- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-52-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01163-2009-63
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- M. B., V. S., A. B.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio
dalyvaujant ieškovei J. D.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams M. B. , V. S. , A. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus V. S. , A. B. grąžinti ieškovei 7.942 kubinių metrų medienos arba solidariai iš atsakovų M. B. , V. S. ir A. B. priteisti 317.68 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad 2008 m. pabaigoje pastebėjo, kad iš jai nuosavybės teise priklausančio miško ( žemės sklypo unikalus Nr.3845-0004-0217) yra iškirstos ir išvežtos 23 sausos pušys, t.y. 7.942 kubiniai metrai medienos ir tuo padaryta 317.68 Lt žala. Žalą padarė atsakovai, todėl jie solidariai atsakingi. Dėl miško vagystės kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. 2009-07-22 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kadangi atsakovė M. B. davė nurodymą kitiems asmenims iškirsti ir išvežti pušis, tai turi atsakyti kartu su jais solidariai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, jog nuosavybės teisės ieškovei ir atsakovei M. B. yra įregistruotos viešame registre. Pagal viešo nekilnojamo turto registro duomenis nei ieškovės, nei atsakovės M. B. nuosavybės teisių dalys laikotarpiu 2004-09-27 iki 2010-01-01 nebuvo keičiamos ar tikslinamos.
Teismas pažymėjo, jog pagal policijos tyrėjų įvykio vietos apžiūros protokolą 2009-03-20 galima nustatyti, tiek, kad riboženkliai yra mediniai ir metalinis. Medžiai išpjauti nuo medinio riboženklio šiaurės rytų kryptimi, sklypų ribos pažymėtos mediniais kuoliukais. Teismo teigimu, kur yra ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis, o kur yra atsakovei M. B. priklausanti žemės sklypo dalis, pagal tyrėjo A. R. surašytą įvykio vietos apžiūros protokolą nustatyti negalima, nes įvykio vieta apžiūrėta dalyvaujant tik kitam tyrėjui E. T. , o tiriamoje vietoje nėra užrašų, kam priklauso apžiūrimas žemės sklypas (miškas). Protokole nepažymėta, kad įvykio vieta nustatyta naudojantis nekilnojamo turto registro duomenimis, žemės sklypo planais, nenurodyta , kad naudotasi navigacijos įranga ir pan. Pagal tokį protokolą negalima suprasti, kaip tyrėjai surado ir nustatė įvykio vietą.
Teismas nurodė, kad ieškovė J. D. teismui atskirai nepateikė kito žemės sklypo plano. Atsakovės M. B. pateiktuose žemės sklypo kopijose galima suprasti tiek, kad tai tas pats žemės sklypo planas, kuris yra ikiteisminio tyrimo byloje. Tam, kad nustatyti nuosavybės teisių pažeidimą, kad tikrai atsakovų kaltais veiksmais buvo padaryta turtinė žala ieškovei, reikalinga nustatyti tikslią vietą, kur ir iš kam priklausančio miško buvo iškirsti ir paimti medžiai.
Teismas konstatavo, kad įstatymo nustatyta tvarka nenustačius tikslių žemės sklypo(miško) ribų, neįmanoma nustatyti ar buvo padaryta žala ieškovei, ir jeigu buvo, tai kokio dydžio. Daiktai ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą registruojami viešame registre. Šalių žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl yra laikini, iki bus atlikti tikslūs matavimai pagal koordinačių sistemą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal šalių pateiktus įrodymus nėra galimybės nustatyti aplinkybes dėl kokios priežasties žemės sklypo ribos yra netikslios. Alytaus AVA žemės naudojimo patikrinimo akte 2009-05-11 ir nurodė žemės sklypų Nr.126 ir Nr.18 savininkams kreiptis į matininką dėl sklypo pietrytinių ribų bei spindžių nustatymo. Ieškovė neįrodė, kad jai padaryta žala, iškertant medžius iš jai priklausančio miško, kadangi tokių aplinkybių nepagrindė leistinais įrodymais. Tiksliai teisės aktų nustatyta tvarka nenustačius žemės sklypų ribų, teismo teigimu, negalima nustatyti paties žalos padarymo fakto, o taip pat ir žalos dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė J. D. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.
Teigia, kad teismas šališkai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir išvadas ir dėl to priėmė netinkamą sprendimą, be pagrindo bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nurodo, jog apeliantė prie ieškinio pridėjo pakankamai rašytinių įrodymų, jog atsakovės M. B. nurodymu V. S. ir A. B. iškirto iš ieškovės miško 23 sausas pušis ir tuo padarė ieškovei žalą. Ikiteisminio tyrimo dokumentuose yra nustatyta, kad miškas buvo iškirstas būtent ieškovės sklypo dviejuose plotuose. Atliekant ikiteisminį tyrimą Varėnos rajono komisariate atsakovė M. B. neįrodė, kad miškas jos nurodymu buvo iškirstas jos sklype.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. B. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 55-1-00084-09 yra nutrauktas nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl teiginys, kad ikiteisminiuose tyrimo dokumentuose yra nustatyta, kad miškas iškirtas būtent ieškovės sklypo dviejuose plotuose yra nepagrįstas. Nurodo, jog atsakovė kirtimus atliko turėdama privataus žemės sklypo planą. Pagal turimą planą kirtimų pažeidimų atsakovė nepadarė. Be to, ji negalėjo žinoti, kad dalis miško ir jai, ir apeliantei paskirti toje pačioje virtoje ir tik po šio įvykio buvo pradėtos atitaisyti klaidos.
Be to, bylos dėl piniginių sumų, neviršijančios 1000 Lt, priteisimo išnagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus numatytas išimtis. Tokiu atveju byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama tik tuo atveju, jeigu yra bent vienos šalies prašymas. Tačiau nagrinėjamu atveju tokio prašymo nebuvo pateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Dėl proceso taisyklių nagrinėjant bylą.
Civilinio proceso kodekso 441 str. 1 d. numato, jog bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių vieno tūkstančio litų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (aptariamo starispnio 2 d.). Kadangi šiuo atveju reikalavimas buvo pareikštas dėl 317,68 Lt priteisimo ir nei ieškovė ieškinyje, nei atsakovai atsiliepimuose nebuvo pareiškę prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas turėjo teisę nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir toks bylos išnagrinėjimas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis Civilinio proceso kodekso normas.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo.
Byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, t.y. dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.245 str. 4 d.). Pagrindas deliktinės atsakomybės taikymui yra asmenų neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 str.), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) bei žala (nuostoliai) (Civilinio kodekso 6.249 str.). Visų šių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 str. 1 d.), turi įrodinėti ieškovas (Civilinio proceso kodekso 178 str.).
Kreipdamasi į teismą, ieškovė pateikė Varėnos rajono apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3-4), Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-05-11 žemės naudojimo patikrinimo aktą (b.l. 6-7), Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros atliktą žalos paskaičiavimą (b.l. 8-9), taip pat teismas, nagrinėdamas bylą, prijungė visą ikiteisminio tyrimo medžiagą (baudžiamoji byla Nr. 55-1-00084-09).
Atmesdamas ieškinį, t.y. konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų veiksmais jai buvo padaryta žala, teismas iš esmės rėmėsi argumentu, kad ieškovės J. D. ir atsakovės M. B. sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl esą nėra galimybės nustatyti tikslių žemės sklypų ribų, taip pat- nustatyti, ar medžiai buvo iškirsti būtent ieškovei priklausančiame žemės (miško) sklype).
Tokį bylos aplinkybių vertinimą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra aiškiai konstatuota, kad 23 sausi medžiai buvo iškirsti būtent iš J. D. miško. Ši išvada padaryta tiek remiantis Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-05-11 žemės naudojimo patikrinimo aktu, tiek D. D. , V. S. , A. B. , V. S. , M. B. parodymais. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra rašytinis įrodymas nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuris patvirtina tiek aplinkybę, kad medžiai buvo iškirsti ieškovei priklausančioje miško dalyje, tiek žalos padarymo ieškovei faktą ir jos dydį (Civilinio proceso kodekso 197 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad nebuvo nustatytas medžių iškirtimo J. D. miško žemėje faktas ar asmenys, padarę šią veiką, o dėl to, kad šiuo atveju nebuvo tyčios pavogti svetimą turtą- medieną (b.l. 3, antra pusė). Vadinasi, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius kaltės, kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Svetimo turto pagrobimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl, ikiteisminio tyrimo eigoje tokios kaltės formos neįrodžius, dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nebuvimo ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas.
Pažymėtina, jog kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (Civilinio kodekso 6.248 str. 2 d.), be to, minėta, jog civilinės atsakomybės atveju, absoliučiai skirtingai nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltė yra preziumuojama, t.y. šiuo atveju ne ieškovas turi įrodinėti atsakovų kaltę, o pastarieji turi paneigti tokio pobūdžio įstatyminę prezumpciją (Civilinio proceso kodekso 182 str. 4 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir nagrinėjant civilinę bylą atsakovė M. B. iš esmės neneigė aplinkybės, kad jos nurodymu (leidimu) buvo iškirsti medžiai ir J. D. miške, tačiau ji nurodė esą tai padarė nežinodama, kad turi klaidingą planą. Tačiau žemės naudojimo patikrinimo akte (b.l. 6-7) yra aiškiai konstatuota aplinkybė, kad yra riboženkliai, žymintys teisingas sklypų ribas, o metaliniai riboženkliai sukalti savavališkai, neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių planų. Esant tokiems įrodymams byloje, teismo išvada, jog nėra galimybės nustatyti, ar medžiai buvo iškirsti ieškovės miško plote, yra nepagrįsta, nes aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pakankami pagrįstą išvadą, jog būtent J. D. žemės sklypo dalyje buvo iškirsti 23 medžiai ir žalos dydį dėl šių medžių iškirtimo patvirtina į bylą pateiktas žalos dydžio paskaičiavimas (b.l. 9) (Civilinio proceso kodekso 185 str.).
Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės.
Remiantis Civilinio kodekso 6.6 str. 1 d., solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatyta išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Ieškovė reikalavimą žalą priteisti iš visų atsakovų solidariai, grindžia Civilinio kodekso 6.265 str. 1 d.. Ši įstatymo norma numato, jog jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Šiuo atveju aptariamą teisės normą taikyti nėra teisnio pagrindo, nes minėta, bet kurios atsakomybės, taigi, ir solidariosios, taikymui, turi būti nustatoma visų keturių civilinės atsakomybės sąlygų sutaptis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai V. S. ir A. B. atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju atsakovų V. S. ir A. B. veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, nes vienas jų atsakovės M. B. leidimu ir pastarosios žentui parodžius vietą, kur galima kirsti išsikirto, o kitas atitinkamai išvežė iš miško malkas. Šiuo atveju nurodyti asmenys vykdė ne atsakovės M. B. nurodymą atlikti tam tikrus neteisėtus veiksmus, o jos leidimu atliko veiksmus, būdami įsitikinę, jog šiuos veiksmus atlieka teisėtai, t.y. būtent M. B. miške. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, jog nurodomi atsakovai turėjo žinoti atsakovės M. B. sklypo ribas ar pareigą jas patikrinti pagal dokumentus. Būtent atsakovė M. B. , būdama žemės savininke, turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir, kilus abejonių dėl sklypų ribų, pirmiau jas išsiaiškinti, o tik po to leisti kitiems asmenims atlikti veiksmus. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo taikyti atsakovams V. S. ir A. B. solidariąją atsakomybę.
Remiantis išdėstytu, teismo sprendimas, kuriuo ieškinys nurodytų dviejų atsakovų atžvilgiu atmestas, paliekamas nepakeistas, o dalyje, kuria jis atmestas atsakovės M. B. atžvilgiu, sprendimas naikintinas ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas, priteisiant žalą iš atsakovės M. B. (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas atsakovės M. B. atžvilgiu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškinį, pareikštą atsakovei M. B. patenkinti visiškai. Priteisti ieškovei J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 317,68 Lt (tris šimtus septyniolika litų ir 68 centus) žalos atlyginimo ir 115 Lt (šimtą penkiolika litų) žyminio mokesčio.
Teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas atsakovų V. S. ir A. B. atžvilgiu, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės M. B. į valstybės biudžetą 35,20 Lt (trisdešimt penkis litus ir 20 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).