Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-14 · Administracinė byla Nr. eI-11864-609/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-14
Bylos Nr.
eI-11864-609/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-0-02278-2023-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
M. Š.
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-11864-609/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-0-02278-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui M. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo M. Š. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 29,05 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir 21,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Prašyme nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą (paskirtis: žemės ūkio (mėgėjų sodo žemės sklypas)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo nuo 2007 m. kovo 29 d. iki šiol. Nurodo, jog viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą.

Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (LR Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.). Įgyvendindamos šį principą savivaldybės turi nustatyti tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (2004 04 30 redakcija) 92 punktas).

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava atsakovui skaičiuojama 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais, vėlesniais jų papildymais ir pakeitimais Nr. T-453, T-82, T-104. Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai.lt bei pareiškėjos tinklapyje www.sratc.lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymo 13 str., šie aktai yra norminiai administraciniai aktai.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4.10 p.). Pagal Nuostatų 4.12. punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30 ¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal Nuostatų 10 punktą, taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Nuostatų 12 punktas reglamentuoja, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ir jų įgalioti asmenys. Nuostatų 12.9 punktas - sodo paskirties pastatų savininkai. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (14 p.). Kintamoji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama: naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais: Nuostatų priede nustatytą kintamąją kainą padauginus iš mišriųjų komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus (15.1 p.); naudojantis kolektyviniais konteineriais ir (arba) individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais: nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro 15.2 p.). Pagal Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodikos 19.18 p., sodo paskirties pastatų savininkai ir pagal 26.18 p. - sodo paskirties objektų savininkai priskiriami atliekų turėtojų kategorijai, kuriai taikomi pastovieji ir kintamieji rinkliavos administravimo parametrai.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, ir kurią pareiga mokėti atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015). LVAT taip pat ne kartą akcentavo, kad tuo atveju, jei nustatyta tik tai, kad atsakovui ginčo laikotarpiu priklausė žemės sklypas sodininkų bendrijoje, kuriame, VĮ Registrų centro duomenimis, nebuvo jokių pastatų (statinių), ir atsižvelgus į tai, jog tokio pobūdžio nekilnojamojo turto objektų apmokestinimas nebuvo nustatytas aukštesnės už Nuostatus teisinės galios aktuose, atsakovas pagrįstai nėra pripažįstamas komunalinių atliekų turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-554-520/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise Šiaulių miesto savivaldybėje ginčo laikotarpyje valdė ir šiuo metu valdo nekilnojamąjį turtą – 0,0641 ha ploto žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Komunalinių atliekų sąvoka įtvirtinta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje. Šioje teisės normoje, be kita ko, nustatyta, kad prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

Pagal Rinkliavų nuostatų 3 punktą rinkliava taikoma visiems Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis. Pažymėtina, kad žemės ūkio naudojimo paskirties žemės sklypas nėra nurodytas Nuostatuose – tokio objekto nėra Nekilnojamojo turto objektų (NTO) rūšių sąraše. Nors pareiškėja pareigą mokėti ginčijamą rinkliavą sieja su aplinkybe, kad rinkliavą moka sodo paskirties pastatų savininkai, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovui priklausančiame žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklype yra statinių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja neturi teisės skaičiuoti vietinės dvinarės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už žemės ūkio naudojimo paskirties žemės sklypą, todėl nepagrįstai apskaičiavo atsakovui 29,05 Eur laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti ir 21,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas Giedrius Gvildys.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis pareiškėjos žmogiškaisiais ištekliais.

Be to, remiantis aktualiausia ir naujausia LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr.: LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė