Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3504-811/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-17
Bylos Nr.: eI3-3504-811/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00946-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Violeta Petkevičienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: Lietuvos, Lietuvos dziudo federacija
Atsakovas: Lietuvos Respublikos švietimo, .Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Advokatai: Jolanta Špakauskaitė, Saulius Aviža

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3504-811/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00946-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Jolantai Špakauskaitei,atsakovės atstovui advokatui Sauliui Avižai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos dziudo federacijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-136 „Dėl lėšų skyrimo 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti“ (toliau – Įsakymas) 2.3 punktą, kuriuo nuspręsta Lietuvos dziudo federacijai (toliau – Federacija) neskirti valstybės biudžeto lėšų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – Ministerija) iš naujo spręsti dėl valstybės biudžeto lėšų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti skyrimo Federacijai; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymi, kad Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pakeitimo ar papildomų lėšų programoms įgyvendinti skyrimo, išvadų ir rekomendacijų rengimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – Ministras) 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-325 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pakeitimo ar papildomų lėšų programoms įgyvendinti skyrimo, išvadų ir rekomendacijų rengimo komisijos sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Komisija), siūlymus ir motyvus, pateiktus 2022 m. sausio 26 d. protokole Nr. SG6-4 (toliau – Protokolas). Protokolo trečiu punktu svarstytas klausimas dėl lėšų skyrimo Federacijai bei nutarta, jog Komisija, susipažinusi su pateikta dokumentacija, vienbalsiai siūlo Ministrui neskirti Federacijos 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – ir Sporto įstatymas) 20 straipsnyje numatytu pagrindu. Toks siūlymas Ministrui pateiktas, atsižvelgiant į Ministerijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos atliktą pareiškėjos 2020 m. lėšų panaudojimo auditą, su kurio išvadomis bei rekomendacijomis pareiškėja buvo supažindinta. Nurodo, kad Ministerijos 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. SR-4976 „Dėl Federacijos audito“ buvo įspėta, kad Ministerijoje bus svarstomas klausimas dėl valstybės biudžeto lėšų neskyrimo Federacijos parengtai 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programai (toliau – ir 2022 m. Programa), vadovaujantis Sporto įstatymo 20 straipsnyje numatytu pagrindu.

Teigia, kad Įsakymas ir Protokolas nepagrįsti ir nemotyvuoti. Juose apsiribojama abstrakčiomis formuluotėmis, iš kurių negalima suprasti, kokios konkrečiai aplinkybės sudaro faktinį pagrindą pareiškėjai neskirti lėšų bei tokiu būdu sužlugdyti olimpinės sporto šakos federaciją. Pabrėžia, kad Protokole tik nurašytas Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas, tačiau su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis jis nėra susietas. Pareiškėjai belieka tik spėlioti, kaip konkrečiai šis punktas galėjo būti pažeistas, kadangi nurodomos faktinės aplinkybės (audito atlikimas, supažindinimas su jo išvadomis ir rekomendacijomis bei įspėjimas, kad bus svarstomas klausimas neskirti lėšų) nesudaro pagrindo taikyti minėtą įstatymo normą.

Akcentuoja Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu įtvirtintą reglamentavimą ir pažymi, kad prielaidos neskirti pareiškėjai biudžeto lėšų būtų arba valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties neįvykdymas, arba netinkamas vykdymas, buvęs esminiu valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimu. Teigia, kad pareiškėjai nėra aišku, ar ji kaltinama valstybės biudžeto lėšų sutarties neįvykdymu, ar kaltinama padariusi esminį tokios sutarties pažeidimą.

Paaiškina, kad gavusi Ministerijos 2021 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. SR-4976 „Dėl Federacijos audito“, 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė savo atsakymą, kuriuo atkreipė dėmesį į tai, kad nėra jokio pagrindo taikyti 2021 gruodžio 22 d. rašte minimą Sporto įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, kadangi Federacija valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis yra įvykdžiusi bei nėra padariusi esminio valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimo. Teigia, kad grasinimas neskirti valstybės biudžeto lėšų Federacijos parengtai 2022 m. Programai tuo pagrindu, kad Federacija nevykdo Ministerijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos 2021 m. balandžio 21 d. pažymoje „Prie lėšų, skirtų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimui, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą audito ataskaitos (Lietuvos dziudo federacija)“ (toliau – Pažyma) nurodytų rekomendacijų, dėl kurių nepagrįstumo išdėstė argumentus dar 2021 m. gegužės 12 d. rašte, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Minėtame rašte pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, todėl Ministerija, mananti, kad pažymoje išdėstytų rekomendacijų nevykdymas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, dėl pažymoje nurodytų sumų išieškojimo turi teisę kreiptis į teismą.

Nurodo, kad į pareiškėjos 2021 m. gruodžio 28 d. atsakymą atsakyta tik 2022 m. vasario 4 d. raštu, t. y. jau po ginčijamo Įsakymo priėmimo. Šiame rašte taip pat tik pacituotos Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, jų nesusiejant su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pabrėžia, kad Pažymoje nebuvo konstatuotos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. nebuvo nustatytas nei valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties neįvykdymas, nei esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas. Pažyma tik pateiktos rekomendacijos, vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties 9.8 punktu, grąžinti įvertintą netinkamomis finansuoti lėšų sumą, t. y. 2 620,22 Eur, bei įvertinti galimybes, valstybės biudžeto lėšų naudojimo atveju, vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. Atkreipia dėmesį, kad Ministerija nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su Pažymoje išdėstytų rekomendacijų įgyvendinimu, kas būtų sudaręs pagrindą pareiškėjai teisme ginčyti Pažymos išvadas bei rekomendacijas, ir, praėjus daugiau, nei 9 mėnesiams po pažymos priėmimo, Ministerija pažymą panaudojo, kaip pagrindą pareiškėjai neskirti finansavimo. Mano, kad tokie Ministerijos veiksmai negali būti pripažinti teisėtais.

Atkreipia dėmesį, kad Pažyma nėra teisės aktas, tiesiogiai nustatantis pareiškėjai atitinkamas teises ir pareigas, todėl ji negalėjo būti savarankišku administracinės bylos dalyku, tačiau, pasak pareiškėjos, galima daryti prielaidą, kad ji turėjo reikšmės priimant Komisijos Protokolą ir skundžiamą Įsakymą. Akcentuoja, kad Pažyma nėra konstatuotas esminis sutarties pažeidimas, todėl pareiškėja gali tik spėlioti, kokie konkretūs faktiniai bei teisiniai pagrindai lėmė sprendimą konstatuoti esminį sutarties pažeidimą. Teigia, kad galima numanyti, kad rekomendacijos grąžinti 2 620,22 Eur sumą nevykdymas buvo prilygintas esminiam valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimui bei pritaikyta Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Pabrėžia, kad rekomendacija nėra įpareigojimas, todėl jos nevykdymas negali būti laikomas pažeidimu.

Vertindama pačios rekomendacijos pagrįstumą pažymi, kad 2 620,22 Eur suma, pareiškėjos išleista už buveinės patalpų nuomą, pripažinta netinkamomis finansuoti lėšomis ir panaudotomis neužtikrinant valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties 9.2. punkto įgyvendinimo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio reikalavimų. Nurodo, kad valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties 9.2. punkte numatyta, kad lėšos turi būti naudojamos teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. Atkreipia dėmesį, kad Pažymoje nėra jokių argumentų, iš kurių galima būtų daryti prielaidą apie nurodytų principų pažeidimą. Paaiškina, kad CK 2.87 str. yra įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos, todėl neaišku, kuo šiame straipsnyje nurodytos pareigos yra susijusios su netinkamu lėšų panaudojimu.

Akcentuoja, kad Pažymoje nurodoma, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas CK 2.87 straipsnio 3 dalyje. CK 2.87 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Pabrėžia, kad, nagrinėjamu atveju, nėra jokių prielaidų manyti, kad patalpų nuomos sutartis prieštarauja ar gali prieštarauti pareiškėjos interesams. Sandoris gali prieštarauti atstovaujamojo interesams, jeigu jis yra visiškai nereikalingas ar atstovaujamajam nenaudingas. Nagrinėjimu atveju, patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja naudojasi jau beveik 2 dešimtmečius. Nuo pat 2003 m. pradžios šiose patalpose yra įregistruota Federacijos buveinė. Patalpų nuoma neabejotinai atitinka pareiškėjos interesus, kadangi pareiškėja savo nuosavų patalpų neturi, jokių kitų biuro patalpų nesinuomoja, Patalpose yra pareiškėjos buveinė ir veiklos vykdymo vieta. Tai rodo, kad interesų konflikto nesudaro pačios nuomos sutarties sudarymo faktas. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, o išlaidos biuro nuomai buvo būtinos, realios, faktiškai patirtos bei atitinkančios Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygas. Nurodytus paaiškinimus pareiškėja pateikė 2021 m. gegužės 12 d. raštu, pažymėdama, kad neturi pagrindo įgyvendinti Pažymoje nurodytų neteisėtų bei nepagrįstų rekomendacijų. Po nurodyto rašto pateikimo, Ministerija nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su Pažyma, todėl pareiškėja tikėjosi, kad jos paaiškinimai buvo priimti, kaip paneigiantys Pažymoje išdėstytų rekomendacijų pagrįstumą.

Apibendrina, kad nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja, naudodama valstybės biudžeto lėšas, būtų neįvykdžiusi valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties ar padariusi esminį valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimą, kas reiškia, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto, todėl Įsakymo 2.3 punktas, kuriuo pareiškėjai neskirta valstybės biudžeto lėšų šių sporto šakų federacijų 2022 m. Programoms įgyvendinti yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pažymi, kad 2021 m. pavasarį Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras L. O. ėmėsi vilkinti paskirtų valstybės biudžeto lėšų 2021 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti išmokėjimą pareiškėjai, motyvuodamas tuo pačiu auditu. Paskirtos lėšos buvo išmokėtos tik po to, kai ši problema buvo paviešinta visuomenės informavimo priemonėse bei 2021 m. gegužės 5 d. raštu buvo kreiptasi į įvairias institucijas. Akcentuoja, kad visą šią situaciją inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras L. O., kuris ne tik turi asmeninę priešpriešą su Lietuvos dziudo federacija dėl praeityje buvusių konfliktų su jo atstovaujama Sambo federacija, tačiau ir palaiko Lietuvos dziudo federacijai priešišką organizaciją, pasivadinusią Nacionaline dziudo asociacija, kuri siekia perimti Lietuvos dziudo federacijos funkcijas, tam pasitelkdama įvairius būdus, įskaitant ir politikus.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija atsiliepime į skundą nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės 2020 m. kovo 23 d. buvo sudaryta valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis Nr. S-458 (toliau – ir Sutartis), kuria pareiškėjai skirta 43 302 Eur valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti. Prie šios sutarties buvo pridėta valstybės lėšų panaudojimo sąmata, kurioje detalizuota, kaip pareiškėja turi skirstyti iš valstybės biudžeto gautas lėšas. 2020 m. balandžio 7 d. susitarimu Sutartis pakeista, pareiškėjai skirtas valstybės biudžeto lėšas padidinant iki 65 602 Eur. Dėl šios Sutarties vykdymo Ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-195 atliktas pareiškėjos vidaus auditas. Jį atliko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Centralizuota vidaus audito tarnyba (toliau – ir Tarnyba). Atlikusi auditą, Tarnyba pareiškėjai pateikė 2021 m. balandžio 21 raštą „Dėl pažymos prie lėšų, skirtų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimui, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą audito ataskaitos“ (toliau – Tarnybos raštas), kuriame buvo detalizuotas auditas ir nurodytos atitinkamos rekomendacijos – grąžinti audito metu nustatytas pareiškėjos netinkamai panaudotas valstybės biudžeto lėšas, t. y. 2 620,22 Eur, remiantis tarp pareiškėjos ir atsakovės sudaryta Sutartimi. Pareiškėjai nevykdant šių rekomendacijų, 2021 m. gruodžio 22 d. buvo nusiųstas atskiras raštas, kuriuo buvo prašoma, kad pareiškėja pervestų netinkama finansuoti pripažintą sumą į atsakovės sąskaitą.

Nurodo, kad 2022 m. sausio 26 d. vykusiame Komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl lėšų skyrimo pareiškėjai. Šio posėdžio protokole dar kartą išvardintos priežastys dėl lėšų neskyrimo pareiškėjai, nurodytas teisinis pagrindas ir nutarta, kad valstybės biudžeto lėšos pareiškėjai neturėtų būti skiriamos. Įsakymas, kuriuo pareiškėjai neskirtos valstybės biudžeto lėšos, priimtas 2022 m. sausio 28 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsisakymo skirti valstybės biudžeto lėšas pagrindas pareiškėjai buvo nurodytas.

Pabrėžia, kad sprendimas neskirti valstybės biudžeto lėšų priimtas atsižvelgiant į atlikto audito rezultatus ir aktualų teisinį reglamentavimą. Tarnybos rašte nurodyta, kad pareiškėja netinkamai panaudojo administracinėms išlaidoms skirtas lėšas dėl patalpų nuomos. Akcentuoja Sutarties 9.8. punktą ir pažymi, kad Tarnybos rašte buvo nurodyti pagrindai, kuriais remiantis pripažinta, kad lėšos patalpų nuomai buvo panaudotos netinkamai, buvo nustatyta rekomendacija šias lėšas grąžinti. Net ir prieš priimant Įsakymą, atsakovės 2021 m. gruodžio 22 d. rašte Sutarties 9.8. punkto pagrindu pareiškėjos buvo prašoma vykdyti savo Sutarties įsipareigojimą ir grąžinti nurodytą sumą. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad vadovaujantis Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu bus svarstoma dėl valstybės biudžeto lėšų neskyrimo pareiškėjai 2022 m., jei minėtos valstybės biudžeto lėšos nebus grąžintos.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir pažymi, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas ir negali apsiginti, o motyvacijos stoka nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo. Akcentuoja, kad pareiškėja aiškiai žinojo atsakovės sprendimo neskirti valstybės biudžeto lėšų pagrindą – pareiškėja negrąžino išlaidų, kurios buvo pripažintos nefinansuojamomis, o ir šių lėšų pripažinimo netinkamai panaudotomis priežastys pareiškėjai buvo nurodytos. Pareiškėjai negrąžinus nurodytų valstybės biudžeto lėšų, konstatuota, jog buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas ir remiantis Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu nuspręsta neskirti valstybės biudžeto lėšų pareiškėjai.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Ministerija nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su Pažymoje išdėstytų rekomendacijų įgyvendinimu ir kad Pažyma nėra teisės aktas, tiesiogiai nustatantis pareiškėjai atitinkamas teises ir pareigas, ir pabrėžia, kad atsakovės prašymo teisinis pagrindas nebuvo pati rekomendacija. Atsakovės prašymo grąžinti šias lėšas pagrindas buvo tarp pareiškėjos ir atsakovės sudaryta Sutartis bei Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 49 punktas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė taip pat ėmėsi veiksmų audito išvadų pagrindu, pareiškėjai nusiųsdama 2021 m. gruodžio 22 d. raštą dėl lėšų grąžinimo. Pažymi, kad jos veiksmai, kaip yra įgyvendinamas lėšų grąžinimo procesas, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant, ar buvo pažeidimas, bei sprendžiant dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo.

Nurodo, kad atsakovės sprendimas dėl valstybės biudžeto lėšų neskyrimo pareiškėjai buvo priimtas pareiškėją teisingai informuojant ir laikantis teisės aktuose ir Sutartyje nustatytų normų. Pabrėžia ir tai, kad pats sprendimas pripažinti patalpų nuomos išlaidas netinkamai panaudotomis buvo teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Nurodo, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės sudarytoje Sutartyje dėl lėšų skyrimo buvo numatyta, kad pareiškėjai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat ir administracinėms išlaidoms – biuro nuomai. Ši Sutartis privalėjo būti vykdoma, atsižvelgiant į pačios Sutarties sąlygas ir įsipareigojimus, Sporto įstatymo nuostatas bei Aprašą.

Paaiškina, kad audito metu nustatyta, kad 2015 m. vasario 27 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2015/02-27N (toliau - ir Nuomos sutartis) tarp pareiškėjos ir V. S., kurioje buvo numatyta, kad pareiškėja iš V. S. nuomoja jam nuosavybės teise priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamo turto registro gavus duomenis apie minėtu adresu nuomojamas patalpas, nustatyta, kad daliai (t. y. 26,64 kv. m) nuomojamų patalpų yra nustatyta ne administracinė, o viešbučių paskirtis. Nuomos faktas užfiksuotas tiek registro išraše, tiek Nuomos sutartyje. Akcentuoja, kad Sutarties sąmatoje yra numatyta biuro nuoma (administracinės išlaidos) administracinės paskirties patalpoms.

Atkreipia dėmesį, kad pagal viešus registro duomenis yra matoma, kad pareiškėja nuomoja patalpas, kurių dalis yra skirta viešbučiams, o ne administraciniai paskirčiai. Tai suponuoja išvadą, kad šių patalpų Nuomos sutartyje numatyta paskirtis neatitinka Nekilnojamo turto registre esančios informacijos ir tokių patalpų nuoma ne visa apimtimi atitinka tarp pareiškėjos ir atsakovės sudarytą Sutartį.

Akcentuoja ir tai, kad Pagal Nuomos sutartį ir Nekilnojamo turto registro išrašus, sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjos (Federacijos) ir V. S. (Federacijos prezidento), išnuomojant V. S. nuosavybės teise priklausantį turtą. Tokia situacija, kai juridinis asmuo sudaro sandorį su valdymo organu, reiškia interesų konflikto situaciją. Vertindama šią situaciją Tarnyba nurodė CK 2.87 str. 4 dalį reglamentuojančią, jog juridinio asmens valdymo organas negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. Ši interesų konflikto situaciją gali būti išsprendžiama laikantis CK nustatytų priemonių. CK 2.87 str. 6 dalyje expressis verbis yra nurodyta, kad juridinio asmens organo narys turi nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba dalyviams, jei tarp juridinio asmens ir juridinio asmens organo nario yra sudaromas sandoris. Pagal CK 2.87 str. 5 dalį apie tokį sandorį juridinio asmens valdymo organas privalo pranešti raštu arba įrašant į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. 2021 m. balandžio 12 d., vykdant auditą, pareiškėjos buvo paprašyta pateikti dokumentus (protokolą), kuriame būtų matyti, jog kitiems pareiškėjos valdymo organams bei dalyviams buvo pranešta apie tokio sandorio sudarymą, tačiau tokių dokumentų Pareiškėja nepateikė, todėl buvo padaryta išvada, kad apie šią Nuomos sutartį, jos pagrindą, šalis ir patalpų nuosavybės teisės priklausymą Pareiškėjos prezidentui, atitinkamiems Pareiškėjos valdymo organams ir dalyviams nebuvo pranešta. Remiasi aktualia teismų praktika nagrinėjamu klausimu.

Apibendrina, kad, nustačius minėtas aplinkybes, kai Tarnyba turėjo pagrindą konstatuoti, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta esant interesų konfliktui, nebuvo pateikti įrodymai pagrindžiantys, jog šio interesų konflikto buvo bandyta išvengti, Nuomos sutartyje nurodyta patalpų paskirtis neatitiko Nekilnojamo turto registre esančios informacijos ir Nuomos sutarties patalpos neatitiko valstybės biudžeto lėšų panaudojimo sutartyje nustatytos lėšų paskirties administracinėms išlaidoms, Tarnyba turėjo pagrindą nustatyti, kad buvo pažeistas Sutarties 9.2. punktas, įpareigojantis valstybės biudžeto lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.

Pažymi, kad yra įpareigota laikytis esminių valstybės biudžeto panaudojimo principų. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra pabrėžta, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti panaudojamos racionaliai ir skaidriai. Tinkamas ir skaidrus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas yra viešasis interesas ir jis privalo būti saugomas ir užtikrinamas. Audito metu buvo nustatyti objektyvūs valstybės biudžeto lėšų panaudojimo Sutarties pažeidimai, todėl atsakovė, vadovaudamasi audito išvadomis, neturėjo pagrindo priimti kitokio sprendimo, nei pripažinti šias lėšas netinkamai panaudotomis.

Akcentuoja, kad pareiškėjos sudaryta Nuomos sutartis, dėl kurios buvo pateiktos audito išvados, buvo sudaryta esant interesų konflikto situacijai (CK 2.87 str. 4 dalis ir 6 dalis), sutartį sudarant pačiam juridinio asmens vadovui su savimi, kaip nuomotoju. Auditoriui nebuvo pateikti dokumentai įrodantys, kad buvo imtasi teisės aktuose numatytų priemonių interesų konflikto pasekmėms pašalinti. Nuomos sutartyje deklaruota patalpų paskirtis neatitiko faktinių viešo Nekilnojamo turto registro duomenų, o pagal Nekilnojamo turto registro duomenis, pačių nuomojamų patalpų paskirtis neatitiko valstybės biudžeto lėšų naudojimo Sutartyje numatytos nuomotinų patalpų paskirties, todėl atsakovė turėjo pagrindą konstatuoti Sutarties 9.2 punkto pažeidimą ir prašyti grąžinti netinkamai panaudotas lėšas. Pareiškėjai šių lėšų negrąžinus buvo pažeistos tiek teisės aktų nuostatos, tiek Sutarties 9.9. punktas, kuris numato, jog Pareiškėja privalo vykdyti visus įsipareigojimus, kylančius iš Sutarties ir teisės aktų. Dėl šių aplinkybių, remiantis Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Atsakovė priėmė Įsakymą, kuriuo buvo neskiriamas finansavimas 2022 m. pareiškėjai.

Pareiškėjos argumentus dėl atsakovės darbuotojų asmeninės priešpriešos su pareiškėja laiko nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Ministerija ir Federacija, atsižvelgdamos į Ministro 2020 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. V-344 „Dėl lėšų skyrimo 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, 2020 m. kovo 23 d., sudarė valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį Nr. S-458, kuria pareiškėjai buvo skirta 43 302 Eur valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti. Sutarties priedas – detalioji valstybės biudžeto lėšų naudojimo sąmata.

Ministerija ir Federacija, atsižvelgdamos į Ministro 2020 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. V-460 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-344 „Dėl lėšų skyrimo 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti“ pakeitimo“, 2020 m. balandžio 7 d. sudarė susitarimą dėl 2020 m. kovo 23 d. valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties Nr. S-458 pakeitimo, kuria pakeistas ketvirtas Sutarties punktas ir pareiškėjai skirta 65 602 Eur valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti. Prie šio susitarimo taip pat pridėta sąmata, detalizuojanti valstybės biudžeto lėšų panaudojimą.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Centralizuota vidaus audito tarnyba, vadovaudamasi Centralizuotos vidaus audito tarnybos 2021 metų veiklos planu, patvirtintu Ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-195, atliko Federacijos lėšų, skirtų 2020 metų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą auditą. Vidaus auditas pradėtas 2021 m. vasario 15 d., Federacijoje audito procedūros baigtos 2021 m. balandžio 21 d., priimant pažymą prie lėšų, skirtų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimui, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą audito ataskaitos (Lietuvos dziudo federacija). Vidaus audito metu vertintas valstybės biudžeto lėšų skyrimas, valstybės biudžeto lėšų naudojimas, atsiskaitymas už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių priežiūra bei kontrolė, taip pat ir Ministerijai teikiamų ataskaitų už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą priežiūra bei kontrolė. Audito išvados: 1) valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties turinys ne pilnai atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 2) valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje numatytos išlaidos atitinka 2020 m. Aukšto meistriškumo sporto programą bei jos sąmatą, faktinės išlaidos – patirtos, panaudotos pagal tikslinę paskirtį, tinkamai atvaizduotos apskaitoje, už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir (ar) įvykdytą veiklą atsiskaityta laikantis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties reikalavimų; 3) iš aštuoniolikos valstybės biudžeto lėšomis finansuotų programos priemonių įgyvendintos aštuonios, iš kurių pilna apimtimi – dvi programos priemonės arba 25 proc. visų valstybės biudžeto lėšomis finansuotų programos priemonių; 4) dalis valstybės biudžeto lėšų panaudota nesilaikant norminių teisės aktų ir vertinamos netinkamomis finansuoti. Audito rekomendacijos: 1) vadovaujantis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties 9.8. punktu, grąžinti įvertintą netinkamomis finansuoti lėšų sumą – 2 620,22 Eur; 2) įvertinti galimybes valstybės biudžeto lėšų naudojimo atveju vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

Tarnyba 2021 m. balandžio 21 raštu Nr. VA3-43(26.8-77) „Dėl pažymos prie lėšų, skirtų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimui, skyrimo naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą audito ataskaitos“ išsiuntė pareiškėjai parengtą galutinę pažymą prie lėšų, skirtų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimui, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą audito ataskaitos ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 13 straipsnio 7 punktu, paprašė priimti sprendimą dėl pažymoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir Tarnybai pateikti rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 12 d. raštu informavo Tarnybą, kad Federacija nesutinka su Pažymoje pateiktomis rekomendacijomis, kadangi jos yra nepagrįstos ir neteisėtos, išdėstė nesutikimo motyvus ir nurodė, kad neteiks rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano.

Ministerijos 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. SR-4976 „Dėl Lietuvos dziudo federacijos audito“ Federacija buvo įspėta, jog jai neįvykdžius Pažymoje pateiktų rekomendacijų bei nesugrąžinus netinkamomis finansuoti įvertintos lėšų sumos, Ministerija imsis atitinkamų priemonių dėl grąžintinos sumos išieškojimo įstatymų nustatyta tvarka. Minėtu raštu Federacija tai pat įspėta, kad Ministerijoje bus svarstomas klausimas dėl valstybės biudžeto lėšų neskyrimo Federacijos parengtai 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programai, vadovaujantis Sporto įstatymo 20 straipsnyje numatytu pagrindu: „5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau, kaip 5 metai“.

Federacija 2021 m. gruodžio 28 d. raštu dėl 2021 m. gruodžio 22 d. rašto „Dėl Federacijos audito“, adresuotu Ministerijai, atkreipė dėmesį, kad Pažyma negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu Federacijai atitinkamas pareigas. Nurodė, kad Pažymoje išdėstytos rekomendacijos nėra privalomos Federacijai, o už rekomendacinio pobūdžio nurodymų nevykdymą Federacijai negali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo taikyti 2021 m. gruodžio 22 d. rašte minimą Sporto įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, kadangi Federacija valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis yra įvykdžiusi bei nėra padariusi esminio valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimo. Paaiškino, kad jeigu Ministerija mano, kad Pažymoje išdėstytų rekomendacijų nevykdymas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, dėl Pažymoje nurodytų sumų išieškojimo ji turi teisę kreiptis į teismą.

Komisijos posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 26 d., metu, be kita ko, svarstytas klausimas dėl lėšų skyrimo Federacijai. Komisija, susipažinusi su pateikta dokumentacija, 2022 m. sausio 26 d. posėdžio protokolo Nr. SG6-4 trečiu punktu vienbalsiai nutarė siūlyti Ministrui neskirti Federacijos 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis Sporto įstatymo 20 straipsnyje numatytu pagrindu.

Ministras, vadovaudamasis Sporto įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 20 punktu, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymus ir motyvus, pateiktus 2022 m. sausio 26 d. protokole Nr. SG6- 4, 2022 m. sausio 28 d. priėmė įsakymą Nr. V-136 „Dėl lėšų skyrimo 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, kurio 2.3. papunkčiu nusprendė neskirti valstybės biudžeto lėšų Lietuvos dziudo federacijos 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti.

Ministerija 2022 m. vasario 4 d. raštu „Dėl lėšų skyrimo 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti“ informavo pareiškėją, kad sprendimo neskirti finansavimo priėmimo priežastys jau buvo nurodytos Ministerijos 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. SR-4976. Ministerijos 2022 m. vasario 4 d. raštu taip pat priminta, kad pagal Federacijos ir Ministerijos Sutarties 9.8 papunktį netinkamai panaudotas valstybės biudžeto lėšas reikia grąžinti į Ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties V skyriaus 11 punkte nustatyta tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, 2022 m. vasario 28 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama minėtą Įsakymą panaikinti ir įpareigoti Ministeriją iš naujo spręsti dėl valstybės biudžeto lėšų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti skyrimo Federacijai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Sporto įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) ir Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 30 d.).

Aukšto meistriškumo sporto programa - vienerių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės (Sporto įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Sporto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aukšto meistriškumo sportas finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti bei įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti.

Pagal Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindus ir išmokėtų lėšų grąžinimą reglamentuoja Sporto įstatymo 20 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant, valstybės biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. finansavimas valstybės biudžeto lėšomis neskiriamas, jeigu juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai.

Vadovaudamasi Sporto įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą.

Aprašas nustato paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar sporto šakų federacijų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką, valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių sudarymo ir pakeitimo tvarką (Aprašo 1 punktas).

Aprašo 20 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skyrimo (neskyrimo) priima Ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas. Programai įgyvendinti skiriamų valstybės biudžeto lėšų dalis negali sudaryti daugiau nei pareiškėjo prašoma programos tinkamų finansuoti išlaidų dalis atėmus šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2 punkte nustatytą nuosavų ar kitų šaltinių lėšų dydį.

Ministerijai ar jos įgaliotai institucijai nustačius, kad išlaidos patirtos pažeidžiant teisės aktų ir (ar) sutarties reikalavimus, Ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimą dėl lėšų grąžinimo ir netinkamų finansuoti išlaidų dydis grąžinamas Ministerijai ar jos įgaliotai institucijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos apie sprendimą dėl lėšų grąžinimo (Aprašo 49 punktas).

Pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja ir atsakovė 2020 m. kovo 23 d. sudarė valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį Nr. S-458, kuria pareiškėjai buvo skirta 43 302 Eur valstybės biudžeto lėšų 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti. 2020 m. balandžio 7 d. susitarimu Nr. S-541 sutarties ketvirtas punktas pakeistas, pareiškėjai skirtiną sumą padidinant iki 65 602 Eur. Sutarties 9.8. papunkčiu pareiškėja įsipareigojo nepanaudotas, netinkamai panaudotas ar nepagrįstai gautas valstybės biudžeto lėšas grąžinti į atsakingos institucijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Sutarties V skyriuje nustatyta tvarka. Sutarties tryliktu punktu šalys susitarė, kad netinkamai panaudotos, nepagrįstai gautos lėšos grąžinamos atsakingai institucijai per 5 darbo dienas nuo atsakingos institucijos pranešimo gavimo dienos į Sutarties 9.8 papunktyje nurodytą atsakingos institucijos banko sąskaitą (už kiekvieną uždelstą dieną mokant po 0,03 procento dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos). Sutarties 14 punkte numatyta, kad nepanaudotos lėšos grąžinamos iki kitų metų sausio 5 d. į Sutarties 9.8. papunktyje nurodytą atsakingos institucijos banko sąskaitą (už kiekvieną uždelstą dieną mokant po 0,03 procento dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos).

Kaip jau yra nustatyta, pareiškėja Sutarties 9.2 punktu įsipareigojo valstybės biudžeto lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai it rezultatyviai. Iš Nuomos sutarties turinio matyti, kad pareiškėja, atstovaujama generalinės sekretorės G. R., Nuomos sutartį sudarė su V. S., kuris yra pareiškėjos, t. y;. Lietuvos dziudo federacijos, prezidentas dėl patalpų, kurių dalis yra viešbučių, bet ne administracinės, paskirties.

Skundžiamas Įsakymas, kurio 2.3 punktą prašo panaikinti pareiškėja, priimtas vadovaujantis Sporto įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 20 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-325 sudarytos Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pakeitimo ar papildomų lėšų programoms įgyvendinti skyrimo, išvadų ir rekomendacijų rengimo komisijos 2022 m. sausio 26 d. protokole Nr. SG6-4 pateiktus siūlymus ir motyvus.

Pažymėtina tai, kad minėto protokolo 3 punktu finansavimo pareiškėjai siūloma neskirti vadovaujantis Sporto įstatymo 20 straipsnyje numatytu pagrindu. Ir, nors svarstant klausimą, nurodyta Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas, iš esmės yra neaišku, kokiu konkrečiai šiame punkte nurodytu pagrindu nebuvo skirtas finansavimas pareiškėjai, t. y. ar dėl to, kad ji, naudodama valstybės biudžeto lėšas, buvo neįvykdžiusi valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ar programoms, ar dėl to, kad pareiškėja netinkamai įvykdė minėtą sutartį ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas, ar dėl to, kad valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, administraciniame sprendime turi būti nurodyta, be kita ko, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Nagrinėjamuoju atveju teismas sprendžia, kad skundžiamas Įsakymas šių reikalavimų neatitinka, nes pačiame Įsakyme nėra nurodytas joks Sporto įsakymo 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, t. y. nenurodytas teisinis pagrindas, o iš Protokolo, kuris šiuo atveju yra sudėtinė Įsakymo dalis, 3 punkto nėra galimybės suprasti, kuriuo konkrečiai pagrindu priimtas sprendimas neskirti pareiškėja finansavimo 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, t. y. nenurodytas faktinis pagrindas ar kitos tokiam sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės bei tokio sprendimo priėmimo motyvai.

Esant šioms aplinkybėms, Įsakymo 2.3 punktas negali būti laikomas pagrįstu, todėl naikintinas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpareigotina iš naujo spręsti dėl valstybės biudžeto lėšų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti skyrimo pareiškėjai klausimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Pareiškėja nurodo, kad 2 395,80 Eur išlaidų suma susidarė už skundą teismui dėl Įsakymo, įskaitant konsultacijas, situacijos bei įrodymų analizę, kurią pareiškėja atstovei sumokėjo 2022 m. kovo 22 d. Tuo pačiu pareiškėja 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą priteisti papildomai patirtus 1 448,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias, pareiškėjos teigimu sudaro 290 Eur už Ministerijos atsiliepimo į skundą analizę (2 val.), 20,57 Eur už 2022 m. rugsėjo 9 d. užklausimą Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai dėl ikiteisminio tyrimo, 411,40 Eur už papildomų rašytinių įrodymų rinkimą ir pateikimą teismui 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymu, 72,60 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 653,40 Eur už pasirengimą 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (5 val.). Viso pareiškėja nurodo patyrusi 3 844,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo iš esmės keliami skundžiamo sprendimo atitikimo VAĮ reikalavimams klausimai. Šiuo pagrindu teismas vertino priimto Įsakymo 2.3 punktą šiame sprendime. Taigi, šiuo aspektu ginčas nėra visiškai naujas, jame nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, byla nepriskirtina prie sudėtingų bylų, joje nereikėjo jokių specialių žinių. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2 395,80 Eur išlaidų suma už skundą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių (1 598,1 Eur x 2,5). Byloje nebuvo jokio poreikio pareiškėjai už 2022 m. rugsėjo 9 d. kreiptis Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl ikiteisminio tyrimo, 1 448,37 Eur sumą pagal 2022 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JS Nr. 0565, pagal kurią, kaip nurodo pareiškėja, buvo įtraukta ir 653,40 Eur suma už pasirengimą 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (5 val.), pareiškėja sumokėjo 2022 m. rugsėjo 19 d. dar iki teismo posėdžio, kai nebuvo žinoma posėdžio trukmė. Be to, iš pastarosios sumos nėra aišku, kokia išlaidų dalis patirta už pasirengimą teismo posėdžiui ir kokia už atstovavimą. Pažymėtina tai, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. teikti dokumentai nėra nauji, apie juos pareiškėjai buvo žinoma dar iki 2022 m. kovo 1 d. teikiant skundą teismui, todėl 411,40 Eur už papildomų rašytinių įrodymų rinkimą ir pateikimą suma negali būti pripažintina nei protingo dydžio, nei būtina.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, pareiškėjai priteisiant 2 395,80 Eur už skundo parengimą ir 22,50 Eur pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos dziudo federacijos skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-136 „Dėl lėšų skyrimo 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti“ 2.3 punktą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją iš naujo spręsti dėl valstybės biudžeto lėšų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti skyrimo pareiškėjai.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos dziudo federacijai iš atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2 418,30 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai aštuoniolika eurų 30 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė