Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1672-611/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
2S-1672-611/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08880-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1672-611/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08880-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 106.3; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką, įregistruotą 2007-07-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.2235, tarp V. V. ir J. V. dėl jos kaltės, nustatyti ieškinyje išdėstytą tėvo V. V. bendravimo tvarką su sūnumi N. V. bei priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2012-07-30 ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei nepateikė duomenų, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Be to, ieškinio reikalavimai suformuluoti nepilnai, nes nėra pareikšta reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Taip pat ieškovas nepateikė VĮ „Registrų centras“ pažymos apie kiekvienam iš sutuoktinių priklausantį nekilnojamąjį turtą (ar pažymą, jog jų vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto), VĮ „Regitra“ pažymos apie kiekvienos šalies vardu įregistruotas transporto priemones (ar patvirtinimą, kad šalys neturi transporto priemonių).

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Ieškovas papildė ieškinio reikalavimus ir skundžiamą nutartį iš dalies įvykdė.Ieškovo pareiga pranešti kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą atsiranda tik tada, kai ieškinyje keliamas reikalavimas dėl sutuoktinių bendrojo turto padalinimo, tačiau ieškovas tokio reikalavimo nekelia. Šalių santuokos nutraukimas neįtakos jų asmeninių prievolių įvykdymo užtikrinimo ir tai nepažeis jų asmeninių kreditorių interesų.Teismo nutarties reikalavimas dėl duomenų apie sutuoktinių asmeninį turtą pateikimo yra nepagrįstas: CPK 382 str. 4 d. numato pareigą kartu su ieškiniu pateikti duomenis apie bendrą, o ne asmeninį, sutuoktinių turtą, ir tik tuo atveju, kai toks turtas yra. Be to, ieškinyje yra nurodyta, kad sutuoktiniai bendrojo, o tuo pačiu ir dalintino turto neturi.Jokia teisės norma nenustato, kad ieškovas turi pateikti įrodymus apie bendro turto nebuvimą ar teismas privalo rinkti įrodymus apie tokio pareiškimo pagrįstumą. Patikrinimas, ar ieškinio teiginys apie bendrojo turto nebuvimą atitinka tikrovę nėra numatytas tarp išimtinių teismo teisų ar pareigų, o turto padalinimo klausimas yra privatus sutuoktinių reikalas ir nepažeidžia viešojo intereso. Jeigu sutuoktiniai duomenis apie tokį turtą nuslėps, tai sukels neigiamas pasekmes tik jiems.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškinio trūkumus.

Ieškovas neskundžia ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais trūkumais dėl reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam priteisimo nenurodymo ieškinyje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepasisako.

Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Šios tvarkos laikymasis yra būtina sąlyga, kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių santykių, taptų ieškiniu. Asmens reikalavimas ir to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžio reiškiniai, adresuojami atsakovui ir teismui. Tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškiniu, kuris turi atitikti LR CPK 111 str., 113-114 str. ir 135 str. numatytus reikalavimus, o bylose dėl santuokos nutraukimo taip pat CPK 382 str. numatytus reikalavimus, kurie yra imperatyvūs (privalomi) kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui. Šių reikalavimų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, o tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.

Ieškovas kelia klausimą dėl CK 3.126 str. ir CPK 382 str. normų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.126 str. norma yra skirta sutuoktinių, kurie kreipėsi į teismą dėl turto padalinimo, kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui ir suteikia teisę jiems įstoti į bylą dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, ir tuo pačiu nustato sutuoktiniui, pareiškusiam ieškinį dėl turto padalijimo, pareigą ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti. Tai susiję su tuo, kad dalinant bendrą turtą ir keičiantis bendro turto teisiniam režimui, gali nukentėti kreditorių interesai, nes sutuoktinio skolininko turtinė padėtis gali pasikeisti po turto padalinimo ir tai gali sąlygoti prievolės kreditoriams įvykdymo apsunkinimą. Sutuoktiniams santuokos metu neįgijus bendro turto, minėta norma tampa nebeaktuali. CPK 382 str. 5 p. įtvirtintas reikalavimas nurodyti kreditorius ir jiems pranešti apie keliamą bylą yra skirtas minėtų CK 3.126 str. nuostatų realiam įgyvendinimui ir todėl negali būti aiškinamas atsietai nuo šios CK normos ir aiškinamas, kaip reikalaujantis nurodyti kreditorius ir pranešti jiems apie keliamą bylą visais atvejais, įskaitant ir tuos atvejus, kai sutuoktiniai bendro turto neturi. Jeigu sutuoktiniai neturi bendro santuokoje įgyto turto ir neturi bendrų kreditorių, laikytina, kad santuokos tarp jų nutraukimas neįtakos jų asmeninių prievolių vykdymo ir nepažeis kreditorių interesų, todėl jie neprivalo tokiu atveju ieškinyje nurodyti asmeninių kreditorių. CPK 382 str. 4 p. nuostata įpareigoja ieškinyje nurodyti duomenis apie bendrą turtą ir reikalavimą jį padalinti ir ji turi būti suprantama kaip įpareigojanti nurodyti tik tą turtą, kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sutuoktiniai neprivalo nurodyti, kadangi toks turtas ištuokos byloje nėra dalinamas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, pateikė kartu su ieškiniu tarp šalių sudarytą ikivedybinę sutartį, pagal kurią iki santuokos įgytas turtas lieka kiekvienos šalies asmenine nuosavybe, taip pat asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo šalies vardu, o įgyjant turtą bendros jungtinės nuosavybės teise, šalys aiškiai tai turi nurodyti rašytine sutartimi. Taip pat ieškovas pateikė duomenis apie jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškinyje nurodydamas, kad santuokoje jokio turto šalys bendron nuosavybėn nėra įgijusios ir kad bendrų kreditorių šalys neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei aukščiau minėtus motyvus ir teisės normų aiškinimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškinio trūkumu tai, kad ieškovas nenurodė asmeninių kreditorių ir jiems nepranešė apie keliamą bylą, taip pat, jog ieškovas nepateikė duomenų apie kiekvienam sutuoktiniui priklausantį asmeninės nuosavybės teise turtą, atitinkamai nepagrįstai įpareigojo ieškovą įvykdyti šiuos teismo reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis toje dalyje, kuria teismas įpareigojo ieškovą nurodyti duomenis apie kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius kreditorius ir pranešti jiems apie iškeltą bylą, taip pat pateiti duomenis apie kiekvienam iš sutuoktinių priklausantį asmeninį turtą (tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį), yra nepagrįsta, todėl yra naikinama (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 4 p., 338 str.). Pažymėtina, kad teismui kilus abejonių dėl ieškovo nurodomų aplinkybių apie turto priklausomybę, teismas tokio pobūdžio bylose turi teisę savo iniciatyva išsireikalauti duomenis iš viešų registrų apie šalims priklausantį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį toje dalyje, kuria ieškovas V. V. buvo įpareigotas pateikti duomenis apie asmeninius jo ir atsakovės J. V. kreditorius bei pranešti jiems apie keliamą bylą, taip pat pateikti VĮ „Registrų centras“ pažymas apie šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, panaikinti.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski