Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

10. 2023 m. balandžio 18 d. paaiškinime I. G. nurodė, kad ji pastatė savo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ir išėjo į namus. Jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis. Priėjusi prie automobilio ji pamatė automobiliui padarytus apgadinimus - nubrozdinimus ant galinio bamperio. Jos automobilį apgadino automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (bylos tomas 1, lapas 36).

11. Ikiteisminio tyrimo metu O. L. parodė, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Minėtą automobilį ji kartu su sutuoktiniu įsigijo prieš metus. Ji teisės vairuoti niekada neturėjo, tačiau jos vyras teisę vairuoti turi. Įsigijus automobilį jos vyrui buvo diagnozuota liga, dėl kurios jis nebegalėjo vairuoti automobilio, todėl automobiliu nuolatos naudojasi jos sūnus D. L., kuris turi teisę vairuoti. D. L. veždavo tėvą į polikliniką, todėl automobilio rakteliai ir dokumentai visada būna pas D. L.. Apie tai, kad jos sūnus neva sukėlė eismo įvykį, apgadindamas kieme stovėjusį kaimynės automobilį, ji sužinojo iš paties D. L.. Pastarasis alkoholiu nepiktnaudžiauja, alkoholį vartoja retai, neblaivus niekuomet nevairuoja automobilio (bylos tomas 1, lapai 60-63).

12. Teisiamojo posėdžio metu R. R. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Tikslios datos jis nepamena, buvo gautas pranešimas apie žmogų, vairavusį automobilį esant neblaiviam ir sukėlusį eismo įvykį. Į įvykio vietą jis atvyko su kolega A. Š. (A. Š.), tarnybinį automobilį pastatė prie automobilio „BMW“. Atvykus į įvykio vietą buvo keli asmenys: automobilio „Nissan“ savininkė ir eismo įvykį matęs vyras. Jis žinojo, kad yra dar vienas vyras, matęs eismo įvykį, tačiau pastarojo įvykio vietoje nebuvo. Pranešėjas jiems nurodė, kad eismo įvykį sukėlė automobilio „BMW“, pastatyto šalia daugiabučio namo, vairuotojas, kuris pasišalino iki atvykstant pareigūnams, taip pat nurodė kitą automobilį, kuris buvo kliudytas. Jie nustatinėjo, kam priklauso automobilis „BMW“; jeigu jis gerai prisimena, pastarasis priklauso ne kaltinamajam, o pastarojo mamai. Kadangi automobilio „BMW“ savininkė gyvena kitu adresu, jie pradėjo ieškoti ryšių tarp minėto automobilio savininkės ir asmens, kuris galėtų vairuoti šį automobilį. Įvykio vietoje jie nustatė, kad automobilio valdytojas, galėjęs vairuoti automobilį „BMW“, gyvena maždaug 100 metrų atstumu nuo vietos, kur stovėjo minėtas automobilis (du atskiri kiemai: viename paliktas automobilis „BMW“, kitame gyvena minėto automobilio vairuotojas). Eidami kaltinamojo gyvenamojo namo link ir turėdami kaltinamojo nuotrauką, pastarąjį jie sutiko prie daugiabučio namo laiptinės – kaltinamasis buvo kieme ir ėjo jų link. Jie nustatinėjo kaltinamojo neblaivumą: iš pradžių kaltinamasis nenorėjo pasitikrinti blaivumo, bet vėliau pavyko patikrinti blaivumą - kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumas. Kaltinamasis paaiškino alkoholį vartojęs prieš valandą ir neigė vairavęs automobilį neblaivus. Jis jautė nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą, kol jis pildė dokumentus kaltinamasis sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai kalbėjo. Jis buvo priėjęs prie automobilio „Nissan“, kurio galinė dalis buvo apgadinta, apgadinimas buvo padarytas nesenai. Apgadinimo dydžio su liniuote jis nematavo.

18. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. M. parodė, kad transporto priemonės nesusidūrė tais paviršiais, kurie buvo nufotografuoti. Susidūrimas galėjo būti kairiu šonu, bet kadangi automobilio „BMW“ kairio šono nuotraukos nebuvo pateiktos, jis negalėjo išspręsti šio klausimo. Įvykio vietoje įkalnės nėra, tačiau nagrinėjamu atveju nėra skirtumo, ar įkalnė buvo, ar nebuvo - abi transporto priemonės stovėtų toje pačioje įkalnėje. Nagrinėjamo įvykio metu padaryti sugadinimai neatitinka ne tik aukščiu - neatitinka ir pėdsakų kryptis bei plotis: ant automobilio „BMW“ priekinio paviršiaus gerokai platesni pėdsakai ir judant kairio posūkio trajektorija neįmanoma priekiniu paviršiumi kliudyti stovinčios transporto priemonės šono. Automobilis „Nissan“ galėtų būti kliudytas kažkokiu automobilio „BMW“ šoniniu paviršiumi, bet šis nebuvo nufotografuotas, todėl jis negali konkrečiai teigti. Būtų galimas kontaktas šoniniu automobilio paviršiumi ir vizualiai pažeidimų pėdsakų galėtų nesimatyti/neišlikti, jeigu pažeidimas kitam automobiliui padaromas dideliu paviršiumi - pavyzdžiui, automobilio durelėmis: šios gali įdubti, tuomet garsas atsiranda, tačiau būna, kad pėdsakų beveik nesimato, dažai ne visada nubrozdinami.

19. Alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0262, 2023 m. balandžio 18 d. 14.11 val. D. L. iškvėptame ore nustatyta 4,33 promilės alkoholio, 2023 m. balandžio 18 d. 14.28 val. – 4,37 promilės alkoholio (bylos tomas 1, lapai 15-16).

20. Alkoholio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0262, patikrintas 2022 m. gruodžio 7 d., patikra galioja iki 2023 m. birželio 6 d. (bylos tomas 1, lapas 17).

21. D. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nepripažino automobilį vairavęs neblaivus bei sukėlęs eismo įvykį – jis nurodė eismo įvykio nesukėlęs, o alkoholį jis vartojęs grįžęs į namus.

22. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad nagrinėjamą įvykį betarpiškai stebėjo du liudytojai: J. J. ir R. K., nagrinėjamo įvykio metu buvę nedideliu atstumu iki įvykio vietos. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu J. J. nuosekliai tvirtino išgirdęs smūgį atsisukęs smūgio kryptimi ir pamatęs į stovintį automobilį „Nissan Qashqai“ atsitrenkusį automobilį „BMW“, kurio vairuotojas priėjęs prie automobilio „Nissan Qashqai“ atstatė pastarojo galinį bamperį į vietą; jis matė ir automobilio „Nissan Qashqai“ apgadinimus. Analogiškus nuoseklius parodymus viso baudžiamojo proceso metu davė ir R. K., kuris patvirtino matęs, kaip automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan Qashqai“, po ko automobilio „BMW“ vairuotojas priėjęs prie automobilio „Nissan Qashqai“ bandė atstatyti į vietą pastarojo bamperį, tačiau to padaryti nepavyko, nes bamperio kampas buvo užkabintas nepilnai; automobilio „BMW“ vairuotojas pasakė, kad nieko čia tokio; jis matė ir automobilio „Nissan Qashqai“ apgadinimus. Tiek J. J., tiek R. K. patvirtino, kad R. K. iškvietus policijos pareigūnus automobilio „BMW“ vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino nesustačius eismo įvykio aplinkybių. Aplinkybę, kad iki nagrinėjamo įvykio automobilis „Nissan Qashqai“ buvo neapgadintas, patvirtino ir pastarojo savininkė I. G..

23. Siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp D. L., teigusio, kad jis nesukėlė eismo įvykio, ir J. J. bei R. K., teigusių, kad automobilį „Nissan Qashqai“ apgadino automobilį „BMW“ vairavęs D. L., parodymų, teismas skyrė eismo įvykio ekspertizę. Ekspertas, atlikęs eismo įvykio tyrimą, konstatavo, kad automobilių „BMW“ ir „Nissan Qashqai“ paviršių sugadinimai, kuriuos užfiksavo iš karto po nagrinėjamo įvykio šiuos automobilius apžiūrėjęs policijos pareigūnas, negalėjo būti padaryti kontaktuojant šiems automobiliams. Visgi ekspertas nurodė, kad automobilis „BMW“ su automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakaline dalimi galėjo kontaktuoti kitu paviršiumi, o šio kontakto žymių ant automobilio „BMW“ paviršiaus galėjo ir nelikti dėl kontaktuojančių paviršių ypatumų.

24. J. J. bei R. K. parodymus vertinant eksperto nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad R. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu neteigė, kad automobilis „BMW“ į automobilį „Nissan Qashqai“ atsitrenkė priekiniu bamperiu: teisiamojo posėdžio metu R. K. teigė, kad automobilis „BMW“ (nedetalizuodamas, kuria dalimi) atsitrenkė į automobilio „Nissan Qashqai“ keleivio pusės galinio bamperio kampą ir arką; ikiteisminio tyrimo metu R. K. teigė, kad automobilis „BMW“ (nedetalizuodamas, kuria dalimi) atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“; paaiškinime R. K. nurodė, kad automobilis „BMW“ (nedetalizuodamas, kuria dalimi) kliudė automobilį „Nissan Qashqai“, apgadindamas pastarojo keleivio pusės galinio bamperio šoną. Paaiškinime R. K. nurodė ant automobilio „BMW“ aiškiai matęs apgadinimus priekinio bamperio kairėje pusėje (šie apgadinimai užfiksuoti ir automobilio „BMW“ apžiūros metu), tačiau nenurodė, kad automobilis „BMW“ su automobiliu „Nissan Qashqai“ kontaktavo būtent priekiniu bamperiu. J. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovinčio automobilio „Nissan“ dešinį galinį bamperį; po šio įvykio ant automobilio „Nissan“ jis matė negilų įbrėžimą (bamperis nebuvo įlenktas, tik atšokęs nuo galinio sparno), o ant automobilio „BMW“ priekinio bamperio kairės pusės - juodus įbrėžimus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. J. teigė, kad automobilis „BMW“ į stovinčio automobilio „Nissan Qashqai“ dešinės pusės šoną atsitrenkė priekiniu kairės pusės bamperiu, tačiau įvertinęs tai, kad, kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, po šio įvykio J. J. ant automobilio „BMW“ priekinio bamperio kairės pusės matė juodus įbrėžimus, teismas šį J. J. teiginį vertina kaip apsirikimą: J. J., suvokęs – išgirdęs smūgį ir atsisukęs smūgio kryptimi pamatęs susidūrusius automobilius, matydamas akivaizdžius apgadinimus ant abiejų automobilių kėbulų, galėjo padaryti iš pirmo žvilgsnio logiškai paaiškinamą, tačiau, kaip nustatyta vėliau baudžiamojo proceso metu - iš tikrųjų nepagrįstą išvadą apie eismo įvykio kilimo mechanizmą. Visgi šis apsirikimas neleidžia R. K. ir J. J. parodymus vertinti kaip nepatikimus. Kita vertus tai, kad, kaip nurodė R. K. ir J. J., iš karto po eismo įvykio prie automobilio „Nissan Qashqai“ priėjo automobilio „BMW“ vairuotojas, kuris apžiūrinėjo automobilio „Nissan Qashqai“ galinę kairę dalį bei bandė pritvirtinti atšokusį pastarojo galinį bamperį, patvirtina, kad eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai „Nissan Qashqai“ ir „BMW“, egzistavo ne R. K. ir J. J. vaizduotėje, bet įvyko iš tikrųjų, o automobilio „BMW“ vairuotojas D. L. suprato sukėlęs eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

25. Teismas įvertina ir D. L. parodymus: nors teisiamojo posėdžio metu D. L. parodė, kad jam atėjus pasiimti daiktų prasidėjo konfliktas su šalia buvusiomis moterimis, kurių jis nepažįsta ir kurios pradėjo reikšti pretenzijas, neva jis padarė avariją - kliudė prie įvažiavimo į kiemą stovėjusį automobilį „Nissan“, tačiau, kaip nustatyta baudžiamojo proceso metu, iš karto po eismo įvykio apie pastarąjį D. L. bendravo ne su dviem moterimis, bet su dviem vyrais – R. K. ir J. J.; ikiteisminio tyrimo metu D. L. nurodė iš karto po eismo įvykio bendravęs su kaimyne, su kuria jis seniau yra konfliktavęs, kuri pasakė iškviesianti policiją, nes jis neva apgadino jos automobilį, tačiau, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Nissan Qashqai“ savininkė I. G., nagrinėjamo įvykio dieną D. L. ji matė pirmą kartą, o policijos pareigūnus iškvietė ne ji. Šie D. L. parodymuose esantys prieštaravimai kitiems baudžiamojo proceso metu surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems duomenims leidžia teismui D. L. parodymus vertinti kaip nepatikimus, neturinčius įrodomosios reikšmės.

26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja nustatęs, kad 2023 m. balandžio 18 d. apie 13.28 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), D. L., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu D. L. pripažino namuose belaukdamas policijos pareigūnų dėl, jo teigimu, nepagrįstų kaltinimų sukėlus eismo įvykį, išgėręs kelias taures alkoholinio gėrimo – vyno. Tai, kad D. L. iš karto po eismo įvykio, R. K. informuotas apie iškviestus policijos pareigūnus, nuėjo namo, patvirtino ir R. K. bei J. J.. Šie parodymai patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad sukėlęs eismo įvykį D. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino – grįžo į namus, kur vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

28. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ pirmojo tikrinimo metu – 2023 m. balandžio 18 d. 14.11 val. D. L. nustatė 4,33 promilių neblaivumą, antrojo tikrinimo metu – 14.28 val. 4,37 promilių neblaivumą, taigi teismas įrodyta pripažįsta kaltinime nurodytą aplinkybę, kad 2023 m. balandžio 18 d. 14.11 val. D. L. buvo nustatytas 4,33 promilių neblaivumas.

29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad baudžiamojo proceso metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodomąją reikšmę turinčių duomenų pakanka išvadai, kad 2023 m. balandžio 18 d. apie 13.28 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 42, D. L., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino – grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo - 2023 m. balandžio 18 d. 14.11 val. D. L. buvo nustatytas 4,33 promilių neblaivumas.

30. D. L., be kita ko, buvo kaltinamas automobilį vairavęs būdamas neblaivus. Nors baudžiamojo proceso metu buvo surinkta duomenų, leidžiančių manyti, kad D. L. automobilį galėjo vairuoti būdamas neblaivus (tai nurodė tiek R. K., tiek J. J.), tačiau prokurorė neįrodė, kad D. L. vairuojant automobilį alkoholio kiekis D. L. iškvepiamame ore buvo 1,51 ar daugiau promilių, t. y. D. L. neblaivumas siekė ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė - D. L. neblaivumas buvo patikrintas praėjus mažiau nei vienai valandai po eismo įvykio, per kurią, kaip nurodė pats D. L., jis vartojo alkoholį.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

31. D. L. po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, po ko jam buvo nustatytas 4,33 promilių neblaivumas, taigi D. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

32. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

33. Spręsdamas dėl D. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. L. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. D. L. neteistas (bylos tomas 1, lapas 78), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės D. L. neskirtinos. D. L. baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurias moka (bylos tomas 1, lapai 79-81), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. L. skyrus baudą, jos dydį nustatant šie tiek didesnį už minimalų – 80 MGL (4 000 eurų), įpareigojant D. L. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šiuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 400 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

34. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai naudodamasis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, asmuo padarė nusikalstamą veiką, teismas gali uždrausti asmeniui šiomis teisėmis. Teismas mano esant tikslinga D. L. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

35. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įvertina tai, kad D. L. už veikos, analogiškos nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu, padarymą nebuvo teistas, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik vienuolika kartų viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi D. L. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 20 d., t. y. nuo dienos, kai D. L. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos tomas 1, lapai 94-96).

36. Teismas taip pat pažymi, kad D. L. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, automobilis, kurį vairavo kaltininkas eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė O. L. (bylos tomas 1, lapas 20), taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamojo proceso metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 460 eurų (bylos tomas 1, lapas 21), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. L. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 7 460 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

37. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos tomas 1, lapai 92-97), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 67, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. L. (D. L.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 MGL, t. y. 4 000 eurų dydžio baudą, įpareigojant D. L. (D. L.) šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šiuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 400 eurų.

Skirti D. L. (D. L.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 20 d., ir išieškoti (konfiskuoti) iš D. L. (D. L.) 7 460 eurų.

D. L. (D. L.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1 - 156 - 990/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-156-990/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

6. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

7. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.