Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-926-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
1S-926-478/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00551-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. D.
Advokatai
Raimundas Jurka
Baudžiamoji byla Nr. 1S-926-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00551-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2018 m. spalio 18 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-681 taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 182 straipsnio 3 dalį (trys veikos) galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi subendrintos 2016 m. liepos 21 d. ir 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė nustatyta 5 (penkeri) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. spalio 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2018 m. spalio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-681 nutarta taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis palaiko ilgalaikius santykius su drauge, turi nuolatinį darbą, savanoriškai moka skolas. Už padarytą nusikalstamą veiką jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje, nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad D. D. anksčiau teistas septynis kartus, vyrauja vagystės, sukčiavimai. Be to, jis vengė atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, slėpėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų. Pažymėta ir tai, kad nuteistasis beveik per metus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nesumažino nė vienu balu. Todėl D. D. elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistojo D. D. gynėjas advokatas Raimundas Jurka prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. D. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis neatitinka aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos pagal analogiškas faktines ir teisines aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Skunde cituojama Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartis Nr. 1S-921-319/2016, 2017 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 1S-449-175/2017, 2016 m. liepos 14 d. nutartis Nr. 1S-891-785/2016, kuriose, advokato nuomone, yra susidariusi panaši situacija, kaip ir nagrinėjamu atveju. D. D. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti apkaltinamuoju nuosprendžiu, jam individualizuojant ilgalaikę bausmę, todėl bet koks kitoks asmens padarytų nusikalstamų veikų pakartotinis vertinimas, turintis neigiamos įtakos asmens teisinei padėčiai, yra nesuderinamas su teise į teisingą teismą ir baudžiamosios atsakomybės proporcingumu. Ši teisė apima ir teisingos bausmės principą, reiškiantį, kad už padarytą nusikalstamą veiką įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė ir šia bausme patiriami gyvenimo nepatogumai negali būti atkartojami lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslais. D. D., atlikdamas bausmę, parodė, kad gali gyventi laisvėje, kurioje laikosi teisės ir nusistovėjusių visuomenės elgesio nuostatų. Pakankamai ilgas išbūtas laikas pataisos namuose D. D. ne tik pakeitė, bet, brandos požiūriu, išugdė, kaip už savo gyvenimo kokybę atsakingą žmogų.

5.2. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nepakankamai gilinosi į faktinę aplinkybę, jog D. D., atlikdamas bausmę, gyvena Pusiaukelės namuose, kurie vertinami kaip pataisos įstaigos specialūs padaliniai, kuriuose gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę. Pusiaukelės namų tikslas - pagelbėti motyvuotiems, nepriekaištingo elgesio nuteistiesiems greičiau ir lengviau integruotis atgal į visuomenę. Iš D. D. veiksmų matyti, kad šis asmuo uoliai, sąžiningai ir rūpestingai vykdo jam pavestus įpareigojimus, aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, siekia ne tik įgyti, tobulinti kvalifikaciją, bet ir tokiu būdu aktyviai investuoja save į ateityje laisvėje galinčias pasitaikyti darbo galimybes. Toks D. D. elgesys, kaip tai pažymima Komisijos nutarime, tačiau kartu ir nutylima skundžiamoje nutartyje, sudaro prielaidas visiškai ir kuo greičiau padengti (kompensuoti) nukentėjusiųjų patirtą žalą, kurią galutiniais procesiniais sprendimais baudžiamosiose bylose priteisė teismai.

5.3. D. D. pažangos kriterijai ir požymiai yra pakankami, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog D. D. iki šiol nepadarė reikiamų išvadų, yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti. Susidaro įspūdis, kad lygtinis paleidimas D. D. bet kuriuo atveju negali būti taikomas, kadangi šis asmuo dar yra neatlikęs reikiamo, tačiau neaišku kokio pakankamo dydžio, bausmės laiko. Tokiu būdu nuteistasis pastatomas į teisiškai neapibrėžtą situaciją, kai iš teismo nutarties negalima nei suprasti, nei numanyti, kokius vertinamuosius kriterijus D. D. turi atitikti, tikėdamasis būti paleistas į laisvę su lygtinio paleidimo sąlygomis. Tokia situacija yra netoleruotina.

5.4. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. D. yra dirbantis, palaikantis artimus socialinius ryšius su laisvėje esančiais šeimos nariais, jo požiūris į tai, ką yra padaręs, aiškiai pasikeitęs. Įvertinus D. D. atliktos bausmės dalį, matyti, jog šis žmogus pasikeitė radikaliai ir toliau pozityviai keičiasi. Todėl kritiškai vertinamas skundžiamos nutarties motyvas apie tai, kad, būdamas laisvėje, D. D. savo tikslų sieks neteisėtomis priemonėmis. Šis nutarties motyvas yra nepagrįstas bylos duomenimis. Be to, šis motyvas yra nihilistinio pobūdžio, kadangi nusako požiūrį apie nuteistąjį, net jeigu jis būtų paleistas į laisvę, pilnai atlikęs jam paskirtą bausmę. Žemesnysis teismas, akcentuodamas D. D. dar 2016 m. rugpjūčio 12 d. paskirtos nuobaudos „pėdsakus“ turi suprasti, kad nuo šio įvykio yra praėję daugiau kaip dveji metai ir trys mėnesiai, todėl vertinti šį įvykį retrospektyviai neleistina.

5.5. Iš bylos duomenų matyti, kad D. D. yra skatintas ne tik pataisos namuose, bet ir Pusiaukelės namuose, kas reiškia, kad nuteistasis suvokia taikomų suvaržymų, ribojimų apimtį, jų paskirtį, stengiasi savo pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog daro pažangą. Jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis turi aiškiai suformuotus ilgalaikius tikslus, priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Svarbu ir tai, kad nors D. D. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai dirba (duomenys neskelbtini), per daugiau kaip pusę metų buvo tikrintas du kartus, siekiant įsitikinti, ar jis yra darbe. Jokių pažeidimų probacijos tarnyboje nebuvo užfiksuota. D. D. kiekvieną savaitę yra paleidžiamas dviems paroms į namus, kuriuose jis buvo tikrinamas policijos. Taip pat pažeidimų neužfiksuota.

5.6. Bylos medžiaga patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė ir tebevykdo socialinės reabilitacijos planą, sugebėjo sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį, vykdė jam keliamus reikalavimus, sugebėjo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. D. D. dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose programose, aktyviai naudojosi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nesusijusios su nusikalstamumu. Komisija pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

5.7. Skunde advokatas cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliuciją Nr. (76)2, rekomendaciją Nr. (2003) 23 ir rezoliuciją Nr. R (76) 2, bei pažymi, kad tarptautiniai teisės aktai nurodo, jog atitinkamos institucijos privalo inicijuoti procedūrą dėl lygtinio paleidimo sprendimo, kai tik asmuo atliko minimalų laisvės atėmimo bausmės laiką. Lygtinio paleidimo kriterijai turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems nuteistiesiems, kurie laikomi atitinkančiais minimalius įstatymo reikalavimus. Apylinkės teismas pernelyg formaliai įvertino D. D. faktinę ir teisinę padėtį lygtinio paleidimo kontekste ir padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės principų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į nuteistojo gynėjo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

9. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą spręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslingumo, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl aukštesnysis teismas plačiau neanalizuoja skunde cituojamų Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriose spręstas lygtinio paleidimo galimybės klausimas kitiems nuteistiesiems, kurių asmenybių charakteristikos bei pastangos reintegruotis į visuomenę skiriasi nuo D. D..

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad šis teistumas D. D. yra aštuntas. Pirmąjį kartą su teisėsaugos institucijomis jis susidūrė būdamas 22 metų ir pastaruosius aštuonerius metus sistemingai nusikalsta. Jo daromiems nusikaltimams būdingas sukčiavimo modelis, visi nuteistojo nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, t. y. siekta greitai ir lengvai pasipelnyti, pasinaudojant kitų žmonių patiklumu bei naivumu. Pirmąjį kartą jam buvo paskirta baudos bausmė, vėliau laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, tačiau parodyto pasitikėjimo D. D. nepateisino ir vėl nusikalto. Šį kartą teismas taip pat buvo humaniškas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėjo ilgesniam terminui – vieneriems metams šešiems mėnesiams. Toks švelnus baudžiamumas jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų sumanymų, sukčiavimo mastai tik didėjo ir sunkėjo, kol galiausiai D. D. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau savo elgesio nuteistasis kritiškai nevertino, pasislėpė nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, dėl ko buvo dar kartą nuteistas dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę (BK 242 straipsnis). Nors D. D. galiausiai pats atvyko atlikti bausmę, tačiau tai nekeičia fakto, kad įvairių sukčiavimų vykdymas buvo tapęs jo gyvenimo būdu.

11. Nuteistasis faktiškai atliko pusę paskirtosios bausmės ir šiuo laikotarpiu jo elgesys iš esmės atitiko nuteistiesiems keliamus drausmės reikalavimus. D. D. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, su pataisos įstaigos administracija nekonfliktuoja, diskriminacinių nuostatų nesilaiko, rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų nereiškia. Pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nėra fiksuojamos ir alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo problemos, tačiau D. D. padaryti nusikaltimai nėra įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šie aspektai nėra reikšmingi svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Sukčiavimas laikomas intelektiniu nusikaltimu, kurio padarymui reikalinga ne fizinė jėga, o protiniai gebėjimai. Todėl pavyzdingas elgesys šiuo atveju nelaikytinas esminiu kriterijumi lygtinio paleidimo taikymui, nes iššaukiančiai ar itin agresyviai D. D. nesielgė ir būdamas laisvėje, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų.

12. Vis dėlto, nuteistojo elgesyje yra ir tam tikrų smurtinio elgesio apraiškų. 2010 m. D. D. buvo teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, o 2016 m. rugpjūčio 12 d., atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, buvo baustas drausmine tvarka, nes nuo lovos gulto nutempė kitą nuteistąjį, dėl ko pastarasis patyrė kairės alkūnės ir dešinės blauzdos nubrozdinimus. Nors nuobauda negaliojanti, tačiau ji patvirtina, kad D. D. nėra taip radikaliai pakeitęs savo elgesį, kaip skunde nurodo advokatas. Socialinio tyrimo išvada taip pat liudija, kad nuteistojo savitvarka yra silpnoka, jis linkęs apgalvoti savo veiksmus prieš priimdamas sprendimus, tačiau ne visuomet įvertina visas aplinkybes, dėl ko gailisi savo priimtų sprendimų. Socialinio tyrimo rengėjai yra pastebėję ir tai, kad D. D. yra linkęs išskirti save iš aplinkos, pabrėžti savo teigiamas savybes, privalumus, savęs vaizdas yra kiek išpūstas. Taigi, nuteistajam būtina dalyvauti su smurtinio elgesio prevencija susijusiose socialinės reabilitacijos programose, taip pat ugdyti gebėjimą kontroliuoti neigiamas emocijas, t. y. stiprinti savitvardą, ieškoti alternatyvių būdų kylantiems konfliktams spręsti.

13. Teisėjų kolegija sutinka, kad pastaruosius dvejus metus nuteistasis stengiasi elgtis nepriekaištingai, jis dirba, po truputį dengia turimus finansinius įsipareigojimus, 2017 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, planuoja vesti savo ilgametę gyvenimo draugę. Tačiau šios aplinkybės jau yra įvertintos pataisos įstaigos administracijos, D. D. nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę, be to, šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namų poskyryje, iš kurių jam leidžiama išvykti į trumpalaikes išvykas į namus. Nors švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų nuteistasis nepažeidinėja, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Jau minėta, kad pozityvus D. D. elgesys rodomas tik apie dvejus metus, tuo tarpu nusikalstamų veikų darymas vyko kur kas ilgesnį laikotarpį.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 33 balai pagal OASys metodiką, iš kurių 20 balų yra statiniai, o 13 balų dinaminiai, t. y. dar galimi koreguoti. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie balai nuo praėjusio svarstymo nė kiek nepakito. D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta tris kartus: 2017 m. lapkričio 2 d., 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. spalio 8 d., tačiau visus šiuos kartus buvo nustatyti tie patys 33 balai, kas neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis aktyviai mažina galimo nusikalstamumo tikimybę. Šiuo metu D. D. išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai – didelis teistumų skaičius (nusikaltimams būdingas sukčiavimo modelis); mąstymas ir elgesys (ne visada tinkamas problemų sprendimas); nuostatos (turi teistumą už vengimą vykdyti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra slapstęsis nuo teisėsaugos). Nors nustatyti ir apsauginiai veiksniai – galimybė įsidarbinti, ryšiai, gyvenimo sąlygos, nepiktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie faktoriai egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, t. y. D. D. praktiškai visada turėjo darbinį užimtumą, pastovią gyvenamąją vietą, palaikė glaudžius ryšius su artimaisiais, nepiktnaudžiavo svaigiaisiais gėrimais, tačiau vis tiek sukčiaudavo ir apgaudinėdavo kitus visuomenės narius.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmių vykdymo sistema Lietuvos Respublikoje vadovaujasi progresyvaus bausmės atlikimo principu, todėl pirmiausia D. D. privalo įrodyti, jog yra vertas bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose ir lengvojoje grupėje, į kurią yra perkeltas ne taip seniai, ir tik tuomet tikėtis lygtinio paleidimo taikymo. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

16. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei teigiama nuteistojo advokato skunde, apylinkės teismas nesureikšmino nei D. D. nusikalstamų veikų sunkumo ir pobūdžio, nei neatliktos bausmės dydžio, buvo vertinta visumą nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie objektyviai neleido padaryti išvados, jog D. D. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama. Tuo pačiu nebuvo pažeisti nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktai, Europos Sąjungos teisės principai.

17. Daroma išvada, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, D. D. turi būti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose. Pateiktame skunde išdėstytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Skundžiama nutartis nėra nihilistinė ar nepakankamai pagrįsta, priešingai, apylinkės teismas konkrečiai išdėstė, kodėl nepritaria D. D. lygtiniam paleidimui. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. D. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas