- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- I-775-362/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00098-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas A. L. nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kameroje buvo laikoma po 4-5 asmenis, jam teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktais, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kameroje visą laiką degė per stipri šviesa. Mėnesiui buvo skiriamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, 50 mg dantų pastos, ir tik vienas vienkartinis skutimosi peiliukas. Be to, jis kreipėsi į gydytojus, įtardamas, jog serga tuberkulioze, tačiau jam laiku nebuvo suteikta pagalba, jis nebuvo izoliuotas nuo kitų asmenų. Dėl to jis patyrė asmens orumo pažeminimą, didelius nepatogumus, tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad pretenzijų dėl kameros ploto neturi, tualetinio popieriaus, dantų pastos skiriama buvo per mažai, mėnesiui duodamas tik vienas vienkartinis skutimosi peiliukas, prašymų gauti daugiau nerašė. Ventiliacija kameroje buvo tik per langą, visą laiką degė per stipri šviesa. Tačiau pagrindinę neturtinę žalą patyrė todėl, kad kai jis kreipėsi gydytojus, jam buvo įtarta tuberkuliozė, tačiau jis nebuvo izoliuotas nuo kitų asmenų. Diagnozė buvo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Buvo pažemintas jo asmens orumas, jis prastai jautėsi su kitais asmenimis. Prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Baigiamųjų kalbų metu prašė skundą tenkinti dalinai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus pažymos „Dėl A. L.“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių etapuotas 2016-10-18 ir įstaigoje laikytas iki 2016-12-22. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 62,87, kameroje būdavo 2-4 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 4,25 kv. m iki 9,8 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas, tačiau skundų dėl netinkamų sąlygų kamerose gauta taip pat nebuvo. Kameroje Nr. 87 rugpjūčio – rugsėjo mėn. buvo atliktas remontas. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytas normas, prašymų dėl papildomo jų gavimo nebuvo. Asmenys į kameras skirstomi pagal suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus, duomenų, jog jis anksčiau būtų sirgęs tuberkulioze, jo ligos istorijoje nebuvo, tad pagrindo laikyti pareiškėją atskirai nebuvo. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. L. skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kitos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2017-01-26 pažymos Nr. 69/06-3313 „Dėl A. L.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2016-10-18 iki 2016-12-22. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Iš viso pareiškėjas buvo kameroje Nr. 62,87 kalinamas 63 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 4,25 kv. m iki 9,8 kv. m kameros ploto.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 63 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, tad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog pretenzijų dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, neturi.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-01-26 pažymoje Nr. 62/04-186 nurodyta, kad nuo 2016-10-18 iki 2016-12-22 pareiškėjas A. L. nesikreipė su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių.
Iš teismui pateiktos Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos Nr. 1626 matyti, kad pareiškėjui du kartus buvo išduoti tualetinis popierius, dantų pasta, skutimosi peiliukas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-02-07 pažymoje Nr. 76/10-98 nurodoma, jog atvykus pareiškėjas buvo konsultuojamas gydytojo pulmonologo 2016-10-19, konsultacijos metu nurodė, jog jam prieš tris savaites daryti tyrimai, ir jis yra sveikas, rentgenograma atvykus daroma nebuvo, dėl sugedusio rentgeno aparato, padarius rentgenogramą 2016-12-20 ir nustačius plaučių pakitimus, pareiškėjas diagnozės patikslinimui buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi 2012-12-12, nurodydamas, jog rūko, yra infekuotas ŽIV, bet bijo, jog gali susirgti tuberkulioze. Nurodoma, jog rentgeno aparatas sugedęs, tad, kadangi pareiškėjas nurodė, jog išvyksta į Klaipėdos PK areštinę, grįš gruodžio 16 d., jis užregistruotas rentgenogramai gruodžio 19 d. 2016-12-21 nustatyta diagnozė, kad galima tuberkuliozė, pareiškėjui pasiūlyta vykti į ligoninę. Kitą dieną pareiškėjas etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam diagnozuota tuberkuliozė.
Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo teismo posėdžio metu, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo jo neizoliavimas nuo kitų asmenų, įtarus jį sergant tuberkulioze. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalis numato, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, < .. >, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; < ... > . Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų - asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Tokiu būdu, teisės aktai nereikalauja laikyti atskirai asmenų, kuriems yra tik įtariama tuberkuliozė, atskirai laikomi tik asmenys, kuriems yra jau nustatyta aktyvi plaučių tuberkuliozė. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog tuberkuliozė jam buvo nustatyta tik Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tai patvirtinama ir bylos medžiaga. Duomenų, jog jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių, prašydamas jį izoliuoti dėl netinkamo kitų esančių kameroje asmenų elgesio dėl įtarimo, jam sergant tuberkulioze, byloje nėra, tad šis argumentas yra atmestinas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus veikoje neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Vertinant pareiškėjo buvimo kamerose sąlygas, pažymėtina, jog pareiškėjas nurodo, jog pretenzijų dėl jam tekusio kameros ploto neturi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje ventiliacija vykdoma natūraliu būdu, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog ventiliacija per langą vykdoma. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kadangi Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi, tad kitokios ventiliacijos sistemos įrengimas yra negalimas, tad Šiaulių tardymo izoliatoriaus veikoje neteisėtų veiksmų nenustatyta. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, viršutinė apšvietos riba nenustatyta, pareiškėjas nurodo, jog apšvieta buvo didesnė, net per didelė, tačiau duomenų, jog jis kreipėsi dėl apšvietos sumažinimo, nėra, tad Šiaulių tardymo izoliatoriaus veikoje neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Vertinant pareiškėjo aprūpinimą higienos priemonėmis, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 03 03 iki 2017 01 01). Šiuo įsakymu yra nustatytos higienos priemonių normos, iš kurių matyti, jog vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuje, kas mėnesį turi būti išduodama 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos ir iki 4 vnt. vienkartinių skutimosi peiliukų. Iš teismui pateiktos Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos Nr. 1626 pareiškėjui du kartus buvo išduoti tualetinis popierius, dantų pasta, skutimosi peiliukas, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje praleido du mėnesius, pats pareiškėjas neginčija, jog vienas ritinėlis tualetinio popieriaus , 50 ml dantų pastos, vienkartinis skutimosi peiliukas per mėnesį jam buvo išduodami, prašymų pateikti papildomą kiekį higienos priemonių pateikta nebuvo, tad Šiaulių tardymo izoliatoriaus veikoje neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko pakankamas minimalus kameros plotas, higienos normos, susijusios su kameros vėdinimu, jos apšvietimu, pažeistos nebuvo, pareiškėjas tinkamai buvo aprūpintas higienos priemonėmis, pagrindo jį izoliuoti nuo kitų asmenų, kol nebuvo nustatyta tai pagrindžianti diagnozė, nebuvo.
Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga ir pačio pareiškėjo parodymais, tad skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.