Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-21 · Administracinė byla Nr. I-2315-561/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-21
Bylos Nr.
I-2315-561/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00324-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
I. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2315-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00324-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) 2013-12-11 sprendimą grąžinti pareiginės algos dalį; 2) įpareigoti sumokėti susidariusį 3 679,28 Lt darbo užmokesčio išmokos skirtumą už laikotarpį nuo 2010-02-02 iki 2012-02-29.

Pagrįsdama savo reikalavimą pareiškėja nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jai mokamas darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, taip pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą teisę – gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Prokuratūra atsisakė išmokėti neteisėtai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, nes ji veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius įstatymus.

Atsiliepimas

Atsakovė Prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, atsakovė vadovavosi galiojančiomis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis. Anot atsakovės, jos veiksmai nuo 2010-02-02 pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pareiginę algą, yra teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja siekė apginti savo pažeistas teises ir prašė teismą jai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2012-02-29 taikytų Konstitucijai prieštaravusių įstatymų nuostatų.

Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime pripažino, kad: Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009-04-23 3 straipsnio 2 dalis (2009-04-23, 2010-06-30, 2011-11-22, 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009-06-17 redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009-07-17, 2 straipsnis (2009-07-17, 2010-07-02, 2011-11-22 redakcijos), 2 straipsnio (2011-12-21 redakcija) 2 dalis tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009-07-17 redakcija) III skirsnis (2011-12-21 redakcija, įsigaliojusi 2012-05-01) tiek, kiek jame buvo įtvirtinti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011-12-21, 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek juo buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti prokurorų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Analogiški išaiškinimai dėl patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymo buvo pateikti ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, kuriame prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos tam tikros teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimą, nuostatos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iš esmės analogiškose bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojams neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio išmokėjimo. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Po kreipimosi į teismą Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, iš kurio preambulės ir 1 straipsnio 9 punkto nuostatų matyti, kad jis taikomas ir prokurorams (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Taigi, prokurorų patirtų praradimų dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų taikymo teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.) yra sureguliuoti įstatymu.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal Grąžinimo įstatymą, Prokuratūrai nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti prokurorų patirtus praradimus.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir priteisti dėl Konstitucijai prieštaravusių teisės aktų nuostatų taikymo susidariusią darbo užmokesčio dalį nėra, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašė teismo panaikinti 2013-12-11 Prokuratūros sprendimą Nr. 17.2-22048. Teismo vertinimu, reikalavimas panaikinti Prokuratūros sprendimą Nr. 17.2-17220 laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką. Teismui konstatavus, kad reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką negali būti tenkinamas, atmestinas ir išvestinis reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos I. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas