Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (įkeistų daiktų skolininkų) A. V. ir N. J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB banko SNORAS prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai A. V. ir N. J. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkai A. V. ir N.J. V., užtikrindami prievolės įvykdymą, hipotekos lakštu įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių įvertintą 480 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkai sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl pareiškėjas vienašališkai nutraukė kredito sutartį, ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui skolininkai nebuvo su juo atsiskaitę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininkų A. V. ir N. J. V. įkeistą turtą.

Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčijo, jog turi prievolę atsiskaityti su kreditoriumi. Skolininkams netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi areštavo skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą. Skolininkams neįvykdžius įsipareigojimų ir kreditoriui nutraukus Paskolos sutartį, kreditorius įgijo teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, areštuojant įkeistus daiktus. Teismo hipotekos skyrius skundžiama nutartimi patenkino kreditoriaus prašymą.

Apeliantai, motyvuodamas savo nesutikimą su pirmos instancijos nutartimi pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis, nurodė, jog kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ir prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-7119-553/2009. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtu apeliantų argumentu. Remiantis teisinės informacijos duomenų baze LITEKO Vilniaus apygardos teismas 2009-11-18 nutartimi atsisakė priimti skolininkų ieškinį kaip neteismingą teismui pagal rūšinio teismingumo taisykles, t.y. apeliantų nurodyta civilinė byla pagal jų ieškinį kreditoriui nėra iškelta. Todėl atskirojo skundo argumentuose nurodytos prielaidos, jog ieškinio negalimi jokie išieškojimo veiksmai, iki kol bus išspręsta minėta civilinė byla, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, ateityje ketinami atlikti veiksmai (t.y. bylos iškėlimas teisme) negali įtakoti priimtos nutarties teisėtumo. Tesėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net apeliantams iškėlus bylą teisme kreditoriui dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, tai nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir stabdyti šią bylą, nes nagrinėjamos kategorijos bylose įstatymas nenumato galimybės stabdyti neginčo tvarka vykdomas hipotekos procedūras, tačiau apeliantai būtų galėję prašyti ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje dėl paskolos sutarties sąlygų keitimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti hipotekos procedūras. Iš kreditoriaus pateikto skolininkų jam rašyto 2009-08-20 rašto matyti (b.l.101), kad skolininkai šiuo raštu pripažino gavę kreditoriaus 2009-08-07 raštą dėl paskolos sutarties nutraukimo. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad jiems iki skundžiamos nutarties gavimo nebuvo žinoma apie paskolos sutarties nutraukimą. Kreditorius, nutraukdamas paskolos sutartį, tinkamai informavo apeliantus apie paskolos sutarties nutraukimą. Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti svarstomas dėl šios bylos pobūdžio, sutarties nutraukimo teisėtumą skolininkai gali ginčyti, pareikšdami savarankišką ieškinį ginčo teisenos tvarka. Taigi, kreditoriui nutraukus Paskolos sutartį ir skolininkams neįvykdžius prievolės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė hipoteka įkeistam turtui areštą bei įspėjo skolininkus dėl prievolės kreditoriui įvykdymo.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.