Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-996-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
2S-996-413/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13274-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „DnB NORD bankas“, A. K.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-996-413/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13274-2011-4
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Snieguolė Vilutienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11; 129.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1829-748/2012 pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/00990, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „DnB NORD bankas“, A. K., A. K..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė pripažinti antstolio R. Budreikos veiksmus, atsisakant perkainoti iš varžytinių parduodamą turtą, - 0,0577 ha žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą 2Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neteisėtais ir panaikinti 2011 m. lapkričio 11 d. antstolio patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti G. K. prašymą dėl turto perkainojimo.

Skundas grindžiamas tuo, kad antstoliui vykdant išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto išieškotojo AB DnB bankas naudai, 2010 m. liepos 21 d. turto arešto aktu buvo areštuotas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 380 000 litų. Pareiškėja (skolininkė) 2011 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į antstolį dėl parduodamo iš varžytinių turto perkainojimo, pasikeitus rinkos sąlygoms, tačiau 2011 m. lapkričio 11 d. patvarkymu antstolis R. Budreika šio prašymo netenkino. Pareiškėjos nuomone, antstolis pažeidė LR CPK 681 straipsnio nuostatas, kadangi turtą buvo prašoma perkainoti praėjus 1 metams ir 3 mėnesiams nuo 2010 m. liepos mėn. atlikto turto įkainojimo. Per šį laikotarpį išaugo namų valdų rinkos kaina. Antstolio veiksmai, atsisakant perkainoti iš varžytinių parduodamą turtą, pažeidžia skolininkės teises, interesų derinimo bei proporcingumo principus. Antstolis, paskelbdamas varžytines ir nurodydamas per mažą parduodamo iš varžytinių turto kainą, pažeidė CPK 634 straipsnio nuostatas, kadangi nesiekė, kad būtų gauta maksimali nauda. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra antstolio pareiga. Todėl 2011 m. lapkričio 11 d. patvarkymas turėtų būti panaikintinas, o antstolio atsisakymas perkainoti turtą - pripažintas neteisėtu.

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad skelbiant turto pardavimą iš varžytynių, pagrindu buvo imama didesnė, t.y. 380 000 Lt, areštuoto turto vertė, nustatyta pagal išieškotojo pateikto turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko atliktą 2008 m. rugpjūčio 13 d. paskaičiavimą, nors vėliau, pagal pareiškėjos prašymą paskirtos ir 2010 m. rugsėjo 7 d. atliktos ekspertizės aktą, turto vertė yra žymiai mažesnė, t.y. 271 000 Lt. Kad parduodamo iš varžytinių turto vertė neatitiktų rinkos kainų, teismas pagal turimus bylos įrodymus nenustatė ir pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad areštuoto turto vertė gali būti pasikeitusi. Vadovaudamasis nuostata, kad civilinės bylos nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų turi viešąjį interesą, teismas savo iniciatyva patikrino VĮ Registrų centro duomenis ir nustatė, kad areštuoto turto vidutinės rinkos vertės pagal 2010 m. rugpjūčio 1 d. ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. rinkos būklę iš esmės nepasikeitė, todėl sprendė, kad objektyvių duomenų apie bendruosius nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčius minėtu laikotarpiu nėra, kaip ir nėra duomenų, kurių pagrindu antstolis turėjo suabejoti nustatyta turto verte, dėl ko pareiškėjos skundą teismas pripažino nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog areštuoto turto vertė gali būti pasikeitusi. Pareiškėja savo skunde prašė teismą skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau šis prašymas nebuvo išspręstas. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodymais laikytini bet kokie faktiniai duomenys, tarp jų ir ekspertų išvados. Būtent tokiu pagrindu savo teiginių pagrįstumui įrodyti pareiškėja prašė teismą skirti turto vertinimo ekspertizę.

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl areštuoto turto vertės pasikeitimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis pareiškėjos areštuoto turto vertė iš esmės nepasikeitė, todėl nėra duomenų, jog antstolis turėjo suabejoti nustatyta turto verte. Tai, kad negalima remtis VĮ „Registrų centras“ atliekamu masiniu nekilnojamo turto vertinimu sprendžiant turto įkainavimą varžytinėse, yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009. Todėl teismo argumentai dėl VĮ „Registrų centras“ duomenų pakankamumo prieštarauja nurodytam kasacinio teismo išaiškinimui. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčijant turto kainą, rinkos kaina nustatoma teismui paskyrus ekspertizę CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

3. Dėl CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimo. CPK 443 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009 išaiškino, kad „bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios.“ Todėl pirmosios instancijos teismas matydamas, kad, jo nuomone, nepakanka byloje įrodymų, privalėjo pasiūlyti pateikti tokius įrodymus bei, sutinkamai su CPK 443 straipsnio 5 dalimi, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir aiškintis skunde nurodytas aplinkybes, o ne formaliai atmesti skundą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB „DnB NORD bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto turto perkainojimo instituto tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Pareiškėja nepateikė jokių motyvuotų savo nesutikimo su nustatyta parduotino iš varžytinių turto verte argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų abejoti nustatyta turto verte. Pareiškėjos pateikti bendro pobūdžio prieštaravimai nesuteikia pagrindo abejoti, kad turto vertė yra per maža arba objektyviai būtų pasikeitusi ir atsiradęs pagrindas turtą perkainoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-16445-230/2011, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl nustatytos turto kainos. Nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartis turi prejudicinę galią ir šioje byloje. Pagrindas skirti antstoliui turto vertės nustatymo ekspertizę ir perkainoti turtą yra pagrįstos abejonės dėl atlikto turto įvertinimo. Tokias abejones galėtų sukelti kitokią turto vertę pagrindžiantys įrodymai, tačiau tokių duomenų pareiškėja nepateikė. Be to, nustatydamas iš varžytinių parduodamo turto vertę, antstolis atsižvelgė į jo užsakymu atliktą turto vertės nustatymo ekspertizę, skolininkės atstovės prašymą parduodamo turto verte laikyti 2010 m. liepos 21 d. turto arešto akte nurodytą 380 000 Lt kainą. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo, kad antstolis parduodamą iš varžytinių turtą įvertino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Regimanto Budreikos kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/10/00990, kurioje antstolis vykdo Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį Nr. 02201001960-L dėl priverstinės skolos išieškojimo iš G. K., A. K., A. K., iš varžytynių parduodant G. K. nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,0577 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais bei ūkiniu pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini). Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, 2010 m. liepos 21 d. antstolis surašė turto arešto aktą, kuriame nurodė areštuoto turto vertę – 380 000 Lt. Gavęs areštuoto turto savininkės G. K. atstovės prieštaravimą dėl turto įkainojimo, antstolis 2010 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“. Patvarkymas įteiktas A. K. pasirašytinai, nušalinimo antstolio paskirtam ekspertui skolininkė nepareiškė. UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akte Nr. 564:2010 (K) pateikė išvadą, kad vertinamo turto rinkos vertė įvertinimo dieną (2010-08-23) yra 271 000 Lt. Skolininkės G. K. atstovė 2010 m. rugsėjo 6 d. pateikė antstoliui pareiškimą, prašydama areštuoto turto verte laikyti vertę, nurodytą 2010 m. liepos 21 d. Turto arešto akte, t. y. 380 000 Lt. 2010 m. spalio 8 d. antstolis paskelbė pirmąsias turto varžytynes, nurodydamas 304 000 Lt pradinę parduodamo turto kainą. Skolininkams G. K., A. K. apskundus antstolio veiksmus, Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25111-752/2010 vykdymo veiksmai buvo sustabdyti ir antstolis 2010 m. lapkričio 8 d. patvarkymu atšaukė paskelbtas varžytynes iki bus išnagrinėta byla teisme. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-892-752/2011 pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį. Antstolis 2011 m. spalio 13 d. priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus ir 201 m. spalio 19 d. vėl paskelbė pareiškėjai priklausančio turto, esančio Voveraičių g. 14, Kaune, pirmąsias varžytynes už pradinę 304 000 Lt pardavimo kainą. Pareiškėja 2011 m. lapkričio 9 d. pateikė antstoliui prašymą perkainoti jai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pasikeitus rinkos sąlygoms. Antstolis 2011 m. lapkričio 11 d. patvarkymu šio skolininkės prašymo netenkino pažymėdamas, kad jis neturi duomenų, jog nuo turto vertės nustatymo 2010 m. liepos 21 d. iki patvarkymo priėmimo dienos pasikeitė rinkos sąlygos ir turto vertė būti pasikeitusi.

Remiantis išdėstytu, darytinos tokios išvados: 1) Iš varžytinių parduodamas skolininkei priklausantis turtas buvo įvertintas nepriklausomų ekspertų; 2) Pareiškėja (jos atstovė) vykdomojoje byloje jau buvo pareiškusi prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto kainos, tačiau šiuos prieštaravimus atsiėmė ir prašė laikyti išvaržomo turto verte išieškotojo nurodytą 380 000 Lt turto vertę; 3) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skolininkės prašymas perkainoti turtą, apsiribojant formaliu teiginiu apie pasikeitusias rinkos sąlygas, kai nepateikiami jokie šį teiginį patvirtinantys duomenys, yra nepagrįstas. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad skundai dėl antstolio veiksmų nors ir turį viešą pobūdį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo remiantis šalis, nurodžiusi tam tikras aplinkybes, kuriomis grindžia savo materialinį reikalavimą, turi jas įrodyti (CPK 178 str.); 4) Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad vadovaujantis CPK 704 straipsniu antstolis išaiškino pareiškėjai teisę iki varžytinių pradžios surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją už savo nurodytą kainą; 5) Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo klausimą. Kaip jau minėta, parduodamam iš varžytinių turtui jau buvo atlikta viena ekspertizė. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad turto vertė galėtų būti pasikeitusi (padidėjusi), todėl teismui nebuvo objektyvaus pagrindo ir pareigos skirti byloje dar vieną ekspertizę (CPK 212 str. 1 d., 185 str.).

Vertinant aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakankamai argumentuotai atsakė. Pareiškėja su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas