Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-45-309/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
1S-45-309/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45932-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
Kaltinamasis
P. Š.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Nr. 1S-45-309/202(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45932-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. Š. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2019 m. birželio 26 d., apie 20 val., išdaužė A. E. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą ir įsibrovė pro langą į šį gyvenamąjį namą, kuriame P. Š. parvertė nukentėjusiąją A. E. ant grindų, sudavė šešis smūgius kumščiais nukentėjusiajai į veidą, nugarą, sėdmenis, kojas, uždėjęs nukentėjusiajai ant burnos ranką ir rūbus dusino ją bei reikalavo atiduoti pinigus. Iš karto po to, kai tokiais veiksmais padarė A. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, veido, nugaros, sėdmenų, abiejų kojų odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas, ir tokiu būdu atėmė galimybę jai priešintis, jis toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pagrobė nukentėjusiajai priklausančius pinigus – 50 centų.

P. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2019 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. spalio 31 d. nutartimi P. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 31 d. To paties teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi suėmimo terminas P. Š. pratęstas 1 mėnesiui nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartimi kaltinamajam P. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 28 d.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamojo P. Š. gynėja advokatė J. Šlapaitienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog P. Š., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo gynėja pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta, jog P. Š. kada nors būtų buvęs paieškomas ar pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba būtų nevykdęs jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bėgimo (slapstymosi) tikimybė negali būti matuojama gresiančios bausmės dydžiu.

Kartu gynėja atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 122 straipsnio 3 dalį asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Taigi tai, kad P. Š. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nėra laikoma aplinkybe, trukdančia procesui, o tai, kad nukentėjusioji yra garbingo amžiaus senolė, gyvena viena, net ir atsižvelgiant į P. Š. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad jis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją. Be to, šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, nukentėjusioji byloje yra apklausta.

Skunde taip pat pažymima, kad P. Š. suėmime yra išbuvęs 5 mėnesius, jam skundžiama teismo nutartimi suėmimas pratęstas dar 2 mėnesiams, byla, kurioje jis kaltinamas, nėra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties, P. Š. šioje byloje yra vienintelis kaltinamas asmuo. Kartu akcentuojama, kad kardomoji priemonė suėmimas yra kraštutinė kardomoji priemonė, kuri taikoma tik tais atvejais, kuomet kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamojo gynėjos vertinimu šiuo atveju pati griežčiausia kardomoji priemonė P. Š. neturėjo būti tęsiama.

Apygardos teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. Š. gynėjos advokatės J. Šlapaitienės skundas atmestinas.

BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų nesprendžia – tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju kaltinimas P. Š. grindžiamas nukentėjusiosios A. E. parodymais, liudytojos G. S. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolu, specialisto išvadomis ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartimi suėmimas P. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais – manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gali trukdyti procesui, gali daryti naujus nusikaltimus.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors, kaip pažymėta kaltinamojo gynėjos skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

P. Š. kaltinamas sunkaus nusikaltimo (BK 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 7 metų, padarymu, anksčiau jis teistas keturis kartus (2 t., b. l. 136–143), naują nusikaltimą kaltinamas padaręs neišnykus teistumui. Be to, P. Š. yra nevedęs (neturi savo šeimos), nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kaip pats nurodė 2019 m. spalio 31 d. teismo posėdyje, grįžęs iš įkalinimo vietos jis gyveno „miške, po egle“ (2 t., b. l. 117–118), taigi, jis neturi tvirtų socialinių ryšių. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gali būti paskirtas tuomet, kai yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. Š. kaltės nepripažįsta, nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, gyvena viena, taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas P. Š., pobūdį, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją ir taip trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys.

Kaip minėta, P. Š. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, anksčiau jis yra teistas keturis kartus: vieną kartą pagal BK 140 straipsnio1 dalį, du kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir vieną kartą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 t., b. l. 136–143), šiuo metu jis kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o tai rodo, kad jo daromi nusikaltimai vis sunkėja, naują nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs neišnykus teistumui, nepraėjus nė keturiems mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Be to, P. Š. nedirba, duomenų, kad jis turėtų legalų pragyvenimo šaltinį nėra, ir tai sudaro pagrindą manyti, kad lėšas pragyvenimui kaltinamasis gali gauti iš nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai konstatavo, kad P. Š. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant visumai paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad švelnesnėmis negu suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti kaltinamojo gynėjos skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Nors pagal BPK 127 straipsnio1 dalies nuostatas suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla jau yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, sprendžiama, kad suėmimo terminas kaltinamajam P. Š. pratęstas nepažeidžiant BPK 127 straipsnio nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo P. Š. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasRaimundas JurgaitisNijolė Matuzevičienė