kad šiame epizode jis turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo , padarant su šia bendrove susijusias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d.2p.), toje dalyje nuosprendis naikintinas, priimant jo atžvilgiu toje dalyje išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo A. G. argumentai, kad jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotų veikų, susijusių su UAB „Mėlynoji uoga „ padarymo : dėl suklastotų UAB „Seikonas“ PVM sąskaitų- faktūrų SAB Nr. 0003197, Nr,. 0003180, pasirašytų už jos direktorių R. R., panaudojimo, parduodant UAB „Mėlynoji uoga“ medieną, apgaule užvaldant valstybės biudžetui skirtas lėšas- PVM 2246, 21 Litų, yra nepagrįsti. Jo kaltė, padarius su šia bendrove susijusius nusikalstamus veiksmus, yra pilnai įrodyta apeliuojamame nuosprendyje aptartais įrodymais :

liudytojas R. R. patvirtino, kad jis dirbo UAB ,,Seikonas“ direktoriumi, apie UAB ,,Mėlynoji uoga“ nieko nežino, nebuvo sudaręs su ja jokių sandorių. Kaip gavo blankus UAB ,,Flintas“, jam nežinoma. Minėtai bendrovei tarinių rąstelių niekada nepardavė, ant dokumentų, kuriuose UAB ,,Seikonas“ vardu parduoti tariniai rąsteliai jis nepasirašė ( 3 t. b.l.190-191, 6 t.,b.l.42 ).

Liudytoja N. D., UAB „Mėlynoji uoga“ vyr.buhalterė, patvirtino, kad apie 2004 m. lapkričio mėn. į kabinetą atvyko A. G. ir D. N., kurių tada nepažinojo, pasakę, kad atstovauja UAB ,,Seikonas“ bei nori parduoti tarinius rąstelius. D. N. išrašė PVM sąskaitas – faktūras ir kasos pajamų orderius, A. G. pasirašė sąskaitose. Ji nepareikalavo iš jo asmens dokumentų, bet pasitikrino, kad UAB ,,Seikonas” yra PVM mokėtojas. Ji išmokėjo pinigus, juos perskaičiavo A. G., o D. N. pinigus įsidėjo į rankinę (4 t.b.l.40-43,6 t.b.l 42-.43).

Asmens parodymų atpažinti protokolo duomenimis liudytoja N. D. atpažino A. G. prisistačiusį kaip UAB „Seikonas“ atstovą (4 t. b.l. 44-46).

Liudytoja G. L. , dirbusi UAB „Mėlynoji uoga“ buhaltere, patvirtino, kad ji byloje aptariamu laiku sumokėjo pinigus už medieną A. G.. Medieną jis pardavinėjo firmos ,,Seikonas” vardu (4t.b.l. 47-48, 6 t.b.l.44).Asmens parodymų atpažinti protokolo duomenimis liudytoja G. L. atpažino A. G. prisistačiusį kaip UAB „Seikonas“ atstovą (4 t. b.l.51-53).

Liudytoja D. N. patvirtino, kad jos tėvas paliko jai miško ir jį pardavinėjo. 2004 metais lapkričio mėnesį ji pardavinėjo tarinius rąstelius ir A. G. , jai prisistačiusio UAB „Seikonas“ atstovu , paprašyta , ji surašė dokumentus, kad medieną parduoda UAB „Seikonas“, medieną pardavė per du kartus UAB „Seikonas“ vardu UAB „Mėlynoji uoga“. A. G. prašymu ji surašė dokumentus, visus duomenis sudiktavo A. G.. UAB ,,Mėlynoji uoga“ atstovai sumokėjo jai pinigus. Po šių sandorių jos namuose A. G. iš gautų pinigų atsiėmė 2246,21 Litus, sakydamas, kad šiuos pinigus kaip mokesčius turi įnešti į UAB „Seikonas“ sąskaitą (4 t.b.l.14, 90-92,93, 113, 6t. b.l.44-45 ).

Asmens parodymų atpažinti protokolo duomenimis liudytoja D. N. atpažino A. G. kaip asmenį, padėjusį jai parduoti medieną ir prisistačiusį kaip UAB „Seikonas atstovu (4 t., b.l.102-103).

Liudytojas R. K. patvirtino, kad jis yra D. N. sugyventinis, jo sugyventinė turėjo pardavimui tarinių rąstelių, sutarė, kad parduos bendrovei ,,Mėlynoji uoga“. Jų pažįstamas A. G. pasakė, kad atstovauja UAB ,,Seikonas“ ir kad galima pardavimą įforminti minėtos įmonės vardu. D. N. surašė visus dokumentus, duomenis sudiktavo A. G. , iš gautų pinigų D. N. jų namuose A. G. grąžino 2246,21 Litus, nes jis sakėsi turįs tuos pinigus kaip PVM grąžinti UAB „Seikonas“ (4 t.b.l.81-87, 6t.80).

2004-11-16 PVM sąskaita – faktūra SAB 0003180, 2004-11-15 PVM sąskaita – faktūra SAB 0003197, pagal kurias UAB ,,Seikonas“ vardu parduoti tariniai rąsteliai UAB ,,Mėlynoji uoga“ (2 t. b.l.31, 32), 2004-11-16 kasos pajamų orderio SKO 0043120 , Nr. SKO 0043116 kvitai, pagal kurį UAB ,,Seikonas“ vardu paimti pinigai už tarinius rąstelius iš UAB ,,Mėlynoji uoga“ (2 t. b.l. 33,34), patvirtina liudytojų aukščiau paminėtas aplinkybes.

Pats nuteistasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu neigdamas savo kaltę, nurodė, kad UAB „Seikonas“ vardu tai darė liudytoja D. N. , tačiau kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, tokia jo versija netiki, nes ją nuneigia aukščiau aptarti įrodymai, kuriais netikėti nėra jokio paqrindo. Kolegija taip pat netiki, kad liudytojai D. N. ir R. K. buvo skolingi nuteistajam A. G., kad jis, paimdamas iš D. N. 2246 Litus , neva susigražino jų skolą. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tokią nuteistojo A. G. versiją, priešingai visi įrodymai, susiję su UAB „Mėlynoji uoga“, kaip tik patvirtina jo kaltus veiksmus, kuriuos nustatė apylinkės teismas. Liudytoja J. G., apklausta apeliacinio proceso metu, patvirtino savo sutuoktinio – nuteistojo A. G. versiją, tačiau teismas tokiais jos parodymais netiki , ji yra suinteresuota sutuoktinio išteisinimu , be to jos parodymus nuneigia aukščiau aptarti patikimi įrodymai.

Kolegijai manant, kad nuteistasis A. G. yra kaltas prieš tai aptartame epizode, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dėl UAB „Mėlynoji uoga“ civilinio ieškinio priteisimas iš A. G. bendrovės patirtos žalos atlyginimui yra pagrįstas. Kad UAB „Mėlynoji uoga“ patyrė žalą , yra nustatyta Mokesčių inspekcijos sprendimu ( 3t. b.l. 67-69). Ši žala atsirado dėl nuteistojo A. G. nusikalstamos veikos , todėl jis turi ją atlyginti ( Lietuvos Respublikos BPK 107 str.). Pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertinęs su ieškiniu susijęs aplinkybes, nepagrįstai priteisė visą UAB „Mėlynoji uoga patirtą žalą 2246 Litų sumoje , nors yra nustatyta, kad dalį ieškinio 1700 Litų sumoje nuteistasis A. G. atlygino iki jo atžvilgiu priimto apylinkės teismo nuosprendžio (6t.b.l.75).

Specialisto išvada yra nustatyta, kad PVM deklaracijose už 2004 metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius yra neteisėtai deklaruota 73 790, 94 Lt suma PVM atskaitos (1t.b.l.99-109), tokią išvadą pagrindžia duomenys, užfiksuoti sekančiose sąskaitose :

2004-01-27 PVM sąskaita – faktūra LGA 7454714 kurioje nurodytas UAB ,,Elroja“ rąstų pardavimas UAB ,,Flintas“ už 15 255,04 Lt sumą (1 t. b.l. 91).

2004-02-26 PVM sąskaita – faktūra LGA 7454705 kurioje nurodytas UAB ,,Elroja“ rąstų pardavimas UAB ,,Flintas“ už 34 005,25 Lt sumą (1 t. b.l. 92).

2004-02-26 PVM sąskaita – faktūra LGA 7454706 kurioje nurodytas UAB ,,Elroja“ rąstų pardavimas UAB ,,Flintas“ už 27 860,37 Lt sumą (1 t. b.l. 93).

2004-04-27 PVM sąskaita – faktūra LGA 7454711 kurioje nurodytas UAB ,,Elroja“ rąstų pardavimas UAB ,,Flintas“ už 35 607,68 sumą (1 t. b.l. 94).

2004-02-30 PVM sąskaita – faktūra LGA 7454712 kurioje nurodytas UAB ,,Elroja“ rąstų pardavimas UAB ,,Flintas“ už 86 813,92 Lt sumą (1 t. b.l. 95).

2004-02-20 PVM sąskaita – faktūra LEC 4723238, 5437,70 Lt sumai, kurioje įvertintas paslaugų pirkimas iš UAB ,,Utenos vežėjai“ (1 t. b.l. 136).

2004-05-04 PVM sąskaita – faktūra LEC 4723205, 192 000 Lt sumai, kurioje įvertintas rūšiuotų pjuvenų pakavimo linijos įsigijimas iš UAB ,,Utenos vežėjai“ (1t., b. l. 127).

Tiek specialisto išvadoje nurodyti duomenys, tiek PVM sąskaitose- faktūrose nurodyto jų surašymo laiko analizė rodo, kad specialistas, nesiaiškindamas tikrųjų dokumentų pateikimo datų, nešifruodamas PVM deklaracijų, tik tirdamas pateiktus dokumentus, atsižvelgė tik į dokumentuose nurodytas datas, neatkreipdamas dėmesio, kad bylos duomenimis, kaip jau buvo paminėta , yra akivaizdžiai nustatyta, kad duomenys apie PVM atskaitą už medieną, neva pirktą iš UAB „Erloja“ , tegalėjo būti pateikti tik 2004 m. birželį, t.y. po sąskaitų, patvirtinusių tokį sandorį suklastojimo, todėl specialisto išvada apie laikotarpį dėl PVM neteisėtų atskaitų neatitinka tikrosios byloje nustatytos situacijos . Taip pat , kolegija, pripažinusi, kad nėra įrodytas nuteistojo A. G. kaltumas dėl PVM atskaitos už pjuvenų linijos pirkimą iš UAB „Utenos vežėjai „, mano, kad specialisto išvada nustatytas PVM atskaitos dydis yra mažintinas 30109,48 Litų suma.

Tokiu būdu , įvertinus aukščiau aptariamus įrodymus, kolegija nustato, kad:

A. G. 2004m. kovo pabaigos- gegužės mėn. , tiksliau nenustatytu laiku, UAB ,,Flintas“ patalpose adresu Kauno g. 3a Vilniuje, pateikdamas žinomai melagingus duomenis apie realiai nevykusius sandorius tarp UAB ,,Flintas“ ir A. G. įmonės ,,Mes du“, paprašė J. A. įrašyti šias žinomai melagingas žinias apie A. G. įmonės ,,Mes du“ pjuvenų briketų gamybos cecho pardavimą UAB ,,Flintas“ į 2004-03-17 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 6621365 86814,04 Lt sumai, paprašė parašu patvirtinti minėtos sąskaitos gavimą F. P., taip suklastodamas tikrą dokumentą- aukščiau paminėtą sąskaitą- faktūrą;

A. G., 2004 m. kovo pabaigoje- gegužės mėn. mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudodamas suklastotą A. G. firmos vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LGA Nr.6621365, pagal kurią UAB ,,Flintas“ iš A. G. įmonės ,,Mes du“ (įmonės kodas 241596716, adresas Verkių 30B, Vilnius) įsigijo briketų iš pjuvenų gamybos cecho įrangą už 86 814,04 Lt sumą, tame tarpe 13 242,82 Lt PVM, šią sąskaitą – faktūrą pateikė įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje, ir PVM deklaracijoje už 2004 metų kovo mėnesį, neteisėtai deklaravo 13 242,82 Lt sumą PVM atskaitos, tokiu būdu apgaule UAB ,,Flintas“ naudai išvengė turtinės prievolės – 13 242,82 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

A. G. 2004 m. birželį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB ,,Elroja“ patalpose adresu Geležinkelio 45a Varėnoje, pateikdamas žinomai melagingus duomenis apie realiai neįvykusius sandorius tarp UAB ,,Flintas“ ir UAB ,,Elroja“, paprašė E. D. įrašyti šias žinomai melagingas žinias apie UAB ,,Flintas“ medienos pirkimą iš UAB ,,Elroja“ į 2004-01-27 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454714 15 255,04 Lt sumai; 2004-02-26 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454705 34 005,25 Lt sumai; 2004-02-26 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454706 27860,37 Lt sumai; 2004-04-27 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454711 35 607,68 Lt sumai ir 2004-04-30 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454712 86 813,92 Lt sumai, patvirtino savo parašu šias žinomai melagingas žinias , taip suklastodamas tikras aukščiau paminėtas PVM sąskaitas- faktūras;

Po to jis 2004 metų birželį , tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad medienos pirkimo – pardavimo sandoriai nevyko, panaudodamas žinomai suklastotus tikrus dokumentus - medienos pirkimo – pardavimo PVM sąskaitas – faktūras, jas pateikė įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje, ir PVM deklaracijose už 2004 metų sausio, vasario ir balandžio mėnesius neteisėtai deklaravo 30 438,64 Lt sumą PVM atskaitas, tokiu būdu apgaule UAB ,,Flintas“ naudai išvengė turtinės prievolės – 30 438,64 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą:

2327,04 litų PVM pagal 2004-01-27 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454714 15 255,04 Lt sumai;

5187,24 litų PVM pagal 2004-02-26 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454705 34 005,25 Lt sumai;

4249,88 litų PVM pagal 2004-02-26 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454706 27 860,37 Lt sumai;

5431,68 litų PVM pagal 2004-04-27 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454711 35 607,68 sumą;

13242,8 litų PVM pagal 2004-02-30 PVM sąskaitą – faktūrą LGA 7454712 86 813,92 Lt sumai;

A. G. 2004 metų lapkričio 15-16 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Mėlynoji uoga“ patalpose, esančiose adresu Mechanizatorių g. 24, Varėnos m., parduodamas 109,853 m³ tarinių rąstelių , panaudodamas UAB „Mėlynoji uoga“ darbuotojams žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įrašytos jam žinomai melagingos žinios, kad medienos pardavėjas yra UAB „Seikonas“ įm.k. 6893957, reg. adresu Mechanizatorių g. 9-4, Dembavos km., Panevėžio raj. bei gavo šios įmonės vardu pagal kasos pajamų orderių kvitus SKO 0043116, 0043120 iš pirkėjo PVM sąskaitose-faktūrose išrašytas pridėtinės vertės mokesčio sumas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – valstybės biudžetui skirtas lėšas- 2246,21 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o būtent:

1565,96 litų PVM pagal 2004-11-15 PVM sąskaitą – faktūrą SAB 0003197 10 265,66 Lt sumai;

680,25 litų PVM pagal 2004-11-16 PVM sąskaitą – faktūrą SAB 0003180 4459,45 Lt.

Kolegija, kaip jau buvo paminėta anksčiau, mano, kad nuteistojo A. G. veikos, padarytos 2004m. kovo pabaigoje- gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku , 2004 m. birželį negali būti vertinamos , kaip tęstinės, padarytos vieninga tyčia. Iš byloje nustatytų aplinkybių , šias veikas vienija tik jų padarymo būdas : buvo klastojamos PVM sąskaitos- faktūros, suteikiančios teisę į valstybės biudžeto lėšas bei tas pats nusikaltimo- sukčiavimo dalykas- valstybės biudžeto lėšos, tačiau nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis A. G., padaręs vieną iš nusikalstamų veikų 2004m. pavasarį , turėjo vieningą tyčią tokias veikas tęsti ir toliau, juolab, kad pats kaltinimo organas, laikydamasis vienos kaltinimo pozicijos veikoms, padarytoms 2004m. kovo pabaigoje - birželio mėnesiais ( vertinama pagal kolegijos nustatytas nusikalstamų veikų padarymo datas), jas vertindamas kaip tęstines veikas, dėl tapačios veikos tiek pagal jos padarymo būdą, tiek pagal nusikaltimo dalyką , padarytos 2004 m. lapkritį, tokios pozicijos nebesilaikė , šią veiką įvertindamas ne kaip tęstinę, bet kaip atskirą veiką.

Dėl šių motyvų nuteistojo A. G. veikos dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir turtinės prievolės išvengimo A. G. firmos „Mes du „ , UAB „Elroja“ epizoduose kvalifikuotinos kiekviena pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.1d. ir 182 str.1d. atskirai , neinkriminuojant , kad suklastojus tikrus dokumentus , buvo padaryta didelė žala, ir kad šiuos suklastotus dokumentus panaudojus , buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės, nes atskirai vertinant patirtą valstybės žalą, suklastojus tokius dokumentus bei išvengtos turtinės prievolės dydį, jis nesiekia 250 MGL dydžio, šiuo atveju lemiančio didelės žalos bei didelės vertės turtinės prievolės požymių vertinimą ( Lietuvos Respublikos BK 190 str.).

Kolegijai pripažinus, kad nuteistasis A. G. padarė lengvesnes veikas, jam skirtinos bausmės, atsižvelgiant į įstatymuose už jo padarytas veikas, numatytas bausmes, į jo padarytų veikų pobūdį, jo paties asmenybę . Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai buvo nustatyta, kad A. G. apeliuojamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė , turėdamas du neišnykusius teistumus už tyčines veikas. Baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, kad A. G. buvo teistas Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2001-11-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 322 str. laisvės atėmimu 5 mėn. bet pritaikius 2000-04-11 Amnestijos įstatymo 1str.1d.1p., jis nuo šios bausmės buvo atleistas. Sutinkamai su tuo laiku galiojusiu Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 58 str., teistumas už šią veiką jam išnyko nuosprendžio paskelbimo dieną . Byloje yra nustatyta, kad nuteistasis A. G. buvo nuteistas Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005-01-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.1d. baudžiamuoju įsakymu 750 Litų bauda, tai rodo, kad jis turi vieną neišnykusį teistumą, tačiau jis buvo nuteistas po apeliuojamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl pripažintina, kad tiek apeliuojamu nuosprendžiu , tiek šiuo procesiniu dokumentu aptariamų veikų padarymo metu jis nebuvo teistas. Byloje yra nustatyta, kad A. G. dirba, turi šeimą, išlaiko tris nepilnamečius vaikus ( pažyma apie šeimos sudėtį).

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistajam A. G. inkriminuotinos veikos priskirtinos prie nesunkių, todėl jam skirtinos bausmės- laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimą (Lietuvos Respublikos BK 75 str.). Kolegija mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės bausmės paskyrimo.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų , nuteistojo A. G. atžvilgiu priimtas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, taip pat dalyje nuosprendis naikintinas, toje dalyje priimant išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d.2p.,328 str. 1p., 3p., 329 str.1d.1p., nusprendė :

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies .

Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-02-26 nuosprendį, priimtą A. G. atžvilgiu , dalyje pakeisti ir dalyje panaikinti ir priimti toje dalyje naują nuosprendį.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-02-26 nuosprendžiu nustatytas A. G. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pakeisti, nustatyti, kad A. G. nusikalstamas veikas, susijusias su UAB „Elroja“ padarė 2004 m. birželį, nusikalstamas veikas, susijusias su A. G. firma“ Mes du“ padarė 2004m. kovo pabaigoje- gegužės mėn. laikotarpiu.

A. G., nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.2d. dėl nusikalstamų veiksmų, susijusių su A. G. firma“Mes du „ ir UAB „Elroja“, nusikalstamas veikas perkvalifikuoti ir paskirti naujas bausmes :

jo nusikalstamus veiksmus, susijusius su A. G. firma „ Mes du“ , kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.1d. ir 300 str.1d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.1d. laisvės atėmimą 1 (vieneriems ) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.1d. laisvės atėmimą 6 ( šešiems) mėnesiams;

jo nusikalstamus veiksmus, susijusius su UAB“Elroja“, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.1d. ir 300 str.1d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.1d. laisvės atėmimą 1m 6 mėn.(vieneriems metams šešiems mėnesiams), pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.1d. laisvės atėmimą 1 (vieneriems ) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4d., šias bausmes ir bausmę , paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.1d. dėl veiksmų, susijusių su UAB „Mėlynoji uoga“ subendrinti, jas iš dalies sudėjus, A. G. paskirti subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams, įpareigojant jį per tą laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo , iki 2008-06-03 atlyginti priteistą žalą UAB „Mėlynoji uoga“.

A. G. dėl veiksmų, susijusių su UAB „Utenos vežėjai“ išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.1d. ir BK 300 str.1d. , neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme.

A. G. iš veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str., pašalinti aplinkybę, kad jis panaudojo jam inkriminuotus suklastotus tikrus dokumentus.

Sumažinti iš A. G. priteistą UAB „Mėlynoji uoga“ civilinį ieškinį iki 546 (penkių šimtų keturiasdešimt šešių ) Litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.