Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., jo atstovui advokatui Mariui Griciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2014-05-14, apie 14.20 val., Nausėdžio g. 2, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Muitinės įstatymo 20 straipsnio, Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus, užsirakinęs automobilyje ir užsidaręs langus, būdamas įspėtas apie atsakomybę už teisėtų muitinės pareigūno reikalavimų nevykdymą, atsisakė vykdyti teisėtą uniformuoto muitinės pareigūno reikalavimą pateikti dokumentus ir leisti patikrinti automobilį, nurodydamas, kad dokumentus pateiks tik policijos pareigūnams. Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, paaiškino, kad jis važiavo iš Klaipėdos link Plungės. Vėžaičių mstl., sankryžoje jam sukant į kairę link Plungės į kelią išėjo muitinės pareigūnas ir su lazdele jį stabdė. Jis sustojo šalikelėje, atsidarė langą. Priėjęs muitinės pareigūnas prisistatė esąs muitinės pareigūnas, paprašė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų. Jis paprašė muitinės pareigūno pateikti tarnybinį pažymėjimą, šis atvertė piniginę, kurios kišenėlėje už tinklelio buvo pažymėjimas, tačiau jis jo gerai neįžiūrėjo. Tuo metu prie automobilio galo priėjo kitas muitinės pareigūnas ir bandė atidaryti ir įsibrauti į automobilio bagažinę, tada jis išsigando, kad tai gali būti ne muitinės pareigūnai, nes su jais susidūrė pirmą kartą, o nusikaltėliai, uždarė langą, užrakino iš vidaus automobilį ir pasakė, kad dokumentus pateiks tik policijos pareigūnams. Muitinės pareigūnai iškvietė policiją ir atvarė arčiau savo tarnybinį automobilį, kuris buvo pastatytas už pastato kampo, kad nesimatytų. Atvykus policijos pareigūnams, jis jiems pateikė visus dokumentus, o kai šie baigė patikrinimą, dokumentus pateikė muitinės pareigūnams, tačiau jie automobilio nebetikrino, surašė protokolą už jų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Liudytojai muitinės pareigūnai V. R., A. D. ir K. K. teismo posėdžio metu iš esmės vienodai parodė, jog pagal planinę užduotį Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., vykdė transporto priemonių muitinės patikrinimą, apsirengę muitinės pareigūnų uniformomis, o tarnybinį automobilį pastatę aikštelėje prie sankryžos, kad galėtų automobilyje esančia vaizdo kamera užfiksuoti automobilius ir jų valstybinius numerius, kurių vairuotojai bandytų išvengti patikrinimo. Automobilius stabdė pasirinktinai, iš praktikos žinodami, kuriais iš jų gali būti neteisėtai vežami kroviniai. Muitinės pareigūnas V. R. krivule sustabdė J. B. vairuojamą automobilį, priėjo prie vairuotojo durelių, vairuotojui atidarius langą, prisistatė muitinės pareigūnu, paprašė dokumentų. Vairuotojui pareikalavus, parodė piniginės tinklinėje kišenėlėje buvusį matomą tarnybinį pažymėjimą. Bekalbant prie automobilio priėjo kitas muitinės pareigūnas K. K., tačiau tuo metu vairuotojas užsidarė langą, užsirakino dureles ir nurodė, kad dokumentų nepateiks, bendraus tik su policijos pareigūnais. Tuo metu trečias muitinės pareigūnas A. D. perstatė tarnybinį automobilį taip, kad jame esanti vaizdo kamera užfiksuotų konfliktinę situaciją tarp muitinės pareigūnų ir K. B., šis muitinės pareigūnas prie J. B. vairuojamo automobilio nebuvo priėjęs, tačiau matė, kaip V. R. pateikė savo tarnybinį pažymėjimą J. B.. Kai J. B. atsisakė muitinės pareigūnams pateikti dokumentus, muitinės pareigūnas V. R. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, J. B. vėl atsisakė muitinės pareigūnams pateikti dokumentus, juos pateikė policijos pareigūnams, kurie vėliau dokumentus grąžino J. B.. Tik po ilgų įkalbinėjimų, J. B. pateikė savo dokumentus V. R., kuris surašė protokolą už muitinės pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Berašant protokolą, su J. B. važiavęs jo tėvas, persėdo už automobilio vairo ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokioje konfliktinėje situacijoje, J. B. vairuojamas automobilis nebuvo patikrintas. Netikėti šiais nuosekliais ir esmės tarpusavyje sutampančiais liudytojų muitinės pareigūnų parodymais nėra pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, jog liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti J. B. ar būtų suinteresuoti jo nubaudimu. Muitinės pareigūnų parodymus, kad jie buvo uniformuoti, automobilį stabdė krivule, o sustabdęs automobilį muitinės pareigūnas prisistatė, patvirtino tiek pats J. B., tiek kartu su juo važiavęs liudytojas P. B.. Beje, minėtas liudytojas parodė, kad po to, kai muitinės pareigūnas privažiavo su tarnybiniu automobiliu, jam nekilo abejonių, kad automobilį sustabdė muitinės pareigūnai, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jo sūnus J. B. atsisakė vykdyti jų reikalavimus.

Muitinės įstatymo 20 straipsnyje nustatyti muitinės pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos. Muitinės pareigūnas turi teisę stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės; reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys arba laikantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti (Muitinės įstatymo 20 str. 3 d. 2 ir 5 p.). Be to, Kelių eismo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis. Taigi muitinės pareigūnams yra suteikta teisė reikalauti iš transporto priemonių vairuotojų pateikti vairuotojų pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, o transporto priemonių vairuotojai privalo tokius muitinės pareigūnų reikalavimus vykdyti.

Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismo nuomone, muitinės pareigūnai visiškai teisėtai sustabdė J. B. vairuojamą automobilį ir pagrįstai pareikalavo vairuotojo pateikti vairuotojo ir automobilio dokumentus. J. B. argumentas, kad jis atsisakė vykdyti muitinės pareigūnų reikalavimus dėl to, kad jie sukūrė bauginančią situaciją, dėl kurios jam kilo abejonės dėl jų reikalavimų teisėtumo, yra paneigtas anksčiau aptartais muitinės pareigūnų parodymais. Akivaizdu, kad J. B. suvokė, kad jį sustabdė muitinės pareigūnai, tačiau demonstratyviai atsisakė vykdyti jų reikalavimus. Taigi J. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta ir teismui abejonių nekelia. J. B. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – muitinės pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas.

Motyvuojamoji dalis

J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. B. padarė tyčinį administracinį teisės pažeidimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, anksčiau nebaustas už analogiškus pažeidimus, dirba. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad J. B. administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, galės būti pasiekti skiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 208 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

J. B. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 208 straipsnio 1 dalyje, paskirti 500,00 Lt (144 Eur) baudą.

Išaiškinti J. B., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6097, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.