Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. 2015 m. gruodžio 10 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 10 d., apie 09.10 val., kelio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji atimta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniu skundu L. G. neginčija savo kaltės ir pažeidimo kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – apeliantas prašo pakeisti paskirtą nuobaudą ir skirti nuobaudą nesusijusią su administraciniu areštu.

ATPK 128 straipsnio 2 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažįstama, kad parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. G. nuobaudą už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, įvertino tai, kad apeliantas padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę kai jam atimta tokia teise, tokiu savo elgesiu akivaizdžiai ignoruodamas ankstesniu nutarimu taikytas sankcijas ir piktybiškai pažeisdamas nustatytas elgesio taisykles, savo asmeninius interesus priešpastatydamas prieš visuomenės interesus. Teismas padarė išvadą, jog anksčiau paskirtos nuobaudos nesulaiko apelianto nuo pažeidimų padarymo. Nustatė L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. pripažino savo kaltę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. per vienerius metus baustas už tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus, padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sprendžia, kad jam parinkta sankcijoje numatyta griežčiausia administracinės nuobaudos rūšis – administracinis areštas, yra per griežta, taigi netinkamai individualizuota nuobauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Nors kaip matyti iš bylos medžiagos, L. G. buvo baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas administracines nuobaudas – baudas, sumokėjo, tik apie 2015 m. spalio 15 d. nutarimu paskirtos baudos sumokėjimą nėra informacijos (b. l. 4-11). L. G. dėl padaryto pažeidimo gailisi, pripažino savo kaltę. Nors apelianto atsakomybę sunkina tai, kad jis per vienerius metus baustas už tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą, tačiau L. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir turi galimybę sumokėti paskirtą baudą, todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, artima sankcijos vidurkiui bauda atitiktų proporcingumo reikalavimus ir būtų pakankama administracinei nuobaudai keliamiems tikslams pasiekti. Todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas keistinas, paskiriant L. G. ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą artimą vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimą pakeisti:

L. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį paskirtą areštą pakeisti ir skirti 500 Eur baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų, nuo pranešimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 1001.

Nutartis neskundžiama.