Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-22 · Civilinė byla Nr. 2A-863-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-11-18Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
2A-863-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10519-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
R. L., V. U., I. U.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-863-460/2012

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-10519-2010-0)

Procesinio sprendimo kategorija
(S) 35.6.1; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams R. L., V. U., I. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei atsakovo (apelianto) R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009-10-12 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2009/01, sudarytą tarp atsakovų, pagal kurią R. L. pardavė, o V. U. už 37 810 Lt nupirko 3 781 paprastą vardinę 100 Lt nominalios vertės UAB „Vitrema“ akciją, ir taikyti restituciją – pripažinti atsakovui R. L. nuosavybės teisę į 3 781 paprastą vardinę 100 Lt nominalios vertės UAB „Vitrema“ akciją, įpareigojant jį atlyginti V. U. restitucijos išlaidas – 37 810 Lt, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šis sandoris pažeidžia jo, kaip skolininko R. L. kreditoriaus, interesus, nes šiuo sandoriu skolininkas sumažino jam priklausančio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, dalį. Antstolis Aleksandras Selezniovas jau nuo 2009 m. gegužės mėn. pagal 2009-05-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1830 vykdo 526 000 Lt skolos išieškojimą iš skolininko R. L. kreditoriaus V. K. naudai. Ieškinio padavimo metu skola nėra išieškota (t. 1, b. l. 3–6).

Atsakovai V. U. ir R. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad R. L. buvo skolingas V. U. 12 500 EUR. R. L. paskolintas lėšas panaudojo UAB „Vitrema“ kreditiniams įsipareigojimams dengti. Kadangi R. L. grąžinti skolą piniginių lėšų neturėjo, buvo sudaryta ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. UAB „Vitrema“ akcijų perleidimas neturėjo jokios įtakos R. L. mokumui, todėl actio Pauliana ieškinys šioje konkrečioje byloje negalimas (t. 1, b. l. 51–52, 54–57).

Atsakovė I. U. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad V. U. yra sąžiningas įgijėjas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu negali turėti įtakos jo teisėms.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-02 sprendimu ieškinį tenkino; pripažino negaliojančia 2009-10-12 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2009/01, sudarytą tarp atsakovų R. L. ir V. U., pagal kurią R. L. pardavė, o V. U. už 37 810 Lt nupirko 3 781 paprastą vardinę 100 Lt nominalios vertės UAB „Vitrema“ akciją, ir taikė restituciją – pripažino atsakovui R. L. nuosavybės teisę į 3 781 paprastą vardinę 100 Lt nominalios vertės UAB „Vitrema“ akciją ir įpareigojo R. L. atlyginti V. U. 37 810 Lt restitucijos išlaidas; priteisė iš atsakovų R. L., V. U. ir I. U. po 1 742,05 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K.; nutarė įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui V. U. priklausančias 3 781 paprastas vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Vitrema“ akcijos areštą. Nurodė, jog įvertino išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad yra visos sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnį ir atsakovų R. L. bei V. U. 2009-10-12 sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2009/01 pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sudarytas akcijų perleidimo sandoris visiškai jokios įtakos jo nemokumui neturėjo dėl dviejų priežasčių. Pirma, ginčijama sutartimi perleido akcijas, kurių nominali vertė (ne rinkos vertė) ) buvo 37 810 Lt, t. y. jo įsipareigojimų suma, kuri viršijo 500 000 Lt, sąlyginai tai buvo visiškai nežymi suma, neturėjusi jokios įtakos jo nemokumo padidėjimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad apelianto vardu yra registruoti didelės vertės žemės sklypai, kurie gali būti panaudoti ir ieškovo reikalavimų tenkinimui. Antra, perleistos akcijos apelianto turtinės padėties visiškai neveikė, nes jos buvo bevertės. Teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti į šį esminį tokio ieškinio tikslą ir pagal tai vertinti, ar patenkinus ieškinį skolininko turtinė padėtis pasikeistų. Apelianto įsitikinimu, tiek ieškinio reikalavimas, tiek priimtas teismo sprendimas ne tik kad neužtikrina actio Pauliana tikslų įgyvendinimo, bet priešingai – teismo sprendimas minėtiems tikslams prieštarauja. Teismui pritaikius restituciją jam nuosavybėn grįžta bevertis turtas.

Atsiliepimas

Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apelianto skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas U. sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį buvo nesąžiningas. Ieškovas reikšdamas savo reikalavimą siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009-10-12 atsakovai R. L. ir V. U. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2009/01, pagal kurią R. L. pardavė, o V. U. nupirko 3 781 paprastą vardinę 100 Lt nominalios vertės UAB „Vitrema“ akciją už bendrą 37 810 Lt sumą, kurią pirkėjas sumokėjo pardavėjui sutarties pasirašymo metu (t. 1, b. l. 10–11). Taip pat nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas nuo 2009 m. gegužės mėn. vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos m. 14-ojo Notarų biuro 2009-05-12 vykdomąjį įrašą Nr. 1830 dėl 251 280 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo V. K. naudai (t. 1, b. l. 112–116). Vykdydamas išieškojimą, antstolis A. Selezniovas 2010-04-29 areštavo skolininkui R. L. priklausančias UAB „Vitrema“ paprastas vardines akcijas (14 268 vnt.) (t. 2, b. l. 40–42). Nustatęs, kad dalį areštuotų įmonės akcijų skolininkas yra pardavęs, antstolis patikslino turto arešto aktą ir areštavo 10 487 vnt. skolininkui R. L. priklausančių akcijų (t. 2, b. l. 47–48, 49, 52, 53).

Byloje kilo ginčas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis sandoris neturėjo jokios įtakos apelianto nemokumui. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.66 straipsnyje yra numatyta, kad „sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“. Tokiu būdu taikant CK 6.66 straipsnį pakanka fakto, kad skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Juk apeliantas R. L., žinodamas apie savo skolą ieškovui V. K., galėjo savo turimas akcijas pasiūlyti ieškovui arba susilaikyti nuo akcijų pardavimo iki UAB „Vitrema“ bankroto bylos iškėlimo, pažymėtina ir tai, kad ginčijamo sandorio sudaryti atsakovas R. L. neprivalėjo.

Apeliantas nurodo, kad UAB „Vitrema" akcijos bevertės, tačiau tokios faktinės aplinkybės nėra grįstos įrodymais, nes jei akcijos būtų buvusios bevertės, atsakovas L. nebūtų jų perleidęs už 37 810 Lt atsakovui V. U.. Be to, ginčo sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog pardavėjas (apeliantas) patvirtina, kad iš pirkėjo (atsakovo V. U.) visą akcijų kainą (37 810 Lt) gavo (sutarties 3 punktas; t. 2, b. l. 47). Negalima nepaminėti ir to, kad ieškovas ir šiuo metu savo reikalavimo neatsisako ir mano, jog ginčo sandoriu yra pažeistos jo teisės.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Litimpeks bankas "v. UAB „Pajūrio paslaptys " ir kt; bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Z., Z M., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi šis sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kokiais dar atvejais sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises: sandoris, kuriuo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Disca Baltica" v. UAB „Panevėžio balsas", bylos Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006). Teismas kiekvienoje byloje, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės. Taigi kreditorių teisių ir interesų pažeidimu, sudarančiu pagrindą sandorį ginčyti reiškiant Pauliano ieškinį, laikomi ne tik apelianto nurodytus padarinius sukeliantys, bet ir kitaip kreditoriaus teises ir interesus pažeidžiantys sandoriai. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad neva tai sudarė akcijų perleidimo sutartį, dėl to, kad R. L. dėl blogos savo turtinės padėties neturėjo pinigų, todėl skolą atsakovui U. nutarė padengti akcijų perleidimo sutartimi. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas U. sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį buvo nesąžiningas, nes žinodamas, kad R. L. turi finansinių problemų, ir žinodamas, kad R. L. negali su juo atsiskaityti, pažeisdamas kitų R. L. kreditorių interesus sudaro sandorį dėl akcijų pirkimo–pardavimo.

Atsakovas U. turėjo ir galėjo žinoti, kad kreditorių reikalavimų patenkinimui antstolis A. Selezniovas areštavo dalį atsakovui R. L. priklausančio žemės sklypo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams U. ir L., todėl galėjo ir turėjo pasidomėti, ar jo ketinamas sudaryti sandoris nepažeidžia kitų kreditorių interesų.

Kolegija mano, kad šis sandoris pažeidžia ieškovo, kaip skolininko R. L. kreditoriaus interesus, nes šiuo sandoriu skolininkas sumažino jam priklausančio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, dalį. Civilinėje byloje pridedamas turto arešto aktas patvirtina, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomoje byloje Nr. 0010/09/03845 jau nuo 2009 metų gegužės mėnesio pagal 2009-05-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1830 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko R. L., kuris šioje byloje yra atsakovas, kreditoriaus V. K., kuris šioje byloje yra ieškovas, naudai, šiuo metu byloje nėra duomenų, kad skola kreditoriui V. K. yra išieškota.

Kolegija pabrėžia, kad apeliantas R. L., žinodamas apie pradėtą skolos išieškojimą ieškovo naudai, ginčijamu sandoriu pažeidė ieškovo teises, nes perleisdamas dalį jo turimų UAB „Vitrema“ akcijų, sumažino jam priklausančią turto dalį ir kartu kreditoriaus, t. y. ieškovo, galimybes išieškoti iš atsakovo R. L. bent dalį iš skolos. Dėl šių priežasčių ieškovas reikšdamas savo reikalavimą siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. L..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančių 3 781 paprastų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Vitrema“, į. k. 300098766, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų areštą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėErika Misiūnienė