Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-366/2008

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.8; 2.1.5.1;2.1.5.2;

2008 m. balandžio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. gynėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-768/2008, kurioje P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, už kurį paskirta 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bei nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurį paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2006-04-27 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė P. M. paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš P. M. priteistas 980 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. Š., 883, 40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 14 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 21 d. apie 2 val. nakties, viešoje vietoje - Panevėžyje, Liepų al. 24 namo kieme, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t.y. necenzūriniais žodžiais išplūdo A. Š. ir dėl chuliganiškų paskatų ne daugiau kaip šešis kartus peiliu smogė A. Š. į kairį žastą, nugarą, juosmenį, kairį sėdmenį, kairę šlaunį bei blauzdą, šiose kūno srityse padarydamas pjautines - durtines žaizdas t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo P. M. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008-01-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti P. M. švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais pagrindais ir motyvais:

Nepagrįstai P. M. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kadangi jo veiksmuose nėra minėto nusikaltimo sudėties, nes bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta P. M. kaltė bei subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymis, kad P. M. sužeidė nukentėjusįjį iš chuliganiškų paskatų. Sužalojimai buvo padaryti dėl tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvykusių grumtynių nuteistajam siekiant apsiginti. Šioje dalyje teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, teismo nuosprendis paremtas prielaidomis.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis P. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančia atsakomybę, neatsižvelgė į jauną nuteistojo amžių.

Nukentėjusiojo A. Š. sutuoktinė dirba Panevėžio miesto apylinkės teisme, todėl teismas, nenusišalindamas nuo bylos nagrinėjimo, šališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė P. M. atžvilgiu neteisėtą nuosprendį, tokiu būdu padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis P. M. skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2008 m. sausio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, teisingai pritaikė teisės normas, kvalifikavo padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė bausmes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. ir liudytoja R. Š. parodė, kad 2006-01-21 naktį, apie 2 val., Liepų al., priešais parduotuvę „Maxima“ išlipę iš taksi automobilio, ėjo pro namo kampą, iš už kurio išėjęs nuteistasis paprašė duoti rūkyti, po to pareikalavo telefono, A. Š. atsisakius tai padaryti, P. M. pradėjo plūsti nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, vyrams susistumdžius, abu pargriuvo ir P. M. peiliu ėmė badyti nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas (b.l. 7, 11-12, 14-15, 45-46, 47-48). Šiuos parodymus minėti asmenys patvirtino teisme (b.l. 169-171). A. Š. ir R. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme buvo nuoseklūs, juos teismas patikrino ir pagal kitų byloje esančių duomenų visumą – įvykio vietos apžiūros protokolą (b.l. 8-10), akistatų metu užfiksuotus duomenis (b.l. 21-22, 50-51), specialisto išvadą Nr. G 178/06 (05) (b.l. 27-28), daiktų pateikimo ir apžiūros protokolus (b.l. 52-55). Teismas teisingai įvertino P. M. parodymus dėl įvykio aplinkybių. Byloje neginčijama aplinkybė, kad P. M. inicijavo pokalbį su nukentėjusiuoju - pareikalavo nukentėjusįjį iškviesti taksi, duoti telefoną paskambinti. Tačiau P. M. teiginiai, jog po tokio prašymo nukentėjusysis jį pradėjo užgaulioti ir puolė muštis, o nuteistasis gynėsi nuo užpuolimo ir dėl to panaudojo peilį, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nukentėjusysis pirmas užpuolė nuteistąjį, ir užpuolė jį tokiu būdu, kad nuteistajam teko gintis nuo užpuolimo panaudojant peilį. Byloje nėra užfiksuoti nuteistajam padaryti sveikatos sužalojimai. P. M. sužalojimo fakto nepatvirtino ir byloje liudytoja apklausta tyrėja G. L. (b.l. 176). Byloje nėra nustatytas joks motyvas, nei tikslas, dėl kurio nukentėjusysis galėjo išprovokuoti konfliktą su nuteistuoju – A. Š. grįžo taksi automobiliu su žmona iš šventinio vakaro ir ėjo į namus, nuteistojo nepažinojo, jokių ketinimų jo atžvilgiu neturėjo. Nenustatyta, kad nukentėjusysis atliko kokius nors kitus veiksmus nuteistajam. Nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį peiliu neadekvačiai reaguodamas į situaciją, dėl mažareikšmės priežasties – pastarajam atsisakius iškviesti taksi bei duoti telefoną. Tokios aplinkybės teismų praktikoje pripažįstamos kaip chuliganiškos paskatos. P. M. atsako į A. Š. nesutikimą vykdyti P. M. reikalavimus neadekvatumas patvirtina, kad A. Š. elgesys buvo ne paskata P. M. veikti, o tik pretekstas jo chuliganiškoms paskatoms pasireikšti. Jokių asmeninių santykių tarp nukentėjusiojo bei liudytojos iš vienos pusės ir nuteistojo iš kitos, kurie galėjo sąlygoti kitas nukentėjusiojo A. Š. sumušimo paskatas, nenustatyta. Šiuos veiksmus nuteistasis P. M. padarė viešoje vietoje, elgėsi įžūliai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (nukentėjusįjį užpuolė ir smūgius sudavė peiliu, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, nukentėjusiojo žmona patyrė didelį išgąstį, nes girdėjo sutuoktinio riksmą, kad užpuolikas turi peilį, ir matė jį žalojamą, nuteistasis pasišalino iš įvykio vietos tik liudytojai pradėjus šauktis pagalbos). Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų vertindamas bylos duomenis, padarė pagrįstas išvadas dėl bylos aplinkybių ir teisingai kvalifikavo P. M. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimą, ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. M. kaltės įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pilnai atitinka faktines bylos aplinkybes, ji pagrįsta įrodymais nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, teismo nuosprendyje nenustatyta jokių nepašalintų prieštaravimų bei prielaidų.

P. M. gynėjas teigia, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas turėjo pripažinti šią aplinkybę P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (b/b Nr. 2K-539/2006, Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga, Teismų praktika Nr. 27). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti P. M. veiksmuose atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis neigė esmines teismo nustatytas įvykio aplinkybes,- kad dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį A. Š.. Teismas paneigė tokius nuteistojo parodymus ir nuosprendį grindė kitais byloje surinktais įrodymais. P. M. deklaruojamą gailėjimąsi teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepakankamą BK 59 str. 1d. 2p. taikymo sąlygą,- apie įvykdytą nusikalstamą veiką P. M. nepranešė, davė nenuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, tokiu būdu siekė sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nedėjo pastangų sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, siekdamas išvengti bausmės pasislėpė nuo teismo. Apeliaciniame skunde taip pat nepripažįstamas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įvykdymas, o nuteistasis pilnai palaiko šį skundą. Pasisakydamas apeliacinės instancijos teisme jis teigia, jog nežalojo nukentėjusiojo..

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų dėl bausmės skyrimo nebekartoja. Vertindamas P. M. asmenybę, teismas atsižvelgė į visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą - nuteistasis charakterizuojamas neigiamai (b.l. 118), nedirba ir nesimoko, neatlygino padarytos žalos, administracine tvarka nebaustas, teisiamas septintą kartą, yra recidyvistas (BK 27 str.), nes nusikaltimus įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, o taip pat ir į jauną jo amžių, todėl ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jauną nuteistojo amžių, atmetamas kaip nepagrįstas.

Skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį, teismas teisingai vadovavosi BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, o įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl bausmės dydžio. Bendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje ir su 2006-04-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausme, teismas tinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę nuosprendžiu paskirtai bausmei apimant pirmesniu nuosprendžiu paskirtą 45 parų arešto bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos, už kurias P. M. nuteistas skirtingais nuosprendžiais, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 63 str. 1, 4, 5d. 1p., 2p., 9d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, ir konstatuoja, kad laikyti P. M. paskirtą bausmę per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bylą išnagrinėjus šališkam teismui. Nušalinimo instituto, užtikrinančio nešališkumo pricipo veikimą viso baudžiamojo proceso metu, normos taikomos BPK ketvirtajame skirsnyje numatytais pagrindais ir tvarka. Teisėjo nušalinimo pagrindai įtvirtinti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Aplinkybė, kad nukentėjusiojo A. Š. sutuoktinė ir liudytoja byloje yra Panevėžio miesto apylinkės teismo darbuotoja, nesudaro nė vieno BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto pagrindo, kuriam esant teismas privalėjo nusišalinti pats arba būti nušalintas kitų proceso dalyvių nuo bylos nagrinėjimo. Liudytoja R. Š. dirba Panevėžio miesto apylinkės teisme posėdžių sekretore (b.l. 45), tačiau darbo funkcijų šioje byloje ji neatliko. BPK įtvirtintas reikalavimas nušalinimą motyvuoti (BPK 59 str. 1d.). P. M., pareikšdamas nušalinimą teismui pirmosios instancijos teisme (b.l. 172), tiek jo gynėjas, pateikdamas tokį argumentą apeliaciniame skunde, nenurodė jokių aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių teismo nešališkumu. Nukentėjusiojo šeimos narių (sutuoktinės) darbas teisme, nagrinėjusiame nuteistojo bylą, savaime nėra aplinkybė, kuriai esant teismas laikomas šališku byloje. Be to, nušalinimas teismui pareikštas įrodymų tyrimo pabaigoje. BPK įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužinojo pradėjus įrodymų tyrimą (BPK 59 str. 1d.). Duomenys apie liudytojos darbovietę yra baudžiamojoje byloje, su kuria nuteistasis ir jo gynėjas susipažino pabaigus byloje ikiteisminį tyrimą (b.l. 126), minėta aplinkybė jiems buvo žinoma iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, todėl pareikštą teismui nušalinimą minėtu pagrindu įrodymų tyrimo metu teismas atmetė pagrįstai. Jokių kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos P. M. teisės arba kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti joje teisingą nuosprendį, nenustatyta.

Kartu kolegija pažymi, kad nušalinimo klausimas išspręstas ne visai tiksliai laikantis BPK reikalavimų. BPK 59 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad dėl nušalinimo ar nusišalinimo teismas nusprendžia pasitarimų kambaryje. Tai reiškia, kad šis klausimas išsprendžiamas priimant rašytinę nutartį. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 172) šiuo atveju teisiamojo pareikštas nušalinimas išspręstas protokoline nutartimi. Tačiau proceso dalyviams buvo leista pasisakyti dėl nušalinimo, kaip to reikalauja įstatymai, nušalinimas atmestas teisėtai ir pagrįstai, todėl tai nelaikytina esminiu proceso pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Nuteistojo P. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.