Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. e2-26974-877/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
e2-26974-877/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17092-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
S. B.
Civilinė byla Nr. e2-26974-877/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17092-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.5; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 163,90 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“ Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimas priimamas už akių, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 26 d. Kaune, Savanorių pr. Latvijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu pripažintas atsakovas, vairavęs transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakovas ieškovei nepranešė apie eismo įvykį. Ieškovė apie eismo įvykį sužinojo 2018 m. liepos 4 d., gavusi informacija iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informaciją apie eismo įvykį, ieškovė atsakovui išsiuntė paklausimą Nr. 2028304 dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Atsakovas į paklausimą neatsakė, t. y. atsakovas nevykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Atsakovas ieškovei turėjo pateikti Formą ZA102-PN3/2 „Pranešimas apie įvykį“, kuriame privalėjo užpildyti įvykio aplinkybes, braižyti schemą, nurodyti automobilio apgadinimus. Ieškovo paklausimas buvo reikšmingas nustatant, ar yra pagrindas mokėti nukentėjusiajam draudimo išmoką (yra kaltė) ir kokio dydžio buvo padaryta žala nukentėjusiajam. Kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Jei atsakovas būtų laiku pateikęs informaciją apie įvykį bei jame dalyvavusias transporto priemones, AB „Lietuvos draudimas“ būtų galėjęs nedelsiant pradėti tirti avarijos aplinkybes. Kadangi atsakovas nesuteikė prašomos informacijos apie eismo įvykį, bylos administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti nukentėjusiam asmeniui ieškovė sumokėjo draudimo išmoką ir dėl to, jog draudėjas netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėtos draudimo išmokos. Į pretenzijas sumokėti draudimo išmoką gera valia atsakovas nereagavo. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą ieškovė įrodinėja: Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, duomenimis apie eismo įvykį ir žalos dydį, mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu draudimo išmokos mokėjimą, pretenzija atsakovui.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuota, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nepadarytų žalos, o žalai atsiradus, ją privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsakovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (transporto priemonės savininkas), privalo atlyginti padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (apie įvykį informuoti draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją).

Atlikus ieškovės pateiktų įrodymų formalų vertinimą bei atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant jokių prieštaravimų dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad su ieškove atsiskaityta, daroma išvada, kad pasitvirtinus minėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 163,90 Eur žala (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnis, 22 straipsnis).

Atsakovas prievolės laiku atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,90 Eur (vieną šimtą tris eurus 90 ct) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (163,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą,

atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė