Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-29 · Administracinė byla Nr. eI-6969-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
eI-6969-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01013-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
V. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. eI-6969-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01013-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-00986-e panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Ž. skundu teismo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) 2019 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 19-IL-30-00986-e, kuriuo panaikintas jam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Nurodo, jog 2015 m. balandžio 24 d. jam buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Klaipėdos AVPK buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš artimą giminaitį ar šeimos narį) kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko). Nutarime nurodyta, jog 2019 m. gegužės 17 d. tarp jo ir sugyventinės kilusio buitinio konflikto metu jis panaudojo fizinį smurtą. Nurodo, jog siekdamas greičiau užbaigti konfliktą, prisipažino kaltu. Pareiškėjo teigimu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jis nebuvo pripažintas kaltu pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, todėl Klaipėdos AVPK nepagrįstai panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Neigia, kad kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarka ar visuomenės saugumui. Tvirtina, jog Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, neindividualizuotas, neproporcingas padarytai veikai. Nurodo, jog turi šeimą, du nepilnamečius išlaikytinius vaikus, dirba Telšių regiono atliekų tvarkymo centre, anksčiau neteistas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK 2015 m. balandžio 24 d. atsakovui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. gegužės 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis pripažintas įtariamuoju padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, jog iš Nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš šeimos narį, matyti, kad 2019 m. gegužės 17 d., apie 21.00 val., tarp pareiškėjo ir sugyventinės, namuose, kilo konfliktas, kurio metu jis smurtavo prieš nukentėjusiąją, jai sukėlė fizinį skausmą.

Atsikirtimą grindžia tuo, jog pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o pareiškėjo padarytas nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio artimoje aplinkoje, todėl jis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Nurodo, jog pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 6 punktą, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkristi kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Įstatymų leidėjas ginklus vertina kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuota. Pagal Įstatymo 17, 18 straipsniuose išdėstytą teisinį reguliavimą elgesiui asmenų, norinčių įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nurodo, jog nors skundžiamame Sprendime nebuvo paminėtas faktas, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 78-1-00556-14 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau iš nutarimo matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai įrodo, jog anksčiau pareiškėjas prieš sugyventinę taip pat smurtavo ir tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinė bylos dalykas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-00986-e „Dėl V. Ž. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Ginčo nagrinėjimui aktuali skundžiamo sprendimo metu galiojusi Įstatymo redakcija nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

Atsakovas skundžiamu 2019 m. birželio 11 d. Sprendimu Nr. 19-IL-30-00986-e, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (graižtvinius šautuvus) ir juos paimti ir realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Sprendime nurodyta, jog 2019 m. gegužės 17 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis pripažintas įtariamuoju padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (smurtas prieš artimą giminaitį ar šeimos narį) už tai, kad buitinio konflikto metu sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. Vertina nusikalstamą veiką kaip smurtinio pobūdžio, padarytą artimoje aplinkoje, keliančią grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Sprendime taip pat nurodyta, jog vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, siekdamos užkristi kelia smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetencija turi imtis prevencijos priemonių ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus (iki 2019 m. gegužės 1 d. aptarta nuostata reglamentuota Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte, o nuo 2019 m. gegužės 1 d. 10 punkte). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima panaikinus licencijos, rašytinio sutikimo, leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus, šaudmenis galiojimą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių: <...> 6) neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2662-662/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas padarė smurtinio pobūdžio veiką, smurtas naudotas prieš šeimos narį (BK 248 straipsnis), agresija demonstruota ir smurtauta vaikams matant, dėl to veika tampa dar pavojingesnė. Nurodyti duomenys charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018).

Atsakovui argumentuojant, kad pareiškėjas smurtauja artimoje aplinkoje ne pirmą kartą, teismas šių duomenų nevertina, nes jie nebuvo nurodyti skundžiamame Sprendime.

Pareiškėjui skundą grindžiant tuo, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nurodytina, jog nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentus, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje ir laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvė apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-328/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015). Nutarimas teisėtumo ir fakto nustatymo aspektais nėra kvestionuojamas šioje administracinėje byloje. Nutarimas yra patvirtintas Plungės apylinkės eismo Plungės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas pripažįstą padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo Sprendime nurodyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatyti duomenys charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, todėl atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1566-520/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegija vertindama Sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu, pažymi, jog nors Sprendimo metu galiojusioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijoje Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nebuvo, nes 11 punkto norma buvo perkelta į 10 punktą, kuriuo Sprendime remtasi. Sprendime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant teisės akto punktą, nevertintas esmine klaida, nes kaip matyti iš pareiškėjo skundo jis suprato Sprendimo turinį, kokiais pagrindais jis yra priimtas, tai nesutrukdė jam tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą. Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytai motyvais.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-00986-e panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėVida Stonkuvienė