Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-08-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius pagal BK 92 str. 1 ir 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, apribojant elgesį 1 metams; 2007-01-05 Šiaulių miesto apylinkės teismui nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą pasiųstas atlikti paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 2007-06-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėn. 21 d. laisvės atėmimo bausmės; 2007-07-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 7 mėn. 21 d. laisvės atėmimo bausmės dalį; 2008-04-03 atliko bausmę;

2) 2008-10-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (5 veikos) laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2009-03-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. (2 veikos), 178 str. 4 d., vadovaujantis pagal LR BK 63 str. 4 ir 9 d. galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimo 3 metams 9 mėn., 2012-03-19 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;

4) 2012-12-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėn.;

5) 2012-12-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

6) 2013-01-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėn.;

7) 2013-02-07 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 2 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo;

8) 2013-02-18 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., laisvės atėmimo bausme 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d. bausmė subendrinta su 2012-12-13, 2012-12-20 ir 2013-01-04 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, skirta galutinė bausmė 5 metams laisvės atėmimo;

9) 2014-02-11 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 138 str. 1 d., laisvės atėmimo bausme 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-08-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, skirta galutinė bausmė 3 metams 10 mėnesio laisvės atėmimo bausme; 2014-05-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2014-02-11 nuosprendis patikslintas ir M. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2014-03-04 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 9 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams; 2014-08-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2014-03-04 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-11 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2014-05-22 nutartimi patikslinta bausme ir M. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 m. 6 mėn.

11) 2014-07-28 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d. 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str., ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-11 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, 2014-12-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2014-03-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2012 m. balandžio 18 d., laikotarpiu tarp 14.00-18.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) m., apie 500 metrų į kairę pusę nuo tilto per (duomenys neskelbtini) upę, parke, palei (duomenys neskelbtini) upės pakrantę, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus tarpusavio konfliktui su D. A., tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį ant suoliuko sėdinčiam nukentėjusiajam D. A., kuris nuo suduotų smūgių nukrito nuo suoliuko ant žemės, po to D. A. atsistojus, sudavė ranka jam ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį bei vieną kartą koja spyrė D. A. į krūtinės sritį, padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, kraujosruvą kaktos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, abiejuose skruostuose, smakre, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-04-18 girtavo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) upės, sėdėjo ant suoliuko, 5–6 m nuo upės. Begeriant tarp jo ir D. A. įvyko konfliktas, nes D. A. mušdavo jo mamą. Susiginčijus su D. A., prasidėjo smūgiai. Jis pirmas sudavė D. A. – iš pradžių delnu, po to, kai jis davė atgal, tada kumščiais. L. J. buvo girtas, jis D. A. taip pat sudavė porą smūgių kumščiu į galvą. Ar po šių L. J. smūgių matėsi sužalojimai, neatkreipė dėmesio. Iš pradžių grumtynės vyko ant suoliuko. Nuo jo smūgio D. A. nuvirto nuo suoliuko. Paskui nuo suoliukų besimušdami atsidūrė prie upės. Kiek kartų jis sudavė D. A., nepamena, gal apie 10 smūgių, sudavė tik kumščiais, kojomis jo nespardė, gal įspyrė tik vieną kartą gulinčiam. Po jo smūgių matė, kad D. A. praskelta lūpa. Mušėsi tarpusavyje dviese, D. A. irgi sudavė jam smūgius. Jis pastūmė D. A. prie upės, kad apsipraustų ir D. A. nuo smūgio nusirito nuo šlaito. D. A. nukrito prie vandens, kai nukrito iki kulkšnių kojos buvo vandenyje, gulėjo ant nugaros. Jis nukrito po jo smūgio į pilvą, šonkaulius, smūgis nebuvo stiprus. D. A. buvo girtas, vos pastovėjo. Kai D. A. nukrito, jis nuėjo prie suoliuko, paskui grįžo prie D. A., pažiūrėjo, kad guli šonu, giliau vandenyje nebuvo. Mamos parodymai, kad D. A. toliau keikėsi, ir dėl to jis (M. K.) D. A. pastūmė į vandenį, neteisingi. Už 5 minučių mama pradėjo šaukti, nes pamatė, kad D. A. neša srovė. Kaip pastarasis atsidūrė vandenyje, M. K. nežino, gal jis bandė atsistoti ir neišlaikė pusiausvyros. D. A. vandenyje yrėsi ranka, bet nekalbėjo. Tada jis puolė į vandenį, bet buvo labai didelė srovė, neišlaikė ir paleido D. A.. Šis dar buvo gyvas. Jis mušė D. A., nes šis įžeidinėjo jį ir jo mamą. Jis buvo išgėręs, blaivus būtų bandęs išvengti tokio konflikto, būdamas apsvaigęs negalvojo apie tai, kas gali nutikti. Su mama visada buvo geri santykiai, ji jo neturėtų apkalbėti. Savo kaltę pripažįsta, kad mušė D. A., bet nepripažįsta, kad nuo jo smūgių D. A. įkrito į vandenį ir nuskendo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. A. parodė, kad D. A. yra jos sūnus. Jis ne kartą sėdėjo įkalinimo vietose, tačiau grįžęs dažnai ateidavo ją lankyti į ligoninę, padėjo jai susitvarkyti neįgalumo grupę, nes ji nevaikščiojo po 2012 m. man atliktos klubo sąnario operacijos. Ji gyvena nakvynės namuose. Sūnus ją dažnai lankė, jis jai labai padėdavo, atveždavo maisto, vandens, vaistų. Sūnus nedirbo, buvo registruotas Darbo biržoje. Dar ji turi dukrą ir sūnų, bet su jais nebendrauja, daugiausia bendravo su D.. Kai D. A. atliko bausmę pataisos namuose, ji jo nelankė, nes neturėjo galimybės. Mano, kad jos santykiai su sūnumi visą laiką buvo geri. Prašo priteisti iš M. K. 80000 Lt neturtinę žalą dėl sūnaus praradimo. Apie tai, kad jos sūnus yra nužudytas ir palaidotas, jai pasakė policijos pareigūnas. Po šito jai buvo priepuoliai, ji blogai jautėsi, jai kvietė greitąją medicinos pagalbą, paaštrėjo ligos. Ji patyrė neturtinę žalą, sūnus man buvo vienintelė paguoda, ji tikėjosi iš jo pagalbos senatvėje.

Liudytoja J. K. teisme duoti parodymus atsisakė, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-04-18, apie pietus, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės, ji, jos sugyventinis D. A., sūnus M. K. ir L. J. gėrė degtinę. Begeriant M. K. pradėjo priekaištauti D. A. dėl to, kad, kai jis buvo suimtas, D. A. skriaudė J. K.. Kilo muštynės. M. K. trenkė ranka D. A. į veidą. L. J. taip pat trenkė kelis kartus D. A.. Toliau D. A. mušė M. K.. Nuo M. K. smūgių D. A. nuvirto prie (duomenys neskelbtini) upės ir gulėjo nejudėdamas. Tuo metu L. J. ir M. K. sėdėjo prie stalo ir gėrė. Po kelių minučių D. A. pradėjo kažką nerišliai kalbėti. M. K. pribėgo prie D. A., nusikeikė, dviem rankomis suėmė D. A. ir įmetė į (duomenys neskelbtini) upę. Ji pradėjo šaukti. Tada M. K. įšoko į upę, priėjęs prie D. A. jį pakėlė. Pasakęs, kad negali jo iškelti, išlipo iš upės. D. A. liko gulėti vandenyje ant nugaros. D. A. negrįžus į namus, įtarė, kad jis galėjo nuskęsti. Apie tai niekam nepranešė (1 t. 84–86 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas bei įtariamasis L. J. parodė, kad 2012 m. balandžio mėn., tikslios dienos neprisimena, jis su M. K., jo mama J. K. ir jos sugyventiniu D. A. prie (duomenys neskelbtini) upės gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant M. K. pradėjo ginčytis su D. A. dėl kažkokių nesutarimų. Jis buvo stipriai išgėręs, todėl prie stalo truputį prisnūdo. Kai prabudo, pamatė, kad D. A. kruvina kakta. M. K. paklausė, kas jam nutiko. Šis pasakė, jog sumušė D. A. dėl to, kad išpylė degtinę. Begeriant M. K. vėl pradėjo ginčytis su D. A.. Žodinio konflikto metu D. A. bandė trenkti M. K., tačiau nepataikė. Po to M. K. sudavė rankomis smūgius D. A.. Kur pataikė, nežino. Po to, kai M. K. sudavė D. A., jis taip pat sudavė 2–3 kartus D. A.. Kur pataikė, nežino. M. K. dar mušė D. A., bet dėl girtumo tiksliai negali pasakyti, kur ir kiek smūgių sudavė. Po kiek laiko M. K. atėjo prie stalo ir jie vėl gėrė alkoholį. Matė, jog D. A. guli ant kranto šalia (duomenys neskelbtini) upės, maždaug 1 metro atstumu nuo vandens. Kiek pasėdėjus prie stalo, pamatė, kad D. A. plaukia upėje, 2–3 metrų atstumu nuo kranto. Tuo metu D. A. gulėjo ant pilvo, veidu į vandenį, atrodo, kad jis nebejudėjo. M. K. nusirengė, šoko į vandenį, norėjo ištraukti D. A.. Iš vandens M. K. išlipo vienas, D. A. paliko vandenyje. Išlipęs M. K. pasakė, kad D. A. jau nebegyvas. Kaip D. A. atsidūrė vandenyje, nematė. Jis, M. K. ir J. K. susitarė niekam nesakyti, kad su D. A. gėrė ir jį sumušė (1 t. 92–94 b. l., 2 t. 5–6 b. l).

Liudytojas D. K. parodė, kad šioje byloje atliko procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Protokole J. K. parodymai apie suduotus smūgius D. A. ir jo įmetimą į (duomenys neskelbtini) upę buvo surašyti iš J. K. žodžių, vadinasi, ji taip sakė. Jeigu apklausos metu L. J. nenurodė, kad M. K. suėmė D. A. ir įmetė jį į upę, to protokole ir nėra užfiksuota. Mano, kad J. K. buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš šeimos narį – sūnų, tuo labiau, kad ji yra pasirašiusi. Apklausiant šeimos narį visada yra išaiškinama teisė neduoti parodymų. Apklausiant L. J., jam galėjo būti pateikti J. K. parodymai. L. J. nurodytų aplinkybių dabar nepamena, viskas, ką jis parodė, yra užfiksuota protokole. Jei kažko neminėjo, to ir neužrašė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis M. K. parodė vietą, kur sumušė D. A., kur smūgius sudavė L. J., kur po jo suduotų smūgių nugriuvo ir kokioje pozoje gulėjo nugriuvęs D. A. (1 t. 122–135 b. l.).

2012-10-15 parodymų patikrinimo vietoje metu L. J. parodė vietą, kur gėrė alkoholį, kur jis sudavė smūgius D. A., kur 2 metrų atstumu nuo kranto pamatė plaukiantį D. A. kūną (2 t. 8–13 b. l.).

2015-01-23 Šiaulių apygardos prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl įtariamojo L. J. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str., 238 str. 1 d., išskirtas į atskirą tyrimą (1 t. 26 b. l.).

Specialisto išvadose nurodyta, kad D. A. mirtis įvyko dėl mechaninės asfiksijos vandenyje, rasti sužalojimai nebūdingi savigynai, poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose padarytos tiesioginiais trauminiais poveikiais. Kiti sužalojimai – kraujosruva dešinės kaktos pusės minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, abiejuose skruostuose, smakre, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, nugaroje, galėjo atsirasti tiek nuo tiesioginių trauminių poveikių, tiek griuviminių traumų metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių, jie įtakos mirčiai neturėjo ir kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Mirusiojo D. A. kraujyje rasta 2,9 promilės etilo alkoholio, ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t. 65–66, 68 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis M. K. prisipažino, kad mušė D. A., sudavė jam ne mažiau kaip 10 smūgių. Tokius jo parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti J. K. bei L. J., kurių tokius parodymus patvirtino liudytojas D. K.. Specialisto išvadose nurodyta, kad D. A. kūne rasti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose padarytos tiesioginiais trauminiais poveikiais, kiti sužalojimai – kraujosruva dešinės kaktos pusės minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, abiejuose skruostuose, smakre, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, nugaroje, galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuviminių traumų metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių, įtakos mirčiai neturėjo, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad M. K., suduodamas D. A. daugybinius smūgius, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. M 212/12(04) nustatyta, kad D. A. mirtis įvyko dėl mechaninės asfiksijos vandenyje ir jo kūne rasti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo.

Kaltinamasis M. K. nepripažįsta kaltinime nurodytos aplinkybės, kad nuo jo smūgių D. A. įkrito į vandenį ir nuskendo. Be to, M. K. nepripažįsta ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. K. nurodytos aplinkybės, kad rankomis suėmęs jis D. A. įmetė jį į (duomenys neskelbtini) upę. Kaltinamasis tvirtina, kad nuo jo smūgių D. A. nugriuvo ant upės kranto ir vandenyje buvo tik jo kojos iki kulkšnių ir kad po kelių minučių, sėdėdamas pamatė vandenyje plūduriuojantį D. A.. Tokius parodymus jis davė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tokias įvykio aplinkybes jis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš įvykio vietoje buvusio L. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad po M. K. D. A. suduotų smūgių jis matė D. A. gulint ant kranto šalia (duomenys neskelbtini) upės, maždaug 1 metro atstumu nuo vandens ir tik po kurio laiko pamatė, kad D. A. plaukia upėje, 2–3 metrų atstumu nuo kranto, kaip D. A. atsidūrė vandenyje, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu L. J. buvo apklaustas kaip liudytojas (1 t. 92–94 b. l.) bei įtariamasis (2 t. 5–6 b. l.), ir abiejų apklausų metu nurodė tokias pat įvykio aplinkybes. Taigi, ir M. K., ir L. J. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka vieni kitus, tačiau prieštarauja kaltinamojo motinos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad, nuo M. K. smūgių D. A. nuvirtus prie (duomenys neskelbtini) upės, M. K. pribėgo prie D. A. ir dviem rankom suėmęs D. A. įmetė jį į (duomenys neskelbtini) upę (1 t. 84–86 b. l.). Nors liudytoju apklaustas J. K. apklausęs tyrėjas D. K. parodė, jog J. K. parodymus protokole užrašė iš jos žodžių, tačiau J. K. apie įvykio aplinkybes buvo apklausta du kartus, ir kiekvieną kartą davė skirtingus parodymus (1 t. 82, 84–86 b. l.), įvykio vietoje patvirtinti savo parodymus atsisakė, taip pat atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui bei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų, jog M. K. D. A. įmetė į (duomenys neskelbtini) upę, J. K. teisme nepatvirtino, taip pat nepatvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, jos parodymai tyrimo metu nebuvo nuoseklūs ir, J. K. atsisakius duoti parodymus BPK 82 str. 2 d. pagrindu, jos parodymų negalima patikrinti teisme, be to, tokių jos parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl daroma išvada, kad šie jos parodymai nėra patikimi ir todėl M. K. ir L. J. parodymų nepaneigia. Be to, M. K. pateiktas kaltinimas ir nėra pagrįstas aptariamais J. K. parodymais, nes jam neinkriminuotas D. A. įmetimas į upę. Kaltinime nurodyta, kad M. K. D. A. nužudė suduodamas smūgius, nuo kurių D. A. nusirito šlaitu ir įkritęs į upę mirė dėl mechaninės asfiksijos. Tačiau tokios aplinkybės, kad nuo smūgių D. A. nusiritęs nuo šlaito įkrito į upę, jokie bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, ir kaltinamojo, ir L. J., ir J. K. parodymai patvirtina, kad nuo suduotų smūgių nugriuvęs D. A. gulėjo ant upės kranto ir tik jo kojos iki kulkšnių buvo vandenyje. Dėl to teismas, remdamasis specialisto išvadomis bei nuosekliais ir vieni kitus patvirtinančiais M. K. ir L. J. parodymais, iš dalies ir J. K. parodymais, daro išvadą, kad nuo M. K. suduotų smūgių D. A. į upę neįkrito bei kad tarp M. K. suduotų smūgių ir D. A. mirties priežastinio ryšio nėra, o byloje nesant patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. K. po suduotų smūgių D. A. įmetė į (duomenys neskelbtini) upę taip jį nužudydamas, nėra pagrindo M. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d. Pažymėtina, kad ne tik kaltinamasis, bet ir abu įvykį matę asmenys (J. K. ir L. J.) parodė, jog pamačius D. A. upėje, M. K. puolė į vandenį ir mėgino D. A. ištraukti iš upės, ir tai rodo, jog M. K. D. A. mirties nesiekė. D. A. lavono tyrimo metu nebuvo konstatuotas smegenų sukrėtimas, jo kraujyje rasta 2,9 promilės etilo alkoholio, todėl neatmestina, kad jis, gulėdamas ant upės kranto, į upę galėjo patekti dėl girtumo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių kaltinamojo M. K. veika, t. y. daugybinių smūgių sudavimas D. A. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. ir iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad M. K. D. A. nužudė suduodamas smūgius, nuo kurių D. A. nusirito šlaitu ir įkritęs į upę mirė dėl mechaninės asfiksijos.

Dėl bausmės

Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi.

Skiriant M. K. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į M. K. asmenybę – psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, charakterizuojamas neigiamai, administracine tvarka baustas, teistas 11 kartų, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas 3 kartus, praėjus tik 3 mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (1 t. 138–149 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių M. K. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kardomoji priemonė M. K. neskiriama, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

M. A. pareiškė 80000 Lt, t. y. 23134,75 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos nužudant jos sūnų. Kadangi nenustatyta, kad M. K. nužudė D. A., t. y. kad jo veikoje yra BK 129 str. 1 d. numatytos veikos požymių, M. A. ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Dėl daiktų

Kaltinamajame akte nurodyta, kad šioje byloje daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriška striukė, vyriškas švarkas, peilis – perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajame akte nurodyti daiktai ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK, todėl priimti sprendimą dėl daiktų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtą bausmę subendrinti su 2014-07-28 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2014-12-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015-07-16.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014-07-28 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį bei 2014-12-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartį atliktą bausmės dalį. Kardomosios priemonės M. K. neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., iš M. K. išieškoti Valstybei 237,39 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kaltinamajam bei nukentėjusiajai išlaidų, šią sumą sumokant į VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.