Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-27 · Civilinė byla Nr. 2S-898-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
2S-898-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Rasa Gudžiūnienė
Suinteresuotas asmuo
A. D., Vilniaus
Pareiškėjas
J. J.
Kategorijos
  • 9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-898-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 9.12; 122.1; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant Arvydui Ivanovui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. Ž, M. Ž. , V. B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D. , Vilniaus m. 42-ojo notarų biuro notarei N. J. dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J.J. Ž. , M. Ž. ir V.B. B. 2008-10-23 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. J. , kuri (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu pareiškėjams lygiomis dalimis paliko visą jai mirties dieną priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Palikėjos laidotuvių metu, suinteresuoto asmens M. D. patikinti, kad palikėja sudarė naują testamentą, kuriuo visą turtą paliko jai vienai (M. D. ), tikėdami nurodyta aplinkybe ir gerbdami tikrąją testatorės valią, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo į notarą nesikreipė. Apie tai, kad jie vis dėlto, yra įpėdiniai pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, sužinojo 2008-10-01 gavę pranešimus iš Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro. Iš palikimo atsiradimo vietos notarės, į kurią kreipėsi dėl palikimo priėmimo, sužinojo, kad jie praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, o taip pat sužinojo, jog suinteresuotasis asmuo – M. D. yra padavusi pareiškimą apie palikimo priėmimą po testatorės A. J. , mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Pareiškėjai paaiškino, kad svarbia termino praleidimo priežastimi yra tai, kad jie buvo suklaidinti suinteresuotojo asmens M. D. tvirtinimo, jog vėliau sudarytu testamentu visą turtą testatorė paliko vienintelei M. D. .

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo M. D. atsiliepime į pareiškimą, su pareiškėjų reikalavimais nesutiko, motyvuodama, kad pareiškėjų nurodoma termino palikimui pagal testamentą priimti praleidimo priežastis nėra svarbi, nes jie žinojo apie A. J. mirtį, kurios laidotuvėse dalyvavo, todėl turėjo žinoti ir apie palikimo atsiradimą. Pareiškėjų argumentai patvirtina, kad jiems, A. J. mirties dieną buvo žinoma apie testatorės (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą ir juo paliktą turtą. Kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl testamentu palikto turto priėmimo, praėjus 3 mėnesiams nuo testatorės mirties, jie patys elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai, todėl nėra pagrindo pareiškėjų nurodomas aplinkybes pripažinti svarbiomis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą patenkino.

Teismas J. J. Ž. , M. Ž. ir V. B. B. atnaujino praleistą įstatymų nustatytą terminą, (duomenys neskelbtini) mirusios A. J. palikimui pagal (duomenys neskelbtini) patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 6-2279VZ, priimti.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatavo, kad pareiškėjai įrodė aplinkybes, sudarančias pagrindą terminą atnaujinti. Teismo teigimu, aplinkybę, jog pareiškėjai 2008 m. spalio pradžioje sužinojo, jog jie, vis dėl to, yra įpėdiniai pagal testamentą patvirtina Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarės N. J. pareiškėjams 2008-09-30, t.y. praėjus trijų mėnesių terminui priimti palikimą, išsiųsti pranešimai dėl paveldėjimo bylos. Aplinkybę, kad pareiškėjus suklaidino suinteresuotojo asmens M. D. tvirtinimas, jog vėlesniu testamentu testatorė visą savo turtą paliko tik jai, faktiškai patvirtino ir pats suinteresuotasis asmuo – A. D. , teismo posėdyje paaiškinusi kad „J. Ž. ir V.B. B. jai pasakė, kad testatoriaus valia šventa, mes nesikreipsime dėl palikimo“. Teismo nuomone, toks pareiškėjų pasakymas yra logiškas, manant, jog pareiškėjai buvo įsitikinę, kad vėlesniu testamentu testatorė visą savo turtą paliko suinteresuotajam asmeniui ir tokiu atveju, jų kreipimasis dėl palikimo priėmimo, jiems nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų praleistas terminas nedidelis ir atsižvelgiant į tai, jog palikimo priėmimas galimai nepažeis suinteresuotojo asmens A. D. interesų, nes jai nuosavybės teise atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), o iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjams pagal testamentą atitektų tik piniginės lėšos - 1147 USD, o taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais (CK 1.5 str.), laikytina, kad pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas A. D. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-04 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:

1) apeliantė teismo posėdžio metu nepatvirtino pareiškėjų suklaidinimo fakto. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, jog toks įrodymų vertinimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes suinteresuoto asmens A. D. pasisakymas tik patvirtina faktą, jog pareiškėjai apie testatorės valią žinojo ir terminą palikimui priimti praleido sąmoningai;

2) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė LAT suformuluotus individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Teigia, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių bei reikšmingų aplinkybių, dėl kurių, po A. J. mirties pareiškėjai per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą privalėjo kreiptis bei patikrinti apie testatorės išreikštą valią bei paskirtus įpėdinius. Apeliantės nuomone, pareiškėjai elgėsi aplaidžiai, neįgyvendino savo teisės, nors apie (duomenys neskelbtini) testamentą žinojo, todėl toks jų neveikimas negali būti laikomas kaip sąžiningas, atidus, bei rūpestingas elgesys;

3) pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nepakankamai motyvavo, nepasisakė, kodėl tariamo suklaidinimo faktas yra pagrindu terminui atnaujinti. Apeliantės nuomone, vien tik pirmosios instancijos teismo išvada, jog „toks pareiškėjų pasakymas yra logiškas, manant, kad pareiškėjai buvo įsitikinę, kad vėlesniu testamentu testatorė savo turtą paliko suinteresuotajam asmeniui ir tokiu atveju, jų kreipimasis dėl palikimo priėmimo, jiems nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių“, nėra pagrįstas motyvas pareiškėjų prašymui tenkinti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl sužinojimo faktą apie pareiškėjams priklausantį turtą sieja su Vilniaus miesto 42-ojo biuro notarės N. J. išsiųstu pranešimu dėl paveldėjimo bylos;

4) pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų aplinkybių, kurios gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Teigia, kad remiantis LAT suformuota praktika, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, turi būti atsižvelgiama ir į pareiškėjų išsilavinimą, taip pat į faktą, jog apie A. J. (duomenys neskelbtini) testamentą pareiškėjai žinojo. Tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo. Apeliantės nuomone, vien tik suinteresuoto asmens tariamas tvirtinimas, jog testatorė pakeitė testamentą ir visą turtą paliko jai, nesant kitokių svarių įrodymų, negali būti vertinamas kaip viena iš svarbių aplinkybių terminui atnaujinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai J. Ž. , M. Ž. ir V.B. B. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-04 nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Teigia, kad konstatuoti, jog pareiškėjai elgėsi aplaidžiai, negalima, nes aktyvūs pareiškėjų veiksmai, t.y. kreipimasis į teismą sužinojus apie tikrąją testatorės valią, kuri turėtų būti gerbiama, liudija, jog pareiškėjų elgesys atitiko bonus pater familias veiksmų standartą. Nurodo, jog apeliantė neįrodinėjo aplinkybių, esą termino palikimui priimti pratęsimas sukels jai neigiamų pasekmių. Priešingai, testatorės valia turi būti gerbiama, o teismas skundžiamojoje nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise atitenka butas, o pareiškėjams atitektų tik piniginės lėšos. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog būtent tokia buvo testatorės valia, bei į tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, manytina, jog suinteresuotas asmuo neįrodė, jog patenkinus pareiškėjų prašymą jos interesai būtų pažeisti. Be to, pareiškėjai nurodo, jog įstatyme nėra įtvirtinta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, o tai, kokios priežastys laikytinos svarbiomis kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo.

Pareiškėjai nurodė, jog terminą priimti palikimą po A. J. mirties praleido dėl tos priežasties, kad A. J. laidotuvių dieną M. D. jiems pasakiusi, jog naujai sudarytu testamentu visą turtą mirusioji palikusi jai. Gerbdami testatorės valią, pareiškėjai nepadavė pareiškimo palikimui priimti ir tik iš notarės rašto sužinoję, kad tebėra įpėdiniai pagal ankstesnįjį testamentą, nes vėlesniuoju buvo pakeista tik dalis ankstesniojo testamento (dėl buto palikimo M. D. ).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad jie buvo suklaidinti įpėdinės M. D. dėl naujai sudaryto testamento turinio, vertino kaip svarbias termino palikimui priimti priežastis ir terminą palikimui priimti skundžiama nutartimi atnaujino. Toks byloje nustatytų aplinkybių vertinimas pripažįstamas pagrįstu, teisingu, atitinkančiu protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsiliepime į pareiškimą dėl termino prailginimo (b.l. 48) suinteresuotasis asmuo M. D. netgi neginčijo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad jiems buvo pasakyta, jog vėliau sudarytu testamentu visą turtą testatorė paliko M. D. . Atsiliepime akcentuojama tik tai, jog pareiškėjai žinojo apie A. J. mirtį, taip pat jiems buvo žinomas testatorės (duomenys neskelbtini) testamento turinys, todėl patys pareiškėjai, kreipdamiesi dėl palikimo priėmimo praėjus daugiau negu trims mėnesiams po A. J. mirties, elgėsi aplaidžiai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, dėl ko pareiškėjų nurodomas aplinkybes nėra pagrindo prisipažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Aplinkybės, kad A. J. laidotuvių dieną pareiškėjai buvo informuoti apie naujai sudarytą testamentą, kuriuo neva tai visas turtas buvo paliktas M. D. , neginčijo ir M. D. teisių perėmėja byloje, suinteresuotasis asmuo A. D. . Būtent, ji savo pasisakymu iš esmės patvirtino pareiškėjų nurodomą aplinkybę, kad laidotuvių dieną jie sužinojo apie naujai sudarytą testamentą ir kad pasakė gerbsią testatorės valią (b.l. 115). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai yra įrodymai byloje (Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d.). Taigi, remiantis pareiškėjų paaiškinimais, jie per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl vienintelės priežasties- kad įpėdinės M. D. buvo informuoti, jog naujai sudarytu testamentu visą savo turtą A. J. paliko M. D. . Taigi, pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė palikimo, kadangi buvo įsitikinę, jog nebėra A. J. įpėdiniai. Nors apeliantė ypatingai akcentuoja aplinkybes, kad pareiškėjams buvo žinoma apie palikėjos mirtį, taip pat apie turtą, kuris jiems buvo paliktas (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu, ji nieko nenurodo dėl aplinkybės, iš kur, be pačios M. D. pasisakymų, pareiškėjams galėtų būti žinomas naujai sudaryto- 2008-05-26 testamento turinys. Minėta, jog nei atsiliepime į pareiškimą, nei pasisakydama nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, M. D. bei jos teisių perėmėja A. D. neginčijo, jog pareiškėjams buvę pasakyta apie naujai sudarytą A. J. testamentą ir šio testamento turinys pareiškėjams, kaip įpėdiniams, buvo atskleistas neteisingai, t.y. klaidinančiai: esą visą savo turtą A. J. naujai sudarytu testamentu paliko M. D. . Ši aplinkybė pareiškėjams tapo žinoma tada, kai jie gavo pranešimus iš notarės (b.l. 10-11), tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pati M. D. teisingai suprato naujai sudaryto testamento turinį- kad (duomenys neskelbtini) testamentu jai paliktas ne visas testatorės turtas, o tik butas (duomenys neskelbtini) - patvirtina aplinkybė, kad notarų biurui ji padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą (b.l. 21). Tai reiškia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad pranešdama ankstesniems testamentiniams įpėdiniams apie naujai sudaryto testamento turinį, M. D. juos siekė suklaidinti dėl naujai sudarytu testamentu paliekamo turto sudėties, t.y. elgėsi nesąžiningai kitų testamentinių įpėdinių atžvilgiu, siekdama viena paveldėti turtą, todėl ši aplinkybė (vienos iš įpėdinių nesąžiningas elgesys kitų testamentinių įpėdinių atžvilgiu) yra pakankamai svarus pagrindas pripažinti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjų elgesys, kai jie, vienos iš įpėdinių suklaidinti dėl naujojo testamento turinio, pademonstravo pagarbą testatorės naujai išreikštai valiai, ir nesiėmė veiksmų palikimui priimti negali būti vertinamas kaip neatidus ir nerūpestingas; priešingai, toks elgesys atitinka gero elgesio standartą, moralės nuostatas, pagarbą mirusiam žmogui, jo išreikštai valiai. Tuo tarpu suinteresuotojo asmens elgesys nagrinėjamu atveju šių principų neatitinka: neginčydama aplinkybės, jog pareiškėjams buvo pasakyta, kad naujai sudarytu testamentu visas turtas paliktas M. D. , kas aiškiai neatitinka tiesos, apeliantė, remdamasi termino palikimui priimti aplinkybe, siekia paneigti testatorės valią, pagal kurią kitas turtas, neįrašytas naujajame testamente, turėtų atitekti ankstesniesiems testamentiniams įpėdiniams, t.y. pareiškėjams, o ne M. D. ir jos įpėdinei A. D. .

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju termino aplikimui priimti atnaujinimas nepažeidžia ir civilinių santykių stabilumo principo, kadangi terminas palikimui priimti suėjo 2008 m. rugsėjo 02 d., o pareiškėjai į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi 2008 m. spalio 23 d., t.y. terminas buvo praleistas vos vieną mėnesį ir 20 dienų. Be to, savo teisę dėl palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo pareiškėjai ėmėsi realizuoti labai operatyviai nuo sužinojimo apie savo, kaip A. J. įpėdinių statusą: notarės pranešimai jiems buvo išsiųsti 2008-09-30, taigi, iki kreipimosi į teismą praėjo tik 23 dienos. Operatyvūs pareiškėjų veiksmai, jiems sužinojus apie jų suklaidinimą, taip pat patvirtina, kad anksčiau dėl palikimo priėmimo jie nesikreipė ne dėl to, kad nesiekė įgyvendinti savo, kaip įpėdinių, teisių, o būtent dėl to, kad buvo klaidingai įsitikinę, jog naujuoju testamentu buvo pakeistas visas ankstesniojo turinys, bet ne jo dalis, kaip buvo iš tiesų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atskirajame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl įpėdinio elgesio standartų šioje situacijoje taikyti negalima dėl visiškai skirtingų faktinių aplinkybių: apeliantės cituojamoje byloje nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kad vienas iš įpėdinių elgėsi nesąžiningai ir klaidino kitus įpėdinius. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ne dėl pareiškėjų neatidumo ir nerūpestingumo, o dėl vienos iš įpėdinių sąmoningų klaidinančių veiksmų palikimas nebuvo priimtas per teismo nustatytą terminą, todėl tokio nesąžiningo elgesio pasekmių įteisinimas aiškiai prieštarautų Civilinio kodekso 1.5 str. 4 d. įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, ką pagrįstai ir teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pripažįsta teisėta bei pagrįsta ir palieka ją nepakeistą Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atskirąjį skundą atmeta, kaip nepagrįstą.

Kadangi A. D. atskirasis skundas netenkinamas, iš jos valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 324- 331, 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės A. D. į valstybės biudžetą 20,77 Lt (dvidešimt litų ir 77 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėNeringa ŠvedienėPetras Jaržemskis