Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo itariamojo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliecio, lietuvio, (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), dirbancio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteisto, itariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d. ir 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 10 d. nutarties, kuria itariamajam A. K. pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas dviems menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2009 m. lapkricio 16 d.,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. K. itariamas tuo, kad jis, veikdamas paties suburtoje organizuotoje grupeje keliems sunkiems nusikaltimams daryti, budamas nusikalstamos organizuotos, grupes, susidedancios iš jo, Ž. V., A. S., D. G. ir kitu tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupes nariu, organizatoriumi ir vadovu, duodamas nurodymus organizuotos grupes nariams atlikti paskirtas užduotis ir funkcijas, veikdamas išankstine tiesiogine tycia, turedami bendra tiksla apgaule igyti dideles vertes svetima turta, suklastojo, laike ir panaudojo tikrus dokumentus, del ko buvo padaryta didele žala, bei apgaule igijo dideles vertes svetima turta o butent:

jis, 2007 m. gruodžio men. tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje susitiko su Ž. V., A. S., D. G., kuriuos ikalbejo dalyvauti darant kelis sunkius nusikaltimus - dokumentu klastojima ir dideles vertes svetimo turto užvaldymo apgaule, o butent per Ž. V. ikalbejo A. S. tapti jokios realios veiklos nevykdancio ukio subjekto - UAB „Tropikana“, i. k. 134727178, registracijos adresas Kaunas, K.Donelaicio g. 14-1, direktoriumi, tikslu apgaules budu igyti UAB „Hansa lizingas“ priklausanti dideles vertes turta - 18 transporto priemoniu, o taip pat ikalbejo UAB „Gera technika“ direktoriu D. G. pateikti UAB „Hansa lizingui“ melaginga informacija apie UAB „Tropikana“ ir jos direktoriu bei apie tai, jog UAB „Gera technika“ gavo iš UAB „Tropikana“ 10 procentu pradine imoka už parduodamas 18 transporto priemoniu, o taip pat ikalbejo D. G. visas 18 UAB „Hansa lizingas“ priklausancias transporto priemones neteisetai perduoti tretiems asmenims, bei klastojant dokumentus apgaule igyti UAB „Hansa lizingas“ dideles vertes turta-pinigines lešas, butent:

Šiais savo veiksmais A. K. itariamas padares nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d. ir 24 str. 4 d. 182 str. 2 d.

Šiais savo veiksmais A. K. itariamas padares nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d., 24 str. 4 d. 182 str. 2 d.

Jis gi itariamas tuo, kad budamas nusikalstamos organizuotos grupes organizatoriumi ir vadovu, veikdamas organizuotoje grupeje kartu su Ž. V., A. S., J. C. ir kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupes nariais, suklastojo tikra dokumenta del ko buvo padaryta dideles žalos ir apgaule igijo dideles vertes turta - LR valstybes biudžeto pridetines vertes mokesti (toliau PVM), o butent:

A. K., žinodamas jog UAB „Tropikana“ 2008 m. sausio men. sudare 18 lizingo sutarciu Nr.LT067268, Nr. LT067269, Nr. LT067270, Nr. LT067271, Nr.LT067450, LT067451, LT067452, LT067453, LT067454, LT067455, LT067456, LT067457, LT067458, LT067459, Nr.LT067807, Nr. LT067808, LT067809 ir LT067810 tarp UAB „Tropikana“ ir UAB „Hansa lizingas“ del 18 transporto priemoniu isigijimo už bendra 2677719,17 Lt suma, o taip pat 2008 m. sausio men. sudare 6 lizingo sutartis Nr. Nr.10801114; Nr.10801115; Nr.10801116; Nr.10801117; Nr. 10801118 ir Nr. 10801119, tarp UAB „Tropikana“ ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ del 6 transporto priemoniu isigijimo už bendra 1409970,18 Lt suma ir žinodamas jog sutartis, kuriu pagrindu UAB „Tropikana“ apgaule igijo 24 transporto priemones, kuriu bendra verte 4087689,35 Lt tame tarpe 620000,00 Lt PVM yra fiktyvios, 2008 m. vasario men. nurode J. C. minetu sutarciu pagrindu suklastoti UAB „Tropikana“ 2008 m. sausio men. PVM deklaracija. J. C., žinodama, jog minetos sutartis yra fiktyvios, i UAB „Tropikana“ 2008 m. sausio men. PVM deklaracija iraše tikroves neatitinkancia informacija apie tai, kad 2008 m. sausio men. UAB „Tropikana“ turejo prekiu igijimo sandoriu už bendra 4087689,35 Lt suma, tame tarpe isigytu prekiu pirkimo PVM 620000,00 Lt, kuria 2008 m. vasario men. pateike Kauno apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, po ko 2008-03-31 Kauno apskrities valstybine mokesciu inspekcija apgaules itakoje pervede 620000,00 Lt PVM i UAB „Tropikana“ saskaita AB „SEB Vilniaus bankas" Nr. (duomenys neskelbtini), po ko A. K. nurodymu A. S. 2008-04-18 išeme iš banko saskaitos 27000,00 Lt, kuriuos ta pacia diena per Ž. V. perdave A. K.; taip pat A. K. nurodymu A. S. 2008-04-16 pervede i AB „Medicinos banke“ esancia UAB „Tropikana“ saskaita Nr.(duomenys neskelbtini) iš viso 40000,00 Lt, kuriuos ta pacia diena išeme iš AB „Medicinos banko“ saskaitos ir per Ž. V. juos perdave A. K., o taip pat vykdydamas A. K. nurodyma 189000,00 Lt pervede i Ž. A. individualios imones saskaita AB „Ukio banke“ (duomenys neskelbtini), bei tokiu budu A. K. veikdamas kartu su Ž. V., A. S. ir J. C. apgaule igijo dideles vertes svetima turta 620000,00Lt PVM suma bei padare valstybes biudžetui dideles vertes turtine žala 620000,00 Lt sumai.

Šiais savo veiksmais A. K. itariamas padares nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 3 d. ir 24 str. 4 d. 182 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., 2009-07-14, 12 val. 45 min. A. K. buvo sulaikytas. 2009-07-15 jam buvo pranešta apie itarima padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d. ir 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2009 m. liepos 16 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemone – suemimas dviems menesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2009 m. rugsejo 4 d. nutartimi jam buvo pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas dviems menesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2009 m. lapkricio 10 d. nutartimi itariamajam A. K. buvo pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas dviems menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2009 m. lapkricio 16 d.

Itariamasis A. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 10 d. nutarti, kuria jam pratestas griežciausios kardomosios priemones – suemimo terminas 2 menesiams. Nurodo, kad skundžiama Vilniaus m. 2 apylinkes teismo nutartis yra nepagrista ir neteiseta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant procesines teises normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos vienodos istatymu taikymo praktikos, vadovaujantis išimtinai prielaidomis ir spejimais, kuriu nepatvirtina teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o joje nurodytos faktines aplinkybes prieštaringos, del ko jokiu budu negali buti laikoma pagrista bei teiseta ir apeliacines instancijos teismo turi buti panaikinta.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senatas tiek 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 36, tiek ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 imperatyviai nurode, jog teisejai, skirdami suemima, taip pat namu arešta ar pratesdami šiu kardomuju priemoniu skyrimo terminus privalo tiksliai vykdyti LR Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgti i LR BPK 122 str. 7 d., nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytu tikslu.

Pirmos instancijos teismas pratese griežciausios kardomosios priemones - suemimo termina dar dviems menesiams padares išvada, jog neišnyko pagrindas manyti, kad jis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareiguno ar teismo, kadangi nuo 2009 m. liepos 15 d. ir 2009 rugsejo 4 d. nutarciu priemimo, kuriomis buvo paskirta ir pratesta griežciausia kardomoji priemone, nepasikeite nei jo socialiniai ryšiai, nei ju tvirtumas, nei duomenys apie jo asmenybe.

Darydamas tokia išvada, pirmos instancijos teismas yra nenuoseklus, o nurodytos jo išvados akivaizdžiai prieštaringos. Jeigu pirmos instancijos teismas pratese griežciausios kardomosios priemones termina dviems menesiams padares išvada, jog nepasikeite jo socialiniai ryšiai, ju tvirtumas bei duomenys apie asmenybe, tai kyla pagristas klausimas - kodel skundžiama nutartimi prokuroro pareiškimas buvo patenkintas tik iš dalies ir griežciausios kardomosios priemones terminas pratestas ne trims menesiams kaip praše prokuroras, o tik dviems. Realiai ir logiškai vertinant susidariusia situacija galima pagristai manyti, jog ir toliau taikant jam griežciausia kardomaja priemone jo socialiniai ryšiai gali tik silpneti, nes jo žmona gali su juo nutraukti santuoka, gali netekti darbo bei gyvenamosios vietos, kuri ikeista bankui, nes jis neturi galimybes moketi imoku bankui butent del taikomos kardomosios priemones griežtumo. Jeigu pirmos instancijos teismo nuomone šios aplinkybes sudare pagrista pagrinda manyti, kad jis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro ar teismo, tai visiškai nebeaišku, kas gi gali pasikeisti po dvieju menesiu, jam visa ši laika bunant kardomojo kalinimo vietoje ir kur gi dings tas pagristas manymas praejus dviems menesiams, tai yra terminui, kuriam skundžiama nutartimi pratestas griežciausios kardomosios priemones terminas, del ko prokuroro pareiškimas buvo patenkintas tik iš dalies. Jeigu tesdamas griežciausios kardomosios priemones termina pirmos instancijos teismas mane, jog teoriškai gresianti reali ir ilgalaike laisves atemimo bausme sudaro pagrista pagrinda manyti, kad jis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareiguno (prokuroro) ar teismo, tai ar gi tas pagrindas išnyks praejus dviems menesiams, del ko prokuroro pareiškimas del griežciausios kardomosios priemones termino pratesimo buvo tenkintas tik iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Ivertinant nurodytas aplinkybes galima daryti pagrista išvada, jog priimdamas skundžiama nutarti Vilniaus m. 2-os apylinkes teismas nesivadovavo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 50 1-ais punktais ir net nesvarste galimybes, kodel šiuo atveju negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytu kardomosios priemones tikslu paskiriant jam viena ar kelias švelnesnes kardomasias priemones. Butent del šios priežasties lieka visiškai neaišku, kodel šiuo atveju negalima pasiekti nurodytu kardomosios priemones tikslu paskyrus jam tokia kardomaja priemone, kaip namu areštas ir (ar) dokumentu paemimas ir (ar) užstatas. Realiai nespresdamas šio klausimo pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo, prieš tai nurodytuose nutarimuose, suformuotos vienodos istatymu taikymo praktikos, kadangi šis teismas juose yra konstataves, kad pašalinti abejones del to, jog itariamasis (kaltinamasis) gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro ar teismo galima visiškai nesunkiai, paskyrus itariamajam ar kaltinamajam kardomaja priemone užstata ir nustacius tinkama jo dydi. Tokia LR AT išvada siejama su Europos žmogaus teisiu teismo praktika. Butent paminetuose Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimuose yra konstatuota, jog spresdamas klausima, ar yra pagrindo manyti, kad itariamasis gali begti nuo ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro ar teismo, teismas turi atsižvelgti ne tik i pareikšto itarimo sunkuma, bet ir i itariamojo asmenybe, jo socialinius ryšius. Mano, kad šiuo atveju pirmos instancijos teismas to nepadare, apsiribodamas abstrakciu teiginiu, jog jo socialiniai ryšiai ir duomenys apie asmenybe nuo 2009-07-15 nutarties priemimo iki skundžiamos nutarties priemimo, nepasikeite. Butent del šios priežasties mano, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutarti, visiškai neivertino to, kaip toks ilgas griežciausios kardomosios priemones taikymo terminas paveiks jo socialinius ryšius.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutarti, neivertino to, jog iki šios dienos jis yra neteistas, tai yra niekada neturejes jokiu reikalu su teisesaugos institucijomis. Ikiteisminio tyrimo pradejimas jokiu budu negali reikšti asmens kaltes padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kadangi atlikus visa eile ikiteisminio tyrimo veiksmu jis gali buti nutrauktas LR BPK 212 str. nustatyta tvarka.

Kardomoji priemone nera ir negali buti išankstine bausme netgi už galimai padarytas nusikalstamas veikas. Griežciausia kardomoji priemone gali buti skiriama išimtinai tik siekiant kardomosios priemones tikslu, numatytu LR BPK 119 str.

Itariamasis turi pastovia gyvenamaja vieta, dirba, tai yra turi pastovu ir legalu pragyvenimo šaltini. Augina ir išlaiko mažameti sunu A. K., gimusi 2002 m. gruodžio 28 d. Ta aplinkybe, jog jis kuri laika negyvena kartu su šeima, jokiu budu negali reikšti, kad jis nesirupina savo šeima, tame tarpe ir mažameciu sunumi ir jo neišlaiko, kadangi tokiu duomenu byloje nera, o pykstancios žmonos paaiškinimai, jeigu jai buvo išaiškinta teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktini, negali buti laikomi negincijamais tokiu aplinkybiu irodymais.

Pirmos instancijos teismas neatsižvelge ir i tai, jog jis turi daug finansiniu isipareigojimu bankams, kadangi butas, kuris tuo paciu yra ir jo šeimos gyvenamoji patalpa, isigytas už banko suteikta paskola. Tesiant griežciausios kardomosios priemones termina toki ilga laiko tarpa, jis automatiškai neteks darbo, o tuo paciu ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Del šios priežasties nebetures galimybes vykdyti savo finansiniu isipareigojimu bankui, ko pasekoje bankas paims jam ikeista buta, kuris yra jo, o tuo paciu ir šeimos nariu, tame tarpe ir mažamecio, gyvenamoji patalpa. Tokiu budu toks nepagristai ilgas griežciausios kardomosios priemones termino tesimas, ne tik neatitinka LR BPK 11 str. itvirtinto proporcingumo principo, taikant procesines prievartos priemones, bet ir tiesiogiai paveiks ne tik ji, bet ir jo šeimos narius. Jam del paskirtos griežciausios kardomosios priemones netekus darbo, tai yra legalaus pragyvenimo šaltinio ir pastovios gyvenamosios vietos, ateityje šios aplinkybes gali buti panaudotos prieš ji pati, prašant toliau testi jam paskirtos griežciausios kardomosios priemones termina, butent del to, kad jis jau neturi darbo, o tuo paciu ir legalaus pragyvenimo šaltinio bei pastovios gyvenamosios vietos.

Ta aplinkybe, jog pirmos instancijos teismas padare aiškiai nepagrista išvada apie tai, kad jis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro ar teismo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys apie jo atžvilgiu pradeta kita ikiteismini tyrima. Iš tiesu Lietuvos Kriminalines policijos biure jam yra iteiktas pranešimas apie itarima, kuriame nurodoma, jog jis itariamas padares nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d.

Iteikus jam nurodyta pranešima apie itarima, jam paskirta švelnesne kardomoji priemone nei suemimas ir ši kardomoji priemone atliekant ta ikiteismini tyrima pilnai leido pasiekti kardomosios priemones tikslus, numatytus LR BPK 119 str., nors nusikalstama veika, numatyta LR BK 260 str. 3 d. priskiriama labai sunkiu nusikalstamu veiku kategorijai ir pasitvirtinus pranešime apie itarima nurodytoms aplinkybems, jam grestu ne mažiau kaip 10 (dešimt) metu laisves atemimo, tai yra daugiau nei LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes maksimumas.

Jeigu jis butu linkes begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro ar teismo siekdamas išvengti galimo ilgalaikio laisves atemimo bausmes paskyrimo, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje, tai LKPB pareigunams iteikus jam pranešima apie itarima padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. bei paskyrus jam švelnesne kardomaja priemone nei suemimas, jam nebuvo jokiu kliuciu tai padaryti, tai yra pabegti ir pasislepti nuo ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro ar teismo, taciau jis to nepadare, neketino ir neketina to daryti.

Jo manymu negincijamai patvirtinama, jog Vilniaus m. 2 apylinkes teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog jis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro ar teismo yra pagrista tik prielaidomis ir spejimais, kuriuos ne patvirtina, bet paneigia teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šios aplinkybes neleidžia nurodytos pirmos instancijos teismo išvados laikyti nei pagrista, nei teiseta.

LR BPK 122 str. 4 d. numato, jog kai pagristai manoma, kada itariamasis darys naujus nusikaltimus, suemimas gali buti paskirtas, jei yra duomenu, kad asmuo itariamas padares viena ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priemimo gali padaryti nauju labai sunkiu, sunkiu ar šioje dalyje nurodytu apysunkiu nusikaltimu, taip pat jei yra duomenu, kad budamas laisveje asmuo, itariamas grasinimu ar pasikesinimu padaryti nusikaltima, gali ta nusikaltima padaryti. Jis isitikines, kad skiriant suemima šiuo pagrindu negalima vadovautis išimtinai tik pažodiniu šios procesines teises normos teksto vertinimu. LAT, prieš tai paminetuose nutarimuose Nr. 36 ir Nr. 50, yra nurodes, jog vien ta aplinkybe, kad asmuo itariamas padares sunkia ar labai sunkia nusikalstama veika, negali buti išimtiniu ir besalyginiu pagrindu skiriant griežciausia kardomaja priemone. Darant išvada, jog asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas, butina atsižvelgti i tai, ar asmuo iki pranešimo apie itarima iteikimo jau yra turejes reikalu su teisesaugos institucijomis, tai yra ar jis jau teistas, atleistas nuo atsakomybes LR BK 38, 39, 40 str. pagrindu, linkes daryti administracinius teises pažeidimus ir pan., nes priešingu atveju išvada apie tai, kad itariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas butu grynai teorine.

Jis iki šio momento nera nei teistas, nei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes LR BK 38-40 str. pagrindais, jo atžvilgiu niekada nebuvo pradeta jokiu ikiteisminiu tyrimu, kurie butu nutraukti LR BPK 212 str. nustatyta tvarka. Vertinant šias aplinkybes akivaizdu, kad Vilniaus m. 2-o apylinkes teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada apie tai, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas yra grynai teorine prielaida, priimta neivertinus prieš tai nurodytu aplinkybiu, kadangi atlikus butinus ikiteisminio tyrimo veiksmus tiek ikiteisminis tyrimas, kuri atlieka LKPB pareigunai, tiek ir ikiteisminis tyrimas, kuri atlieka FNTT prie LR VRM pareigunai, gali buti nutrauktas jo atžvilgiu LR BPK 212 str. nustatyta tvarka.

Visos šiame skunde išdestytos aplinkybes turejo tiesiogines itakos aiškiai neteisetos ir nepagristos nutarties priemimui, kadangi šiuo atveju galima daryti vienareikšmiška išvada, jog kardomosios priemones tikslai, numatyti LR BPK 119 straipsnyje, šioje proceso stadijoje gali buti pilnai pasiekti paskiriant man bet kuria viena ar keleta švelnesniu kardomuju priemoniu, numatytu LR BPK 120 str.

Teismo posedyje itariamojo gynejas praše skunda tenkinti, o prokuroras praše skunda atmesti.

Itariamojo skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str. kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.

Itariamasis A. K. skunde nurodo, jog skundžiama teismo nutartis del suemimo pratesimo dviems menesiams yra nepagrista ir neteiseta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant procesines teises normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos vienodos istatymu taikymo praktikos, vadovaujantis išimtinai prielaidomis ir spejimais, kuriu nepatvirtina teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o joje nurodytos faktines aplinkybes prieštaringos.

Teismas, susipažines su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei itariamojo skundo argumentais, daro išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teiseta ir pagrista, priimta tinkamai taikant baudžiamojo proceso istatyma ir atsižvelgiant i suformuota Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika.

Duomenys, leidžiantys manyti, kad itariamasis A. K. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra UAB „Hansa lizingas“ bei UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškimai apie nusikalstama veika, UAB „Tropikana“ dokumentai: visuotinio akcininku susirinkimo protokolas, balansas, pelno-nuostolio ataskaita, lizingo sutartys, transporto priemoniu dokumentai, UAB „Tropikana“ banko saskaitos išklotine, PVM deklaracijos, kratos protokolai, kratos metu pas Ž. V. rasti užrašai su asmenu telefono numeriais, kratos metu rasti dokumentai, itariamuju A. S., Ž. V., J. C. parodymai, liudytoju R. P., M. K. parodymai, mobilaus ryšio telefonu išklotines, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymetina, kad A. K. kaltes klausimas šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas.

Teismas sprendžia, kad pasitvirtinus itarimams del A. K. inkriminuojamu veiku padarymo, jam gresia reali ilgalaike laisves atemimo bausme, todel, siekdamas jos išvengti, A. K., nepaisant turimu socialiniu ryšiu, turimos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje bei turimo darbo, gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Nors itariamasis turi isipareigojimu bankui del paskolos butui, jis nera saistomas su savo gyvenamaja vieta tokiais tvirtais socialiniais ryšiais, kurie paneigia begimo ar slepimosi tikimybe, del ko galetu buti svarstomas švelnesnes kardomosios priemones paskyrimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagristai pažymejo, kad nors itariamasis turi nuolatine gyvenamaja vieta Savanoriu pr. 362-5, Kaune, taciau kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, jis su šeima negyvena kartu pakankamai ilga laika ir ja nesirupina. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad itariamasis iki suemimo dažnai vykdavo i užsieni (Kopenhaga, Londona), todel yra pagrindas manyti, kad jis, vengdamas griežtos bausmes, gali bandyti slapstytis užsienyje.

A. K. itariamas padares kelis nusikaltimus, kuriu tarpe ir sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.), už kuriuos baudžiamasis istatymas numato ilgalaike laisves atemimo bausme. Teismas pažymi, kad gresianti griežta bausme begimo (slepimosi) tikimybe padidina, todel šiuo atveju laikytina, kad gresiancios sankcijos griežtumo pakanka laikyti, jog itariamasis gali imtis priemoniu išvengti negatyviu jo atžvilgiu padariniu, t.y. begti, sleptis ir pan. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai ir šios aplinkybes gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratesti suemima Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pratese itariamajam A. K. kardomosios priemones – suemimo termina, kadangi nera išnyke kardomosios priemones – suemimo taikymo pagrindai, nurodyti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartyje. Kardomosios priemones – suemimo terminas itariamajam pagristai pratestas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, t.y. esant pagrindui manyti, kad jis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo.

Teismas sprendžia, kad itariamajam A. K. kardomosios priemones – suemimo terminas pagristai pratestas ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, kadangi jis yra itariamas sunkiu nusikaltimu padarymu, kuriais padaryta labai didele žala (apie 4,5 mln. litu), be to, itariamasis itariamas buvus vienu iš nusikalstamu veiku organizatoriumi, nusikaltimai galimai padaryti organizuotoje grupeje, kuriai galimai vadovavo A. K., iš šiu nusikalstamu veiku jis gaudavo dideles pinigines lešas pragyvenimui. Esant nurodytoms aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. K., budamas laisveje, gali daryti analogiškus nusikaltimus.

Itariamasis skunde nurodo, kad budamas suemime, jis neteks pragyvenimo šaltinio, praras šeima, gyvenamaji busta, taciau tokie itariamojo skundo argumentai negali buti laikomi pagrindu jam taikyti švelnesne kardomaja priemone. Tai, kad itariamasis anksciau neteistas, nesudaro pagrindo manyti, kad paskyrus jam švelnesne kardomaja priemone, bus pasiekti kardomosios priemones tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 119 str.

Itariamasis skunde nurodo, kad Lietuvos Kriminalines policijos biure jam yra iteiktas pranešimas apie itarima, kuriame nurodoma, jog jis itariamas padares nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. Iteikus jam nurodyta pranešima apie itarima, jam paskirta švelnesne kardomoji priemone nei suemimas ir ši kardomoji priemone atliekant ta ikiteismini tyrima pilnai leido pasiekti kardomosios priemones tikslus, numatytus LR BPK 119 str., nors nusikalstama veika, numatyta LR BK 260 str. 3 d. priskiriama labai sunkiu nusikalstamu veiku kategorijai ir pasitvirtinus pranešime apie itarima nurodytoms aplinkybems, jam grestu ne mažiau kaip 10 (dešimt) metu laisves atemimo, tai yra daugiau nei LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes maksimumas. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybe, jog itariamajam kitoje byloje yra paskirta švelnesne kardomoji priemone, nors jis itariamas sunkesnio nusikaltimo padarymu, neduoda pagrindo laikyti, kad kardomoji priemone – suemimas ikiteisminiame tyrime del nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. 3 d. ir 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., jam butu buves pratestas nepagristai.

Ivertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad buvo pakankamas pagrindas itariamajam A. K. pratesti kardomosios priemones – suemimo termina dviems menesiams, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatytais pagrindais ir esant Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. ir 4 d. numatytoms salygoms. Nuostata, kad suemimas gali buti skiriamas tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne, negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 8 p.), nepažeista.

Teismas sprendžia, kad itariamojo skunde nurodytos aplinkybes yra nepakankamos, kad i jas atsižvelgus, butu pagrindas manyti, jog jam paskyrus švelnesnes kardomasias priemones, bus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti ju taikymo tikslai ir uždaviniai. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 10 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti itariamojo A. K. skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

itariamojo A. K. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 10 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.